Ligonių kasos suskaičiavo: vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleidome pusę milijardo

Palangos tiltas, 2023-08-01
Peržiūrėta
817
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ligonių kasos suskaičiavo: vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleidome pusę milijardo

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų  buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis. Pacientams tenkanti vaistams išleidžiamos sumos dalis mažėja kasmet – per pastaruosius penkerius metus ji sumažėjo 15 proc., rodo Valstybinės ligonių kasos analizė.

Vartojimas ir išlaidos didėja kasmet

Dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) skiriama vis daugiau, jų vartojimas auga. 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) analizės duomenimis, praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,2 milijono pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai), kai kitose Europos Sąjungos šalyse vartojimas siekia apie 40–60 proc. gyventojų. Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė didesnę dalį – apie 54 proc. – visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.

„Jau trečius metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys neįgalieji ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokėdami  paciento priemokos. Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė 19,1 mln. eurų“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.

Didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per penkerius metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad vidutinės metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021m.

Daugiausiai išleista onkologiniams vaistams 

Praeitais metais PSDF lėšomis buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų prekiniais pavadinimais įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti.

„Didžiausias PSDF išlaidų augimas pernai buvo fiksuojamas priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė net 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o  beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti“, – vardina L. Škiudaitė.

VLK analizės duomenimis, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą  –  daugiau nei 2 mln. eurų bei vaistus, veikiančius nervų sistemą  – 1,4 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.

Praeitais metais priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negalėjo viršyti 4,71 euro. Statistika rodo, kad 2022 m. pacientas vidutiniškai savo lėšomis už vieną kompensuojamojo vaisto ar MPP receptą sumokėjo 3,14 euro, o valstybės biudžeto lėšomis už vieną kompensuojamąjį vaisto ar MPP receptą buvo padengiama 4,67 euro paciento priemokos.

Padės pacientams sutaupyti 

VLK skaičiavimai rodo, kad palyginti su užpernai, PSDF išlaidos generiniams ir referenciniams vaistams kompensuoti praeitais metais išliko panašios, tačiau gerokai išaugo išlaidos originaliems vaistams kompensuoti. Pernai tam  prireikė net 54,5 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais.

„Išlaidos originaliems vaistams kompensuoti didėja kasmet. Per penkerius metus jos išaugo dvigubai – nuo beveik 145 mln. eurų 2018-aisiais iki 291,4 praeitais metais. Be to, originalių vaistų kompensavimui išleidžiama triskart daugiau PSDF lėšų nei generinių“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja L. Škiudaitė. 

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus 48,36 euro priemokų krepšelį, vėliau, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus šie pacientai vaistinėje priemokų mokėti neturi. Sukauptą priemokų krepšelį pacientas gali pasitikrinti e. sveikatos portale.

Skaičiuojama, kad jei pacientai vaistinėje rinktųsi pigiausius vaistus, jų išlaidos vaistų priemokoms galėtų sumažėti trečdaliu.

Infografikas: https://www.flickr.com/photos/151683953@N04/53038341364/

Reitingų viršūnėse

VLK analizė atskleidė 10 ligų, kurių gydymui skiriamų vaistų ir MPP išlaidos iš PSDF pernai buvo didžiausios. Į pirmąjį penketuką patenka hipertenzinės ligos, kurioms gydyti pernai išleista 42,6 mln. eurų, bronchų ir plaučių piktybiniam navikui – beveik 28 mln. eurų, II tipo cukriniam diabetui – 26 mln. eurų, odos piktybinei melanomai – 21 mln. eurų, prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui gydyti – 17,6 mln. eurų. Dar 17 mln. eurų praeitais metais prireikė išsėtine skleroze sergančių pacientų vaistams ir MPP kompensuoti, 15 mln. – limfoidine leukemija sergančiųjų gydymui ir beveik po 14 mln. eurų – inkstų (išskyrus inksto geldelę), prostatos piktybiniams navikams bei paveldėtajai VIII veiksnio stokai gydyti.

Kompensuojamus vaistus Lietuvoje pernai siūlė 98 gamintojai. Daugiausia už kompensuojamuosius vaistus iš PSDF biudžeto buvo sumokėta šioms farmacijos kompanijoms: „Novartis Europharm Ltd“ – 45,6 mln. eurų, „Johnson & Johnson“ – 33 mln. eurų,  „Roche Registration Ltd“ – 29,4 mln. eurų, „Merck Sharp & Dohme“ – 22,4 mln. eurų, „Bristol-Myers Squibb“ ir „AstraZeneca AB“ – po daugiau nei 19 mln. eurų, „Les Laboratoires Servier“–  beveik 17 mln. eurų, „AbbVie Ltd“ – 16 mln. eurų, „KRKA d. d.“ ir „Menarini Group“ –  daugiau nei 14 mln. eurų. 

Ligonių kasų specialistai taip pat sudarė dešimtuką vaistinių, kurios išdavė daugiausiai PSDF lėšomis kompensuojamų vaistų ir MPP pacientams. Tai: „Eurovaistinė“ – 108 mln. eurų, „Gintarinė vaistinė“ – daugiau nei 90 mln. eurų, „Nemuno vaistinė“ – 62 mln. eurų, „Apotheca vaistinė“ – beveik 52 mln. eurų, „BENU Vaistinė Lietuva“ – 47  mln. eurų, vaistinė „Esra“ – 24 mln. eurų, „Norfos vaistinė“ – 21 mln. eurų, „Rovifarma vaistinė“ – 18,6 mln. eurų, „Smėlynės vaistinė“ – 3,5 mln. eurų, „Naujakiemio vaistinė“ – 3,3 mln. eurų.

2022 m. PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų kompensuojamiems vaistams ir MPP analizę galite pamatyti čia.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybė nupirko ir pagal panaudos sutartį VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialui „Jūrininkų ligoninė“ perduos greitosios medicinos pagalbos automobilį „VW Crafter“.


Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones.


Vyriausybė pritarė 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 411,2 mln. eurų (13,5 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys apie 3,5 mlrd. eurų. 


Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. 


Birželio 19–25 dienomis minėdamos Tarptautinę inkontinencijos savaitę, ligonių kasos kviečia pacientus, turinčius šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų, drąsiau kreiptis į medikus pagalbos ir primena, kokios priemonės kokiais atvejais yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.


Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.


Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis informuoja, kad nuo š. m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities (Kretingos r., Klaipėdos r., Klaipėdos m., Šilutės r., Skuodo r., Palangos ir Neringos miestų) gyventojai tiesiogiai prisiskambinti į Greitąją medicininę pagalbą galės nauju trumpuoju numeriu 113 (buvęs 033) iš visų ryšio operatorių tinklų.  



Ketvirtadienį į Tarybos posėdį susirinkę politikai priėmė sprendimą, kuriuo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento panaudos pagrindais valdytos patalpos penkeriems metams perduodamos VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stočiai (GMPS). Tiek Palangos departamento vadovas Remigijus Kirstukas, tiek Klaipėdos GMPS vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis...


Valstybinės ligonių kasos atstovai susitiko su vietos medikais aptarti opiausių problemų

Jurgita Vanagė, Palangos savivaldybės mero patarėja, 2011 06 30 | Rubrika: Miestas

Antradienį, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KLJ) Palangos departamente lankėsi bei opiausias problemas aptarė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai. Su KLJ Palangos departamento vedėju Remigijumi Kirstuku, skyriaus vedėja Laimute Ežerinskiene bei S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojų centro savininke Sondra Kulikauskiene susitiko VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius