Nukirstos pušelės papiktino kaimynus – kirtusiems teks paploninti pinigines

„Kirsti saugotinų želdinių neturint Savivaldybės leidimo negalima net privačiame sklype“, - pabrėžė tiek Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Reda Kairienė, tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė, kurias „Palangos tiltas“ kalbino po to, kai į redakciją paskambino Vanagupės gatvės gyventojai, pasipiktinę, jog jų kaimynas iškirto prieš gerą dešimtį metų sodintą pušelių eilę.
Iškirto pušeles
Užpraėjusios savaitės pabaigoje į redakciją paskambino Vanagupės gatvėje gyvenanti ponia Ramutė (pavardė redakcijai žinoma). Neslėpdama susijaudinimo moteris pasakojo buvusi sukrėsta, kai trečiadienį, birželio 26 d. popietę, pamatė greta jų sklypo kertamas palei kaimynystėje esančio namo tvorą augusias per dešimtį metų sodintas pušeles.
„Kai mes čia įsikūrėme, šioje vietoje, prie pat Reabilitacijos ligoninės augančių liepų alėjos, buvo tuščias sklypas, kuriame buvo kelios pušelės, - sakė moteris. – Mes, kai apsodinime savo sklypą pušaitėmis, pasodinome jų ir šitoje teritorijoje, kuri, mūsų žiniomis, buvo valdiška. Prižiūrėjome jas, laistėme, ir medeliai užaugę suformavo labai gražų pušų taką. Dar antradienio vakarą tuo taku pasidžiaugėme. O trečiadienį pamatėme, jog medeliai pjaunami.“
Pasak moters, jos vyras kertančių darbininkų ir šalia buvusio kaimyninio sklypo savininko pasiteiravo, ar jie turi leidimą kirsti želdinius. Kirtėjus prižiūrėjęs vyriškis arogantiškai atsakęs, jog jam jokių leidimų nereikia. Tada pušeles sodinusieji paskambino ir policijos pareigūnams, ir aplinkosaugininkams.
Išgirdę, kad kviečiami pareigūnai, tiek kirtėjai, tiek jų prievaizdas skubiai pasišalino, palikę ant žemės gulėti visą iškirstų pušelių eilę.
„Mums tiesiog nesuvokiama – kaip galima šitaip savivaliauti? Kaip galima justis tokiais visagaliais?“ - stebėjosi moteris.
Incidentas tiriamas
„Taip, Palangos miesto policijos komisariate buvo užfiksuotas pranešimas apie kertamus medžius Vanagupės gatvėje,“ - „Palangos tiltui“ patvirtino Viešosios policijos skyriaus organizacinio poskyrio specialistė Jurgita Rinkevičienė.
Pasak specialistės, nuvykę į įvykio vietą pareigūnai „pamatė patį faktą“ – kad pušelės iškirstos. Tačiau kas dėl to kaltas, sakė kol kas informuoti negalinti – vyksta tyrimas.
„Yra gautas pareiškimas, yra liudytojų parodymai, situacija užfiksuota, - vardijo J. Rinkevičienė. – Bet nieko konkretaus dar pasakyti negalime – apylinkės inspektoriai tirs, kas medžius kirto.“
Specialistė paminėjo, jog atvejai, kai gyventojai praneša apie, jų nuomone, neteisėtai kertamus medžius labai retai. Šiais metais tokių signalų nesulaukta, pernai yra buvę, kad kaimynai kreipėsi į policijos pareigūnus dėl želdinių naikinimo.
Kirto be leidimų
„Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūroje yra užfiksuotas pažeidimas ir surašytas atitinkamas protokolas dėl saugotinų želdinių naikinimo neturint tam leidimo“, - informavo šios institucijos vedėja Ramunė Lukaševičienė.
Ji sakė, jog pušelės iškirstos privačiame sklype, kuris priklauso trims bendrasavininkams. Tačiau kuris iš jų – ar visi trys – atsakingi už želdinių naikinimą, pasakyti dar negalima, vyksta tyrimas.
„Už neteisėtą medelių nupjovimą mes skirsime baudą. Jos dydis – nuo 200 iki 700 Lt. Be to, pažeidėjai turės atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Tos žalos piniginė išraiška dabar skaičiuojama. Jos dydis priklauso nuo medžio rūšies, nuo jo amžiaus ir kitų faktorių“, - sakė R. Lukoševičienė.
Šiemet – ketvirtas atvejis
Pasak vedėjos, neteisėtų želdinių naikinimo atvejų pasitaiko kasmet. Šiais metais tai – jau ketvirtas kartas: vienas pažeidimas buvo užfiksuotas centrinėje Palangos miesto dalyje, du – Šventojoje.
Paklausta, kokie medžiai ir kam priklausančiuose sklypuose buvo kertami neturint leidimų, R. Lukoševičienė paminėjo, jog skaudžiausias atvejis buvęs Šventojoje, kai iškirstos daugel metų augusios liepos. Pažeidėjai, be baudos, turės sumokėti 20 tūkst. Lt - tiek įvertinta gamtai padaryta žala. O yra buvę ir taip, kad be leidimų nukirtusieji medžius už padarytą žalą turėjo mokėti 100 tūkst. Lt kompensacijas.
Vedėja paminėjo, jog želdiniai buvo naikinami tiek valstybinėje žemėje – bendro naudojimo paskirties teritorijose,- tiek privačiuose sklypuose.
„Labai dažnai privačius sklypus turintys ir želdinius kirsti – ar net medžius genėti - suplanavę žmonės nepagalvoja apie tai, jog ir jie šiems darbams privalo gauti leidimus, kuriuos išduoda Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus specialistai. O jeigu leidimo nėra, sklypų savininkai gali turėti nemalonumų“, - akcentavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja.
Leidimas – privalu
„Visi, norintieji pjauti ar genėti medžius arba kitus želdinius, privalo kreiptis į mūsų skyrių ir gauti leidimą nepriklausomai nuo to, ar darbus ketinama atlikti privačiame, ar ne privačiame sklype. Dėl leidimo išdavimo speciali Želdynų komisija nuvažiuoja į tuos sklypus, kur ketinama atlikti darbus, ir sprendžia: galima tai daryti ar ne“, - aiškino Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Reda Kairienė.
Beje, leidimu patartina pasirūpinti iš anksto – mat jo išdavimo laikas siekia iki 30 darbo dienų nuo datos, kai pateiktas prašymas.
Pasak ekologės, Vyriausybė yra nustačiusi tvarką, kada želdiniai tampa saugotini, ir būtent šia tvarka vadovaujasi Želdinių komisija. Daugumoj atvejų, ar sklype esama saugotinų želdinių, yra užfiksuota žemės nuosavybės dokumentuose. O jei to užfiksuota nėra, sklypų savininkai gali patys pasitikrinti, ar jų žemėje yra saugotinų želdinių, pastudijavę LR Vyriausybės 2008 kovo 12 d. nutarimą dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.
Trylika kriterijų
Ekologės paminėtame Vyriausybės nutarime nurodoma, jog kriterijai taikomi medžiams ir krūmams, siekiant juos priskirti saugotiniems, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, natūraliai išaugusius krūmus; medžius ir krūmus, augančius valstybinės reikšmės kelių juostoje; medžius ir krūmus, augančius viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje bei dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, augančius privačioje žemėje, kuriuos saugotinais skelbia savivaldybės.
Iš viso nutarime nurodoma trylika kriterijų, ir jeigu medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, atitinka bent vieną iš jų, tai yra priskiriami saugotiniems.
Tiesa, susigaudyti šiose kriterijų vingrybėse – kas saugotina, o kas „išskyrus“, - yra gan sudėtinga. Pateiksime keletą pavyzdžių.
Saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie auga kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
Saugomi ir augantys privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose želdiniai, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.
Saugotiniems želdiniams priskirtini augantys valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas, vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai,- išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose.
Augantys valstybinėje ir privačioje žemėje kaime bei deklaruotuose laukuose beržai, eglės ir pušys, jeigu jų kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje didesnis kaip 20 centimetrų, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.
Augantys deklaruotuose laukuose ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos, jei jų kamienas didesnis kaip 20 centimetrų skersmens.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (ŽEIT) beveik prieš metus gautas Palangos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Nedzveckienės skundas dėl publikacijose ,,Tūkstantmečio mokyklų“ kūrybingumo ugdymo mokymuose Palangos mokytojos turi papasakoti ir apie savo pirmąjį bučinį kitoms tai filmuojant“ (,,Palangos tiltas“, 2024-04-19, Nr. 14 (1935), www.palangostiltas.lt, 2024-04-18)...
Šventojoje spindinčioje pušelių alėjoje užgims kalėdinė pasaka
2023 12 05 | Rubrika: Miestas
Šventoji šiemet sužibės ryškiomis kalėdinėmis šviesomis. Visa tai dėl ypatingos iniciatyvos – Kalėdinės pušelių alėjos Pėsčiųjų aikštėje, kuri džiugins visą gruodį.
Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Palangoje iškirstų daugiau nei 1 tūkstančio saugotinų medžių.
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika: „Viešojoje erdvėje paskelbta informacija, neva avarija įvyko Didžiojoje gatvėje, neatitinka tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad pravažiavimas, kuriame įvyko tragiška avarija, nėra Didžioji gatvė, ir jis nepriklauso Palangos miesto savivaldybei. Tai – privačių asmenų...
Sunerimo dėl kirsti paruoštų pušų
2017 09 11 | Rubrika: Miestas
Kunigiškių bendruomenė sunerimo, pamačiusi, kaip ties Užkanavės gatve esantis pušynas paruoštas iškirsti. Daug pušų pažymėtos, vadinasi, jų greit turėtų nelikti. Susirūpinusi Užkanavės gatvės gyventoja kreipėsi į redakciją, prašydama, jog būtų paaiškinta, kodėl apskritai taip vyksta. Palangos girininkijos girininkas Stanislovas Jonaitis...
Nepakankamai išvystyti turistiniai maršrutai, saugumo klausimas keliaujant dviračiais, brangi ir nekomfortiška kelionė tarpmiestiniu visuomeniniu transportu – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria po Klaipėdos regioną keliaujantys turistai ir regiono gyventojai. Klaipėdos regiono transporto sistemos problemas 2011 m. balandžio mėn. nusprendė...
Nukirstos pušelės papiktino kaimynus – kirtusiems teks paploninti pinigines
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 08 | Rubrika: Miestas
„Kirsti saugotinų želdinių neturint Savivaldybės leidimo negalima net privačiame sklype“, - pabrėžė tiek Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Reda Kairienė, tiek Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė, kurias „Palangos tiltas“ kalbino po to, kai į redakciją paskambino...
Po straipsnių apie Raimundą Palaitį – išpuolis prieš „Palangos tilto“ redakciją 12
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 08 27 | Rubrika: Nuomonės
Praėjusį penktadienį „Palangos tilto“ redakcijos darbuotojai darbą pradėjo nuo skambučio policijai – ryte atvykę į redakciją, radome sudaužytą laikraščio reklaminį stendą. Visą vasarą jis niekam iki mūsų laikraštyje praėjusią savaitę pasirodžiusių nepalankių straipsnių apie buvusį ministrą Raimundą Palaitį netrukdė. Chuliganų išpuolis, kurį redakcija...