Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą?
Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.
Po Tarybų Sąjungos griūties lietuviai sparčiai pradėjo nykti, tik negalima šio proceso įsivaizduoti kaip savaiminio nykimo. Teisingiau būtų sakyti, kad mus, lietuvius, pradėjo naikinti. Daugiau kaip pusė Lietuvos yra ištremti ir deportuoti į svetimas šalis ieškoti skanesnio duonos kąsnio ir uždirbinėti svetimoms korporacijoms pelnus, kurių mūsų valstybė nė nemato.
Kokiomis sąlygomis mūsų tėvynainiams tenka ten... gyventi, nesiplėsime, tačiau skaudžiausia, kad daugelis, išvykę vergauti į svetimas šalis, palieka Lietuvoje savo mažylius vaikučius, kurie turi augti be motiniškos meilės ir tenkintis močiučių, o kartais ir kaimynų priežiūra.
Kas kaltas? Kalti patys – viską turėjome, kai buvo sugriauta Tarybų Sąjunga, viską vadinamasis ruselis paliko – ir veikiančią pramonę, gamyklas, kaimuose žemės ūkius, kolūkius.
Taip, išvogėme patys – kas plytą, kas traktorių, kas kokį langą ar variklį. Apsukresni kai kurias pramonės gamyklas, tokias, kaip pieninės, sūrinės ir sviestinės, sugebėjo „prichvatizuoti“ ir dabar save vadina verslininkais.
Tarkime, tai, kas buvo pastatyta visų, dabar priklauso kažkuriam vienam ar keliems – kodėl taip?
Kita vertus, reikėtų pagalvoti ir apie tai, kas būtų, jeigu žmonėms būtų leista visas tas „prichvatizuotas“ gamyklas išsirinkti po plytą, taip, kaip buvo išrankioti kolūkiai?
Situacija tokia: mūsų tėvai ir seneliai po karo atstatė Lietuvą, sukūrė pramonę ir patys patikėję kažkieno ideologijomis vėl viską sugriovė.
Gal tai JAV kerštas Lietuvai, nes atsitraukdami „ruseliai“ visą pramonę ir gamyklas juk paliko veikiančias...
Nepamirškime, kaip pokario metu JAV kvailino per „Amerikos balsą“ – atseit tuoj ateisime į pagalbą, o jūs tik kovokite su ta tarybine armija ir jai priešinkitės.
Negi lietuvis toks kvailas ir idiotas, kad tai, ką pastatė, ėmė po kelių metų ir sugriovė? Ne, jis tiesiog eilinį kartą buvo apgautas.
Ką tu padarei ar darai, kad lietuvis kaip tautybė neišnyktų ir nebūtų įrašytas į panašaus pobūdžio knygą kaip Lietuvos raudonoji?..
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
O ką žmogus gali "pelėkautuose"?.. 2013-11-12 09:28 (. / IP: 86.100.60.112)
-strp. -"Ką tu padarei ar darai, kad lietuvis kaip tautybė neišnyktų ... Atsk. -o ką tu gali - jei už tave viską nusprendžia valdžia su nužmogėjusiais įstatymais ir mokesčias... -Negi milijonas išvykusių lietuvių- visi durni? Jog daugelis išmėginusių viską... -bankrutavusių, pažemintų ir nusivylusių...išbėgo iš Lietuvos su visais vaikais...Taip pat skaitykite
Sekmadienį – (ne) eilinis įvykis, vyks rinkimai į miesto Savivaldybės Tarybą, o kartu išrinksime ir merą. Kadangi visi rinkimų stebėtojai, politikos aistruoliai, politikai profesionalai ir mėgėjai akylai stebi rinkimų kampaniją, kad nebūtų politinės reklamos pažeidimų, iškart skubu visus nuraminti: šis komentaras – mano asmeninė nuomonė. Nei agituoju balsuoti už ką nors, nei prieš ką nors....
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Du pastaruosius vakarus – sekmadienį ir pirmadienį – Palangos koncertų salė nušvito žalia, rožine, žydra ir violetine spalvomis. Taip Palanga paminėjo Pasaulinę retų ligų dieną ir išreiškė visuomenės palaikymą retomis ligomis sergančių žmonių bendruomenei.
Į pajūrį negausiai traukiantys lietuviai turi žinutę: jei nepatinka Palanga – esate išlepę
"Palangos tilto" redakcija, 2020 06 16 | Rubrika: Miestas
Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.
Vaikai Pasaulinei gyvūnų dienai skyrė savo augintinių piešinius
2016 10 06 | Rubrika: Jūros vaikai
Pasaulis kasmet spalio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Pasaulinės gyvūnų dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.
„Palangos tilto“ laikraščio balandžio 11 dienos numeryje straipsnis („Šunų vedžiotojų sąmoningumas auga: 53 iš 60-ies turėjo maišelius kakučiams surinkti“, – red. past.) apie augantį šunų vedžiotojų sąmoningumą nepaliko manęs abejingos.
Lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ nulijo „grybų lietus“
2014 11 03 | Rubrika: Jūros vaikai
Šiltas ir saulėtas rudenėlis – dosniausias metas grybautojams. Šiais metais gausus grybų derlius džiugino ir mažus, ir didelius. Visi džiaugėsi, gyrėsi miške rastais grybais: baravykais, raudonikiais, ūmėdėmis ir kt.
Amerikiečiai nėra dėl grybų pamišę kaip dzūkai, bet ten jie... medžiojami
2014 11 03 | Rubrika: Miestas
Vienoje iš gražiausių Antikos sakmių minimi tokie mitologiniai pabaisos, kurie maitinosi akmenimis ir kas rytą kruopščiai ruošdavosi jų medžioklei. Visiškai nenustebome, kai tolimame Kolorade Brekenridžo (Breckenridge) kurortiniame miestelyje taip pat išgirdome išsireiškimą apie „grybų medžioklę“ („hunting of...
Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą? 1
Vaidas LEKSTUTIS Sambūrio „Būkime vieningi“ koordinatorius, 2013 11 11 | Rubrika: Miestas
Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.
Palanga savo šunų nei registruoja, nei sudaro jiems sąlygų „civilizuotai“ gyventi
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 09 14 | Rubrika: Miestas
Neretai gyvūnų savininkams tenka patirti nusivylimą dėl pabėgusių, dingusių, į namus nesugrįžusių ar nerastų augintinių. Be to, kone kasdien veterinarijos klinikos sulaukia „pamestinukų“. Kadangi gyvūnai dažniausiai būna nepaženklinti bei neregistruoti, neįmanoma nustatyti bei grąžinti juos šeimininkams. Šią problemą padėtų išspręsti atliekamas naminių gyvūnų...