„Neužgavai, ačiū, ne...“
Praėjusių metų lapkričio dienomis, kai su kretingiškiais „Palangos komunalinio ūkio“ darbuotojais entuziastingai tvarkėme nuo „pasaulio susitvėrimo“ neretintus, negrėbtus, neprižiūrimus beržynus, nedrėtus šabakštynus lyg TV ekrane visų perregimoje Malūnų – Sodų gatvių ir Klaipėdos – Liepojos plento sankryžoje Juozas Vaičekauskas dar ir po darbo valandų tarsi kirpykloje moderniomis „benzošukomis“ glostė, lygino širviškų – jeseniškų berželių kupolus ir neslėpė susižavėjimo: „Va, kaip atšvito pati gražiausia Palangos naujamiesčio giraitė, džiaugsis svečiai ir gal palangiškiai. Pastatytų čia suoliukų, gal ir akmeninių skulptūrų, įrengtų žaidimų aikštelių vaikams – puikiausias poilsio parkas“.
Gyvendami dieviškame krante, vietos gyventojai šito nepastebėjo, tokių idėjų nekilo. Abejingi grožiui?
Argi siekiamybė – tik materialinė EGO – nauda, prosenių žemių susigrąžinimas pliekiant skundus į kairę ir į dešinę, merui ir Prezidentui, premjerams ir į apskritį? Gal Palangoje tėra ... „tranai“ ir tarnai, parėjūnai?
Nemanau, nors, nuo 1985 – ųjų spalio gyvenant kurorte, išbandžius minimalias ir maksimalias išgyvenimo čia galimybes, savimi galiu patvirtinti, jog palangiškio charakteris iš tiesų yra atšiaurus, kaip štorminga Baltijos jūra, betgi nepamirštant, kad įkandin visų štormų, kaip mylimosios bučinys ant lūpų, patyliukais atsėlina sąlygas kūrybingam darbui teikiantis štilis. Ir...nerimo, nesusipratimų vėl – lyg nebūta.
Kai vieną rytą užsižioplinau, gluosnio šaka beržyne, netoli cerkvės, vos nebarkštelėjo per smalsią literato galvelę, Juozo veidas persimainė: „Šok š šalį, greičiau“. Čia svirusi šaka krito greta. Greta – toks likimas. Šoktelėjau, kaip kengūra. Juozukas niekuo dėtas, bet vis klausinėjo: „Ar neužgavau, Gedmin?“
Tą rytą netikėtai buvo „užgulusi“ ausis: mačiau, kaip sukasi plentu riedančių automobilių ratai, o garsas mano ausų membranos nepasiekė. Draugo rankos kilojo benzopjūklą „Štil“, retino šakas, o visa – lyg begarsiame kino filme.
Savo galimybių ribas privalome pasverti kiekvieną rytmetį, dieną ir valandą, ir niekas kitas nperivalo atsakyti už mano „kvailus esmių“ polegius. Gyvenime nieko greitai, nieko dykai, nieko amžinai. Mus vienija jūra ir priejūrių samanėlės, o ką galime įnešti į bendruomenės gyvenimą – piktą žodį ar naują gėlyną, parką, skverą, alpinariumą su akmenėliais – tai kiekvieno padoraus žmogaus sąžinės reikalas... Visų labui.
Tada, nuo gluosnio atšokęs, į Juozo Vaičekausko klausimą – „ar neužgavau?“ atsakiau:
- Neužgavai, ačiū, ne.
Jei ir būtų mane šaka kliudžiusi, žinau iš patyrimo, bet kuri žaizda nėra amžina ir tokia skaudi, kurią nešasi piktųjų žmonių klastos ir klastingi žodžiai. Tie tai užgauna. Todėl reikia valdytis. Tam ir savivalda. Ir protas savivaldai. Kad aplink dominuotų ir dvasinė giedra. Kad pavakarėj galėtum mintimis padėkoti savo kolektyvo, šeimos nariui: „Neužgavai, ačiū, ne“.
O mintis, kurią praėjusį rudenį iškėlė komunalininkas Juozas Vaičekauskas – pavasariškame beržyne greta šventyklos – mokyklos – „Iki“ prekybos centro sutvarkyti, paversti visą palangiškių bendruomenę suburiančiu į kupetėlę Poilsio parku iš tiesų verta dėmesio.
Kaip ir kita, seniai sklandanti idėja – turėti palangiškių Bendruomenės namus.
Sausį centre susitikome su ligi šiol ilgiausiai miesto Taryboje dirbusiu gerbiamu vietos politiku, dabar akademiniam darbui atsidavusiu Albinu Stankumi:“Būtų Bendruomenės namai, gal dažniau susitiktume. Ir politikai galėtų dažniau atsiskaityti palangiškiams rinkėjams, būtų kur.. Dar R.Mikalkėno laikais siūliau neprivatizuoti erdvios kavinės virš „Maximos“ pačiame Palangos centre. Niekas proto neklausė. Labiausiai tai ir užgauna, kad protingų patarimų neklausom.“
... Daug kas būtų. Jeigu visi būtume...bendruomeniškesni.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Ligonių kasos: su Europos sveikatos draudimo kortele vasaroti Europoje – saugiau
2023 07 05 | Rubrika: Sveikata
Įsibėgėjus vasaros atostogoms gyventojai dažnai renkasi poilsį ir keliones Europos šalyse. Ligonių kasų specialistai ragina nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės – ją paprasta užsisakyti ir gauti prieš išvykstant.
Lietuvoje onkologiniai susirgimai kasmet paliečia nemažai šeimų ir pacientų artimųjų. Viena iš jų – Vaida, kuri sutiko pasidalinti istorija, ką reiškia rūpintis onkologine liga sergančia drauge.
Vietoje kapinių rinkosi pajūrį: saulėti orai lietuvius atviliojo į Palangą
2021 10 30 | Rubrika: Miestas
Ilgąjį Vėlinių savaitgalį Palangoje poilsiautojų netrūksta. Jei ne šilti drabužiai ir tuščia jūra, reginys primintų vasarą.
Vėl prie komunalinio ūkio vairo stojęs K. Skierus sieks atstatyti finansinių ir dvasinių resursų balansą 3
Linas JEGELEVIČIUS, 2016 04 07 | Rubrika: Miestas
Sakoma, kad nauja šluota geriau šluoja, bet ne UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atveju: miesto komunalinio direktoriusVidas Misikonis trečiadienį įmonės stebėtojų tarybai įteikė prašymą jį atleisti iš užimamų pareigų, o jau nuo šiandien, įmonės stebėtojų pritarimu, prie „Palangos komunalinio ūkio“ vairo stoja visiems...
Palangai nurodymus 1991-ųjų sausio 13-ąją davė ir Vytautas Landsbergis
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 01 14 | Rubrika: Miestas
Į „Palangos tilto“ redakcijos kavarytį praėjusį antradienį sugužėjo gražus būrelis palangiškių, kurie ne tik prisiminė kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, bet kai kuriems jų – Rimantui Mikalkėnui, 1991-ųjų Palangos merui, ir jau savivaldos rūpesčius palikusiam Broniui Martinkui, 1991-aisiais vadovavusiam Palangos miesto deputatų Tarybai, teko tragišką tautai...
Už viską Tau, Mokytojau, ačiū... 14
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 07 | Rubrika: Miestas
Penktadienio vakarą jauki „Ramybės“ kultūros centro salė vos talpino šypsenomis ir džiaugsmu švytinčius Palangos mokytojus: čia profesinės šventės – Mokytojo dienos – išvakarėse rinkosi Palangos pedagogų bendruomenės, skaičiuojančios per 400 narių, atstovai ir juos pasveikinti atvykę garbūs svečiai. „Už viską Tau, Mokytojau...
Palangos didieji gaisrai: nuo 1938-ųjų iki 2002-ųjų, kai sudegė Kurhauzas
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 11 27 | Rubrika: Miestas
Gerbkime galutinį rezultatą. 2002-2012 metais Palangos „širdies plotą“ uždengęs ir saulėtus žvilgsnius slopinęs, teisybei ilgai nepasidavęs gėdos ir nevilties debesis darbščių ir geranoriškų, kuriančių žmonių pastangomis nustumtas į istorijos užribį. Restauratoriai nuims aptvarus ir mes iš naujo atrasime daugelio pamėgtąjį Kurhauzo kiemą. Tai –...
„Ypač norėčiau susilaukti sprendimų iš tų Tarybos narių, kurie garsiausiai šaukia“ 16
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 07 23 | Rubrika: Miestas
Vasara – atostogų metas. Bet miesto vadovas Šarūnas Vaitkus ir vasarą sunkiai randa laiko joms, nes vienus darbus prie miesto vairo keičia kiti. Vis tik meras mielai atsakė į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus. – Savo komentare praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje rašiau, kad iki šiol nesugebėjote puolimams...
Norime daugiau anglų turistų? Daugiau mandagumo, reklamos bei gerų kainų!
Mindaugas GRIŠKEVIČIUS, 2012 05 07 | Rubrika: Nuomonės
„Neseniai buvau Rygoje ir Vilniuje. Miestai puikūs, bet žmonės labai nemandagūs, ypač pagyvenusio amžiaus“, – neseniai man pasakojo solidaus amžiaus anglas, grįžęs iš kelionių po Baltijos šalis. Išgirdęs tokį jo verdiktą labai nenustebau, nors burnoje nemenkas kartėlio jausmas liko. Tai, jog mūsų viešajame gyvenime išliko dar daug...
„Neužgavai, ačiū, ne...“
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009 01 27 | Rubrika: Kultūra
„Kodėl mūsų lietuviškajai visuomenei stinga visuomeniškumo, kodėl šitaip daug neramaus pasityčiojimo iš dieviškumo iš mandagumo ir net dieviškumų, kodėl daug jausmų „sintetikos“, „dvasinių bomžų“ ir nenoro morališkai saulėti, kad... dažnai daug saugiau, ramiau prie septynbalės štormo jūros ar net garsiausiai „grajinančio“ medkirčio benzopjūklo?“ (Klausimai, tebelaukiantys atsakymų ir po 2009 –...