Lietuvos žydų gelbėjimo dienai skirta paroda

Palangos tiltas, 2024-03-15
Peržiūrėta
1690
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kristijono Karačionkos nuotr.
Kristijono Karačionkos nuotr.

Kovo 15-ąją minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ją nuspręsta minėti prieš dvejus metus Seimo sprendimu įteisinus pakeitimus Atmintinų dienų įstatyme.

Ši diena pasirinkta neatsitiktinai, o prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, 1966 metų kovo 15 dieną tapusią pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. O. Šimaitė, dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, iš kurių 921 asmuo, 2021-ų metų duomenimis, Jad Vašem yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Kviečiame stabtelėti gimnazijos fojė prie bibliotekos parengtos ekspozicijos – prisiminti šį žiaurų istorijos laikmetį ir mintimis pagerbti Lietuvos pasaulio teisuolius.

Gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Sungailienė ir bibliotekininkė Jūratė Vaišvilė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

2025 m. spalio 3 d. 17.30 val. Palangos žydų bendruomenė kviečia palangiškius ir miesto svečius dalyvauti pažintinėje ekskursijoje po miestą „Palangos žydų paveldo pėdsakais“.


2025 m. rugpjūčio 15 d. 14 val. Palangos žydų bendruomenė kviečia palangiškius ir miesto svečius dalyvauti pažintinėje ekskursijoje po miestą „Palangos žydų paveldo pėdsakais“. 


Palangos žydų bendruomenė skaičiuoja daugiau nei 500 metų. 1487 metais Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė.


Kovo 15-ąją minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Ją nuspręsta minėti prieš dvejus metus Seimo sprendimu įteisinus pakeitimus Atmintinų dienų įstatyme.


Gegužės 29 d.-birželio 5 d. Palangos miesto savivaldybės 2 a. fojė pristatoma paroda „Laisvėjanti Palanga“, skirta Sąjūdžio 35-mečiui paminėti.


Siekiant užtikrinti žmonių saugumą Baltijos jūroje bei išvengti pavojingų, žmonių mirtimi galinčių pasibaigti situacijų, gelbėjimo tarnybos aprūpintos modernia įranga, o darbuotojams rengiami seminarai ir mokymai padeda ugdyti gelbėjimo tarnybose dirbančių specialistų gebėjimus, supažindina juos su modernios gelbėjimo įrangos naudojimo ypatumais.


Žmonių saugumo užtikrinimo vandenyje ir jų gelbėjimo efektyvumas priklauso nuo gelbėjimo tarnybų aprūpinimo modernia įranga bei gelbėjimo operacijas vykdančių žmonių gebėjimo ja naudotis.


Trečiadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos erdvėse atidaryta aktyvios palangiškės, Klaipėdos apskrities gidų gildijos narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Gidai – sustabdytos akimirkos“, skirta Pasaulinei turizmo dienai paminėti. Simboliška, jog paroda atidaryta būtent Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse.


Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.


Sausio 6-19 dienomis Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčių pamainų pareigūnai treniravosi tobulindami savo įgūdžius gelbėjant ant ledo „įlūžusius“ žmonės.Mokymais siekta patobulinti žinias ir praktinius veiksmus, vykdant skęstančių žmonių gelbėjimo darbus, įvertinti ugniagesių gelbėtojų pasirengimą darbui su sauso tipo kostiumais ir gelbėjimo rogėmis gerinant...


Renginių kalendorius