Palangoje brutaliai iškirsti 1153 medžiai – statytojas kvietė įsigyti namus dar brėžiniuose

Linas JEGELEVIČIUS

Palanga taip liudininke sukrečiančio, brutalaus ir protu nesuvokiamo nusikaltimo gamtai ir įstatymui vieta – nelegaliai, neturint leidimo, net nebandant imtis įstatymų numatytų veiksmų, Hipodromo gatvėje nukirsti 1153 medžiai. Likę kelmai rodo, jog želdynai buvo 15 cm ir didesnio skersmens. 

Ką nustatė ekspertas?

Ekspertas užfiksavo šokiruojantį vaizdą – teritorijoje iškirsta 9 rūšių medžiai: baltalksnių – 9 vnt. (kelmai 19-37 cm skersmens), plaukuotųjų beržų – 114 vnt. (15-55 cm skersmens), drebulių – 36 vnt. (15-45 cm), baltųjų gluosnių – 6 vnt. (19-33 cm), trapiųjų gluosnių – 7 vnt. (28-73 cm ), paprastųjų ievų – 7 vnt. (17-24 cm), juodalksnių – 950 vnt. (15-69 cm), paprastųjų uosių – 21 vnt. (15-62 cm). 

Ekspertas surašytoje išvadoje nurodė, jog iki kirtimų buvo saugotina 1150 medžių, jiems kirsti buvo privalomai reikalingas Palangos savivaldybės administracijos leidimas.

Tačiau toks leidimas niekada nebuvo ir negalėjo būti išduotas, tiksliau – dėl saugotinų želdinių tvarkymo, kirtimo ar šalinimo  minėtoje teritorijoje į Palangos savivaldybės administraciją niekada ir nebuvo kreiptasi.

Apie tai savo Facebook paskyroje informavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis rašo: „Kai mane informavo apie tai, jog didžiulėje teritorijoje atokesnėje Palangos dalyje aptikta, kad vietoj medžių stūkso begalė kelmų – lyg po NSO apsilankymo – negalėjau tuo patikėti: negi tai įmanoma ir negi dar yra tikinčių, kad tokie veiksmai ir jų sumanytojai bei vykdytojai gali likti nenubausti?“

Palangos savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu vyksta visų saugotinų želdynų savivaldybės teritorijoje inventorizacija. Tad specialistai jau aplankė ar dar aplankys kiekvieną kurorto kampelį, nesvarbu, ar tai valstybinė žemė, ar privatus sklypas, tačiau vaizdas Hipodromo gatvėje juos apstulbino.

Sklypo savininkė – viena Palangoje gerai žinoma uždaroji akcinė bendrovė

Aiškinantis plačiau, buvo nustatyta, kad didelė 9,13 hektaro teritorija iki šių metų gegužės buvo įregistruota kaip vienas žemės sklypas Hipodromo gatvėje 64. Jo savininkė buvo viena Palangoje gerai žinoma uždaroji akcinė bendrovė.

Prieš kelerius metus parengus minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį patvirtinus, visa teritorija buvo suskaidyta į daugiau kaip 30 sklypų, kurių didžioji dauguma yra 15 – 19 arų dydžio. Žemės pertvarkymo projekte buvo numatyta ir daugiau kaip 1,5 hektaro želdynų teritorija.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, projektu suplanuoti žemės sklypai nuo 2023 m. gegužės 4 d. priklauso Kaune registruotai bendrovei, užsiimančiai nekilnojamuoju turtu ir jo plėtra.

„Šio brutalaus veiksmo paaiškinimas, matyt, slypi tame, kad pjūklo pagalba visa tankiai apželdinta teritorija, ko gero, buvo „išvalyta“ ruošiantis būsimai gyvenamųjų namų statybai. Žinoma, jau be medžių,“ – sako Š. Vaitkaus įrašas.

Primename, kad Palangos miesto taryba patvirtino naujus saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kuriuos padidinimo mažiausiai dešimt kartų. Ekspertų skaičiavimais, ir tai užfiksuota išvadoje, už 1150 savavališkai nukirstų medžių šių kirtimų organizatoriams ir vykdytojams gali tekti sumokėti 1 mln. 838 tūkst. eurų gamtai padarytai žalai atlyginti.

Ar kas nors matė?

Pirmadienį, spalio 30 dieną, Palangos meras Š. Vaitkus kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas įvertinti aplinkybes dėl galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos gamtai bei spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Antradienį pranešta, jog toks ikiteisminis tyrimas pradėtas, jį pavesta vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai.

Pareigūnai jau antradienį, o ir švenčių dienomis sklypuose fiksavo situaciją, buvo pakelti ir dronai.

„Noriu atsakingai pareikšti – niekada nesitaikstėme ir nesitaikstysime su tokiu brutaliu požiūriu į mūsų pajūrio gamtą. Niekam ir niekada negali kilti nė menkiausios minties, jog liks nepastebėti ir nenubausti neteisėtai, be leidimo palietę net ir vieną medį. Nežinau, kas darėsi galvose tų žmonių, kurie nusiuntė medkirčius į Hipodromo gatvę išnaikinti daugiau kaip tūkstantį lapuočių, tačiau mūsų pozicija yra akivaizdi – reikalausime ne tik kuo griežčiausios bausmės, žalos atlyginimo, bet ir atsodinti želdynus,“ – sako Š. Vaitkus,

 Mačiusius kas vežė medieną, ar kas kirto medžius, gal turinčius nuotraukų ar video jis prašo jam siųsti į mesendžerį. 

Projekte planuojama pastatyti apie prabangių 50 namų

O trečiadienį Š. Vaitkus savo Facebook paskyroje paskelbė naujausią įrašą dėl skandalingo įvykio. Jį pavadino taip: „Atkreipkite dėmesį: gražūs paveiksliukai – ne pati tinkamiausia priežastis Palangoje įsigyti nekilnojamojo turto.“

„Dar kartą apie Hipodromo gatvę, nukirstus medžius ir ne tik – apie jūsų investicijų saugumą...Tačiau aiškėja ir kita nemaloni situacija, apie kurią nutylėti tikrai negaliu – ir kaip Palangos gyventojas, ir kaip miesto vadovas nenoriu, kad būtų kenkiama mūsų kurorto įvaizdžiui bei būsimieji potencialūs mūsų miesto naujakuriai ar antrojo būsto savininkai bloguoju minėtų Palangos vardą ar juolab būtų apgauti. Minėtoje teritorijoje Hipodromo gatvėje , kuri dar visai neseniai buvo vienas 9,13 hektaro sklypas, nuo gegužės mėnesio įregistruotas ir naujas savininkas – viena Kauno uždaroji akcinė bendrovė, ir sklypo suskaidymas į 35 dalis. Internete nesunkiai galima aptikti, jog čia neva vystomas prabangus poilsio kompleksas,“ – rašo meras įraše.

Kaip skelbiama, projekte planuojama pastatyti apie 50 namų: 42 sublokuotus ir 8 individualius. Pastatuose žadami dideli langai ir aukštos, apie 5 metrus, lubos.

Žadama ir tik šio kvartalo gyventojams skirta išskirtinė, prabangi infrastruktūra.

Ko tik nežadama!

Pavyzdžiui,  tikras pliažas – su smėlio pakrante ir tvenkiniu. Kaip rašoma pristatyme, „projekto centrinėje dalyje yra apie 1,5 ha bendro naudojimo sklypas, kurį sudaro apie 1 ha dirbtinis vandens telkinys ir 0,5 ha paplūdimio su šildomu baseinu zona. Tvenkinys bus įrengiamas vadovaujantis geriausiomis dirbtinių tvenkinių praktikomis, kas leis užtikrinti tiek švarą, tiek vandens kokybę“.

Kaip matyti specialiai pardavimams sukurtame internetiniame kvartalo projekto vystymo  puslapyje, siūloma rinktis iš trijų pastatų variantų: 68 kv.m ir 122 kv.m sublokuoti bei nuo 166 kv.m individualūs namai. Vieno kvadratinio metro pardavimo kaina – 2500 eurų. Avansinis mokėjimas – atitinkamai 25 tūkst., 45 tūkst. ir 62 tūkst. eurų. Sklypų kaina – nuo 10 tūkst. eurų už arą, avansinis mokestis – 50 proc.

„Internetiniame projekto pardavimų puslapyje nurodyta, jog jau rezervuota beveik dvi dešimtys objektų, vadinasi, būsimi pirkėjai jau galimai sumokėjo ne vieną šimtą tūkstančių eurų,“ – mano Š. Vaitkus.

„Dabar pažiūrėkime, kokia yra realybė. O ji tokia ir tiems, kas sumokėjo avansus, tikrai kainuos daug nervų: Palangos savivaldybės administracija niekada nebuvo gavusi nei kvartalo vystymo koncepcijos bei projekto, nei jokios būsimų pastatų vizualizacijos, projektinių pasiūlymų ar dar kokio kito projekto, nei prašymo dėl statybų toje teritorijoje. Nebuvo atlikti jokie derinimai, statyboms minėtame kvartale nėra išduoti jokie leidimai, nėra leidimų žemės kasimo darbams. Galiausiai – minėtuose sklypuose negali atsirasti jokių poilsio kompleksų, čia galima tik gyvenamosios – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, o ne poilsio paskirties statyba.“

Pirko katę maiše

„Tai reiškia, jog pirkėjai įsigijo tik gražius paveiksliukus, kurie neturi jokio juridinio pagrindo. Nėra jokių garantijų, jog bus suderinti ir patvirtinti būtent tokios architektūros, aukštingumo, medžiagiškumo, kvadratūros pastatai ar būtent toks kvartalo vystymo projektas, kaip pavaizduota paveiksliukuose. Tiesą sakant, net neaišku, ar tie projektai apskritai egzistuoja ir ar juos kas nors rengia,“ – samprotauja Š. Vaitkus.

„O kaip vertintumėte tokį akibrokštą, kai vienas iš tų projekto akcentų, kuris turi ypač patikti pirkėjams ir juos sugundyti įsigyti nekilnojamojo turto pajūryje, o būtent dirbtinis pliažas su dideliu vandens telkiniu, galimai numatytas būtent toje 1,5 hektaro bendro naudojimo teritorijoje, kurioje dar visai neseniai šlamėjo 1150 medžių? Tai matosi ir internete būsimiems pirkėjams pateiktoje kvartalo vizualizacijoje, ir sugretinus ją su anksčiau parengtu bei patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame ši 1,5 hektaro teritorija nuspalvinta žaliai,“ – tęsia jis.

Palanga sergsti ir sergės gamtą

„Ką galiu tikrai garantuoti – niekada neišduosime leidimo vietoje iškirstų 1150 medžių įrengti pliažus, tvenkinį ir baseiną ar čia kažką statyti. Vadinasi, tvenkinio, kaip nupiešta gražiuose paveikslėliuose, šiame kvartale tikrai nebus. Maža to, reikalausime ne tik baudžiamosios atsakomybės, sumokėti pagal atkuriamąją medžių vertę paskaičiuotą žalos gamtai atlyginimą, bet ir atsodinti želdinius. Tiesiog nesuvokiama  –  iš kur toks cinizmas ir iš kur toks brutalus noras pasipelnyti sunaikintos gamtos sąskaita?“ – retoriškai klausia Š. Vaitkus.

„Nei mero, nei Savivaldybės administracijos galioje ir kompetencijoje nėra galimybių patikrinti nekilnojamojo turto projektų vystytojų ar pardavėjų sąžiningumą. Mes nežinome, kokių galimai gudrybių bus imtasi vardan biznio sėkmės ir skalsesnės kvadratinio metro pardavimo kainos. Todėl labai rekomenduoju prieš sudarant sandorį  pareikalauti iš vystytojų ar pardavėjų susipažinti su projektine dokumentacija, įsitikinti, ar tikrai yra gautas leidimas statyboms. Labai rekomenduoju elgtis protingai ir atsakingai, nepasikliauti vien gražiais paveikslėliais – tai nėra tinkama ir saugi priežastis jūsų investicijai bei norams pajūryje turėti nekilnojamojo turto,“ – pataria Palangos kurorto vadovas.