Naujoji Šventosios seniūnijos bendruomenė ir savivaldybė sutarė kalbėtis kiekvieną mėnesį

Trečiadienį miesto mero Šarūno Vaitkaus kabinete vos tilpo visi Savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai ir gausus būrys Šventosios seniūnijos bendruomenės aktyvistų.

Ne kartą žurnalistams skundęsi, kad nesulaukia valdžios dėmesio, užvakar atvykę Šventosios gyventojai galėjo išgirsti „iš pirmų lūpų“ apie miesteliui iš miesto biudžeto skiriamas lėšas, mero požiūrį į Šventosios reikalus.

Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pirmiausia informavo, kad pernai iš mokesčių ir rinkliavų į miesto biudžetą buvo surinkta 33 milijonai litų, iš jų 387 tūkstančiai litų –iš Šventosios.

„Palangai ir Šventajai tvarkyti praėjusiais metais buvo skirta 3,19 milijonai litų, iš jų šiek tiek virš vieno milijono litų – Šventajai“, – sakė direktorė.

Dar apie 310 tūkstančių litų kitąmet bus skirta miestelio infrastruktūros plėtrai. Be to, anot jos, Palanga „išlaiko“ Šventosios pagrindinę mokyklą, jai pernai atseikėdama 651 tūkstantį litų, taip pat „Sigutės“ darželį – jam buvo skirta 400 tūkstančių litų.

Šiais metais už 20 tūkstančių litų bus atnaujinti jo žaidimų atrakcionai.

„Kiekvienais metais Šventajai skiriama apie 5 procentus Palangos miesto savivaldybės biudžeto“, – teigė A. Kilijonienė. Ji atkreipė dėmesį, kad nors šventojiškiai buvo pakviesti pateikti pasiūlymus dėl Šventosios strateginio plano koregavimo, Savivaldybės administracija iki šiol nėra sulaukusi nė vieno pasiūlymo.

Susitikimui su šventojiškiais meras Š. Vaitkus taip pat atrodė gerai „pasikaustęs“. „Parengėme ne vieną milijoną kainuosiantį Jūros gatvės projektą. Kai aš atėjau į šį kabinetą 2011-aisiais, neradau nė vieno techninio projekto“, – prisipažino meras.

Anot jo, papildomai, iš turimų Vyriausybės rezervinių lėšų, Palangai ir Šventajai planuojama skirti apie pusę milijono litų, du milijonus – Jūros gatvės rekonstrukcijai, 10 tūkstančių litų – Šventosios religinėms bendruomenėms, o miestelio turizmo informacijai – 30 tūkstančių litų.

Bet ir A. Kilijonienė, ir Š. Vaitkus sutiko, kad miestelyje yra neišspręstų problemų. „Ir dėl prekybos Jūros ir Kopų gatvėse, ir dėl automobilių eismo, jų statymo“, – vardijo direktorė.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys sakė, kad pernai dėl apleistų pastatų ir sklypų buvo surašyti 42 protokolai, dėl triukšmo taisyklių pažeidimų – 5, dėl viešosios prekybos pažeidimų – 13.

Meras sakė, kad pernai iš J. Basanavičiaus gatvės buvo iškelti 32 prekybiniai kioskai, neatitikę reikalavimų. „Diskutuokime, siūlykite, ką daryti dėl prekybos bei visų reikalų sutvarkymo Šventojoje“, – kvietė Š. Vaitkus.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus pranešė, kad jau artimiausiu metu Klaipėdos Jūrų uostas Palangai pateiks Šventosios uosto pirmojo etapo „statinių brėžinius“.

„Labai gerai, kad buvo sutarta sumažinti darbų sąmatą nuo 160 iki 105 milijonų. Tikimasi, kad pirmojo etapo darbai bus pradėti 2014-2015 metais“, – sakė B. Martinkus.

Š. Vaitkus pridūrė, kad atlikti visos Jūros gatvės renovaciją už turimus 4-5 milijonus litų europinių ir biudžeto lėšų nepakaks, bet meras teigė esąs „pasiryžęs važiuoti į Vilnių ir kalbėtis su visais“, kad būtų skirta papildomai lėšų baigti darbams. „Bet turime kartu apsispręsti: kokius darbus Šventojoje laikyti prioritetiniais. Tada galėsime pradėti rengti techninę dokumentaciją ir ieškoti jiems lėšų“, – sakė meras.

Šventosios aktyvistas Kęstutis Oginskas neatidėliotinu darbu įvardijo bešeimininkių medinių namelių problemos Šventojoje išsprendimą. „Jeigu jie neturi unikalių numerių, juos reikia nugriauti“, – sakė vyras. Š. Vaitkus sutiko: „Reikia prašyti Nacionalinės žemės tarnybos suformuoti sklypus prie namelių, kurie turi unikalius numerius, bet jie turi būti registruoti ir Registrų centre“.

Verslininkas ir politikas Vaidas Šimaitis sakė, kad namelius reikia pirmiausia inventorizuoti. Vasarą, anot jo, kitų namelių šeimininkai prie tokių bešeimininkių supila „apie 40 procentų“ visų šiukšlių.

K. Oginskas taip pat siūlė apmokestinti automobilių stovėjimą Šventojoje. Meras pastebėjo, kad pagal įstatymą nebus galima išskirti vietos gyventojų. „Padiskutuokime visi, kaip ir kur tai daryti – pastatyti stovėjimo parkomatus ar papildomus kelio ženklus“, – siūlė Š. Vaitkus.

Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos pirmininkas Domininkas Jurevičius pastebėjo, kad gerai, jog „pradedamas dialogas“, kuris, anot jo, metus nevyko. „Esu šventojiškis. 23 metus kažkas buvo kalbama su visais merais, bet realiai darbų nevyko. Matome, kad miestui vadovaujant jums, mere, Palangoje padaryta daugiausiai per 20 metų, bet vis dar niekas, ar labai mažai „darosi“ Šventojoje. Šventosios bendruomenė yra alkana: padėkite mums gauti jai patalpas, kuriose galėtume bendruomenę registruoti. Kviečiame atvykti į Šventąją ir atsakyti į klausimus visiems šventojiškiams. Ir čia nėra jokios politikos“, – sakė D. Jurevičius.

Tuomet miesto vadovas Š. Vaitkus pasiūlė: „Kol „įsivažiuosime“ su darbais Šventojoje, darykime tokius susitikimus – bet dalykiškus, pasiruošus – kiekvieną mėnesį“.

„Apie tai ir ilgai šnekame“, – pritarė D. Jurevičius.

„Ar tinka visiems?“ – teiravosi Š. Vaitkus.

Bet tada dalykiška susitikimo atmosfera buvo sutrikdyta. Šventojiškis Knieža ėmė priekaištauti, kad Šventoji neva prilyginama „Bamui“, kliuvo ir seniūnui. Bet dėl E. Čilinsko nuomonės išsiskyrė: vieni jį vadino „tinginiu, neiškeliančiu kojos iš kabineto“, kiti – beteisiu valdininku.