Palanga rodo naują savo veidą – seniai kurorte besilankiusieji liks maloniai nustebinti

Palangos tiltas, 2023-08-17
Peržiūrėta
1031
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

FOTO: TOMAS SAKALAUSKAS
FOTO: TOMAS SAKALAUSKAS

Unikalia gamta ir išplėtota poilsio bei pramogų infrastruktūra išsiskirianti Palanga metai iš metų traukia kokybiško poilsio išsiilgusius poilsiautojus iš Lietuvos bei užsienio turistus. Atostogaujantys čia jau ne pirmus metus pastebi sparčiai kintantį kurorto veidą – duris Palangoje atveria nauji viešbučiai ir gurmaniškais atradimais stebinantys aukšto lygio restoranai, o nuolatos plėtojamos poilsio erdvės įdomių veiklų leidžia pasiūlyti ne tik šiltuoju sezonu. 

Iš aristokratiškos vizijos susiformavęs modernus kurortas 

„Palanga – išties unikalus Lietuvos pajūrio kurortas, kuriame kiekvienas randa sau tinkamą būdą pailsėti ir pasilinksminti. Jis tarsi apjungia viską, ko įprastai ieško net ir labai skirtingų poreikių poilsiautojai. Norintys pasilinksminti, pramogų ras visuomet šurmuliuojančioje ir gyvybingoje centrinėje Jono Basanavičiaus gatvėje, o nuo jos nutolę vos kelis šimtus metrų pateksite į tikrą ramybės oazę natūralios gamtos apsuptyje“, – sako Palangos Turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė. 

Norint geriau pažinti Palangos išskirtinumą, neišvengiamai turime atsigręžti į vieną žinomiausių Lietuvos šeimų – grafų Tiškevičių – giminę. Puoselėję aristokratiško kurorto viziją, Tiškevičiai po savęs paliko gausų kurorto plėtros pradžią menantį architektūros paveldą, darniai įsiliejantį į šiuolaikinio, europietiško kurorto vaizdą.

Grafai Feliksas ir Antanina Tiškevičiai pačioje Baltijos jūros pakrantėje ėmė kurti kurortinės epochos pradžią Palangoje savotiškai žymintį kompleksą – vizitine Palangos kortele tapusius didingus rūmus ir išpuoselėtą Birutės parką, iki šių dienų džiuginantį kurorto svečius. Būtent Tiškevičiai pastatė ir legendinį Palangos kurhauzą, kuriame duris atvėrė pirmasis Palangos viešbutis, erdvus restoranas, šokių, koncertų ir vaidinimų salė. Dabar tai – profesionalaus scenos meno erdvė, dovanojanti kamerinę, chorinę, džiazo, liaudies ir populiariąją muziką. 

„Anais laikais svarstymų, kokia turėtų būti Palanga, būta įvairių – vieni norėjo kurti pramoginio pobūdžio kurortą, kiti siūlė orientuotis į sveikatingumą, treti puoselėjo viltį tęsti Tiškevičių aristokratiško kurorto viziją. Šiandieninė Palanga tarsi apjungė visas šias idėjas ir tapo tikrai europietišku kurortu“, – sako R. Kmitienė. 

Ypatingas dėmesys skiriamas veiklų įvairovei 

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė pati gimė ir užaugo Palangoje, tad kaip sako – savo akimis matė kurorto kaitą. 

„Pastarasis dešimtmetis, sakyčiau, yra vienas sparčiausių augimo etapų – itin daug dėmesio skiriama infrastruktūros gerinimui, paslaugų plėtrai ir kokybei. Tai ir yra esminė priežastis, kodėl poilsiautojai iš Lietuvos į Palangą sugrįžta kasmet, o šį kurortą vis dažniau atranda ir užsienio turistai“, – sako L. Taučiūtė. 

Šiandien Palangoje daugiausia investuojama į apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų verslą, nekilnojamo turto vystymą, laisvalaikio ir sveikatingumo infrastruktūrą. Palanga tikslingai koncentruojasi suteikti atvykstantiems Lietuvos ir užsienio poilsiautojams geriausias atostogų patirtis, todėl ypatingas dėmesys yra skiriamas viešųjų erdvių puoselėjimui.

„Aktyvaus poilsio mėgėjams Palanga gali pasiūlyti išties platų pramogų spektrą – turime vieną gražiausių Lietuvoje, o gal net ir Baltijos šalyse, dviračių taką, naujus padelio namus, teniso ir paplūdimio teniso kortus, net du vandenlenčių parkus, kurių vienas patenka tarp didžiausių vandenlenčių parkų visame pasaulyje. Norintieji gali pajodinėti žirgyne, mėgautis ekstremaliais pasivažinėjimais kartingais, kaituoti – veiklų aktyvaus poilsio mėgėjams Palangoje tikrai apstu“, – pasakoja L. Taučiūtė.

Ieškantiems ramesnio poilsio, Palanga taip pat turi ką pasiūlyti – sutvarkyti pėsčiųjų takai driekiasi per pušynus ir vingiuoja per visą kurortą, tad leidžia niekur neskubant pasimėgauti gamta ir atrasti dar nematytas kurorto puses. 

Viena maloniausių pasivaikščioti vietų Palangoje – grafų Tiškevičių laikus menantis Birutės parkas. Apsilankyti jame – gražus kone kiekvieno atvykstančio svečio ritualas. Takai Birutės parke driekiasi ne vieną kilometrą, atskleisdami vis kitą parko kampo grožį. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio Palangoje veikia ir lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti. Kad itin gražioje vietoje, pušyne ties Birutės parku esanti kone du hektarus apimanti naujoji laisvalaikio praleidimo erdvė būtų patraukli įvairaus amžiaus lankytojams, pirmiausia buvo sutvarkyta infrastruktūra – pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja infrastruktūra.

Palanga turtinga ne tik gamta, bet ir istoriniu, kultūriniu paveldu – čia išlikusi ne viena autentiška, pačių grafų Tiškevičių statyta vila, įkurti šiuolaikiniai muziejai, interaktyviai pasakojantys kurorto istoriją, o kultūrinis gyvenimas verda ištisus metus. 

„Medis veši tada, kai jo šaknys nenukertamos, o puoselėjamos ir prižiūrimos. Tokia ir yra Palanga – su įsišaknijusiomis savo tradicijomis ir smarkiai besikerojančia lapija, kurioje glūdi gamtos harmonija, skonių jūros, sveikatinimosi ritualai. Absoliučiai kiekvienas žmogus čia gali visapusiškai prisipildyti, atgauti jėgas, nuraminti protą, mėgautis ypač giliu poilsiu“, – sako L. Taučiūtė. 

Verslui Palanga – itin patraukli kryptis 

Kokybišku poilsio garsėjanti Palanga sulaukia vis daugiau ne tik poilsiautojų, bet ir verslo atstovų dėmesio – čia duris atveria nauji viešbučiai, restoranus kuria garsiausi Lietuvos virtuvės šefai. Net trys Palangoje įsikūrę restoranai pateko ir į 2023 metų geriausių Lietuvos restoranų sąrašą.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė L. Taučiūtė įsitikinusi – sparčiai besiplečiantis ir modernėjantis Palangos kurortas turi dar neišnaudoto potencialo žengti į naujas rinkas ir pritraukti dar daugiau verslo atstovų.

Pastaruoju metu Palangoje stebima ir nauja tendencija kurorto teikiamus privalumus išnaudoti darbo tikslais – ne tik vasaros sezono metu verslo atstovai čia organizuoja konferencijas, suteikia galimybę darbuotojams derinti poilsį su darbu. Tam viešbučiuose įrengtos konferencijų salės, specialios daugiafunkcinės darbui, mokymams bei renginiams skirtos bendradarbystės erdvės.

„Verslui Palanga – tikrai patrauklus kurortas dėl nuolatos ilgėjančio sezoniškumo. Artimiausi pajūrio kurortai orientuoti tik į vasaros poilsį, o Palanga atvira visada, nepriklausomai nuo metų laiko. Tai leidžia pritraukti naujus verslus ir garsius vardus, kuriančius pridėtinę vertę kurortui“, – sako L. Taučiūtė.

Palangos turizmo informacijos centras

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Audronė Čekauskienė, žinoma palangiškė, poilsio namų kurorte savininkė ir aktyvi socialinių tinklų dalyvė, nuo šiol save gali vadinti ir truputį itale – nuo šiol ji kartu su vyru Juozu žiemas leis Italijos kurortiniame Scalea miestely, kuriame įsigijo butą. „Nors daugumos maisto prekių kainos čia yra panašios į lietuviškas, tačiau čia skanesni net kiaušiniai – matyt, dėl to, kad vištos...


Unikalia gamta ir išplėtota poilsio bei pramogų infrastruktūra išsiskirianti Palanga metai iš metų traukia kokybiško poilsio išsiilgusius poilsiautojus iš Lietuvos bei užsienio turistus. 


Nors šią vasarą Palangai prireikė mažiau geriamojo vandens negu praėjusiais metais, vandentvarkininkų pajamas sparčiai didina gausėjantys nuolatiniai vartotojai.


Įsibėgėjant pavasariui Palangos kultūrinis gyvenimas įgauna naują pagreitį – kovo 30 – balandžio 5 dienomis kurorto bendruomenė bei svečiai tradiciškai kviečiami drauge paminėti ne tik Palangai, bet ir visai šaliai svarbius du istorinius įvykius. Renginių ciklas „Palangos dienos“ sutelks bendruomenę visą savaitę minėti Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d., taip pat –...


Išėjo dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jis man, jo leidėjui ir redaktoriui – toks ypatingas. Pradėtas tik gegužės pradžioje, turėjo išeiti toks „kovidinis“, „iš idėjos“ – plonytis, iki 82 puslapių, nors vasarinis numeris nuo pat žurnalo leidybos pradžios 2016 metais visada „persiropščia“ 100 puslapių. Matyt, nesu labai geras verslininkas: šįkart žurnalą...


Vieni vasarą  užuodžia, kiti pajunta ar pamato, o dar kiti – įgyvendinę savo  svajones, tampa išties laimingais žmonėmis.  Prabėgus pusšimčiui metų, šiandien aš įgyvendinau seniai puoselėtą mintį ir didžiulį norą apsilankyti bočių žemėje ir surasti jų kapavietes. 


Šventosios miestelio centrinėje aikštėje iškilo renginiams skirtas paviljonas, intensyviai vyksta teritorijos tvarkymo darbai. Ilgus metus šventojiškiams ir poilsiautojams neįsimintina buvusi aikštė šią vasarą pasikeis neatpažįstamai – aikštės rekonstrukciją atliekantys rangovai skuba iki aktyvaus turizmo sezono pradžios užbaigti...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Ilgą laiką miesto centrinėje dalyje esančios Bartų ir Suvalkiečių gatvės pagaliau pakeitė savo veidą. Daugelį metų buvusios žvyruotos, šios dvi gatvės tapo modernios – su asfalto danga, šaligatviais, naujais buitinių ir lietaus nuotekų tinklais bei apšvietimu.


Šventosios centrinė aikštė jau neilgai trukus ims neatpažįstamai keistis – praėjusią savaitę pritarta aikštės rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams. Planuojama, kad šios erdvės atnaujinimo darbai prasidės kitąmet.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius