Palangos autobusų stoties investuotojų vizijoje – originalus, jaunatviškas ir patogus objektas

Pirmadienio vakarą Palangos miesto tarybos nariams, Savivaldybės administracijos atstovams bei besidomintiems naujosios kurorto autobusų stoties bei prekybos centro ateities planais prisistatė investuotojai – „Homburg“ grupė Baltijos šalyse, projekto valdytojai „Capital city group“ bei pristatė keturias „City Projects“ architektų parengtas būsimojo komplekso vizijas.

Sudarė jungtinę veiklos sutartį
Kaip žinoma, Palangos miesto taryba lapkričio 29-ąją pritarė sprendimui dėl jungtinės veiklos sutarties tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Palanga properties“ projekto. Pritarus sutarties projektui, dvi minėtosios bendrovės pradėjo vykdyti bendrą veiklą, kurios tikslas – naujos Palangos miesto autobusų stoties ir prekybos, paslaugų, pramogų bei administracinės paskirties pastato statyba Kretingos g. 56A.
„Palangos komunalinis ūkis“ prie projekto prisideda tuo, ką turi – aikštelės, esančios šalia „Statoil“ degalinės, statiniais, kurių beveik nėra. „Palanga properties“, kurios steigėjai yra Olandijos ir Kanados kapitalo bendrovės „Homburg Valda” ir „Capital City Group”, įnašai – projekto finansavimas, jo valdymas, techninio projekto rengimas, paties objekto, kuris gali kainuoti iki 5-6 mln. eurų, statyba. Įgyvendinus projektą, Palangai atitektų stotis su visa infrastruktūra – galima objekto kaina – nuo 1,5 iki 2,5 mln. Lt, – investuotojams – naujasis prekybos centras.
Trumpai paminėjęs šiuos aspektus ir priminęs, jog naujosios kurorto autobusų stoties statyba buvo numatyta koalicinėje valdančiosios daugumos sutartyje, Palangos meras Šarūnas Vaitkus perdavė žodį „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriui Konstantinui Skierui, kuris savo ruožtu į tribūną pakvietė į pristatymą atvykusius investuotojų bei projekto valdytojų atstovus.

Septinti metai Lietuvoje ir užsienyje
„Norime prisistatyti jums ir pristatyti, ką jau esame nuveikę dirbdami prie Palangos autobusų stoties ir prekybos, paslaugų bei pramogų centro projekto ir tam, kad išgirstume jūsų pastabas, pasiūlymus bei žinotume, kokia kryptimi toliau dirbti, ir tam, kad jūs geriau susipažintumėte su mūsų įmonių veikla – nes spaudoje buvo pasirodę įvairių užuominų bei insinuacijų“, – sakė projekto valdytojos „Capital City Group” direktorius Mindaugas Zaremba, kaip projektų vadovas dirbęs prie analogiškų autobusų stočių su prekybos bei paslaugų centrais Klaipėdoje ir Skuode.
„Capital City Group” – įmonių holdingas, nuo 2006-ųjų jau turintis per dešimt bendrovių, vykdančių veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Jų veiklos sritys – nekilnojamojo turto projektų vystymas; prekybos centrų ir biurų pastatų projektavimas; statyba ir statybų valdymas; pastatų ir patalpų valdymas bei eksploatacija.
Pasak M. Zarembos, pastaruosius trejetą metų, kiek apmirus nekilnojamojo turto verslui Lietuvoje, bendrovė pagrindinę savo veiklą koncentravo Baltarusijoje. Šioje kaimyninėje valstybėje nuo 2011-ųjų pastatyti prekybos bei pramogų centrai – nuo 5 tūkst. 400 kv. m ploto Gardine iki 10 tūkst. 857 kv. m Žlobine bei 13 tūkst. 558 kv. m ploto supermarketo Lydoje. O šiuo metu yra statoma didžiausia regione juvelyrinių dirbinių gamykla bei prekybos centrai Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, kurių vertė – per 100 mln. Lt. Be to, mūsų šalyje ir už jos ribų projektuojama 11 objektų, kurių bendras plotas viršija 50 tūkst. kv. m.
„Manau, kad po šio mūsų ir partnerių prisistatymo abejonių dėl investuotojų ir projekto valdytojų kompetencijos nebekils“, – pusiau juokais, pusiau rimtai išsakė viltį M. Zaremba.

Investuotojas su tarptautine patirtimi
„Homburg“ grupės direktorius bei vienas pagrindinių akcininkų James‘as Torpey kartu su UAB „Homburg valda“ projektų direktoriumi Artūru Šukiu pristatė tarptautinę nekilnojamojo turto investicijų, turto valdymo ir projektų vystymo įmonių grupę, turinčią per 40 metų patirties Kanadoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir JAV. Į Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką bendrovė, tada žinoma kaip „R&B Capital“, įžengė 1992-aisiais, o nuo 2005-ųjų dirba „Homburg valda“ vardu. Daugiau nei 200 mln. eurų investicijų Baltijos šalyse turinti „Homburg valda“ valdo 28 bendroves Lietuvoje, 10 Latvijoje ir 3 Estijoje.
Pagrindinė nekilnojamojo turto valdymo, investicijų ir projektų vystymo bendrovės „Homburg valda“ buveinė yra Vilniuje, o jos valdomas nekilnojamojo turo portfelis apima tiek projektų vystymą, tiek pajamų srautus generuojančius objektus, įsigytus kaip ilgalaikę investiciją.
Pažymėtina, jog „Homburg valda“ yra steigėjas ir vykdantysis partneris turto valdymo versle ir investicijų į PPP – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės – projektus bendrovių grupėje „SNC Lavalin Homburg Property Management“.
Beje, būtent „Homburg valda“ įvykdė didžiausią Baltijos šalyse nekilnojamojo turto sandorį, įsigydama SEB banko nekilnojamojo turto portfelį, kurio vertė – 158 mln. eurų.
„Mes – tyli ir nelabai linkusi save reklamuoti įmonė, bet išties esame prie didžiųjų nekilnojamojo turto investuotojų ir vystytojų Baltijos šalyse“, – sakė J. Torpey.
Kalbėdamas apie šiuo metu Lietuvoje bendrovės vystomus projektus, J. Torpey paminėjo prekybos centro „Merkurijus“ rekonstrukciją Kaune, kurios darbus iki vadinamojo nulinio proceso bendrovė atliko už savo lėšas. Paminėtas ir Klaipėdoje, Tauralaukio gatvėje numatomas statyti 3 tūkst. 300 kv. m prekybos centras su teniso aikštynu, 5 tūkst. kv. m prekybos centras su 12 aukštų, per 8 tūkst. kv. m siekiantis gyvenamasis namas Rygoje bei kiti projektai.
Palangos politikai, išgirdę, jog Baltijos šalyse kartu su „SNC Lavalin“ „Homburg valda“ nuo 2011-ųjų domisi PPP projektais, teiravosi: gal kartais bendrovė domėjosi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu bandomu įgyvendinti Palangos aplinkkelio projektu? J. Torpey sakė apie projektą girdėjęs, bet kol kas detaliau juo nesidomėjęs.

Keturios vizijos
Bendrovės „City Projects“ kurios architektai projektavo „Capital City Group” bei kitus objektus Lietuvoje ir už jos ribų, direktorė Agnė Kiallo susirinkusiesiems pristatė keturis Palangos autobusų stoties ir prekybos centro projekto koncepcijos variantus.
„Teisingiau būtų sakyti, kad siūlome tris variantus. Ketvirtasis yra kiek modifikuotas pats pirmas mūsų pasiūlymas, kurį jūs jau esate matę“, – paaiškino architektė.
A. Kiallo trumpai nusakė esamą situaciją bei pateikė jos analizę. Pasak architektės, siūloma vieta autobusų stočiai parinkta išties tinkamai ir paties miesto, ir susisiekimo atžvilgiu: teritorija esanti neužstatyta, inžinerinių tinklų prieigos yra, ir, jeigu būtų parengtas projektas, statybas būtų galima pradėti nors rytoj. Privalumas esąs tai, kad teritorija – prie magistralinio ir rajoninio kelių, be to, pagal galiojantį detalųjį planą, yra numatyti net penki įvažiavimai ir išvažiavimai, todėl nebuvo problemų atskiriant į autobusų stotį bei į prekybos centrą judėsiančius transporto srautus.
„Labai daug dėmesio skyrėme pačiai autobusų stoties funkcijai, projektavome ją atsižvelgdami į naujausius standartus bei laikydamiesi visų reikalavimų. O kalbant apie patį komplekso vaizdą, norime pabrėžti, jog, išstudijavę visą gerąją pasaulio praktiką, galime teigti: tokios autobusų stoties neturi niekas. Turiu omeny pirmąjį stoties variantą, kuriame numatyti šlaitiniai stogeliai“, – paminėjo architektė.
Pasak jos, siūlydami galimus fasadų variantus, projektuotojai atlikę apklausą ir teiravęsi, su kuo asocijuojasi Palanga bei kokios spalvos respondentams iškylančios kalbant apie ją.
„Pirmajame variante, kuris jums jau buvo pristatytas, dominuoja trys spalvos – pilkšva, samaninė ir natūralaus medžio atspalviai. Pastatų fasadai ir peronai dengti šlaitiniais stogeliais, kurie būdingi senajai Palangos architektūrai. Antrajame variante architektūriniai sprendiniai lieka praktiškai tie patys, tačiau paliktos dvi pagrindinės spalvos – tamsiai pilka ir tamsiai ruda“, – pasakojo A. Kiallo.
Trečiasis variantas, pasak architektės, esąs jaunatviškas, modernus, gal kiek įžūlokas. Pastato formos užapvalintos, vyraujančios spalvos – tamsiai ir šviesiai pilka. Kiek pažaista pagrindinėmis Palangos herbo spalvomis – mėlyna ir geltona.
Pilkos, melsvos bei gelsvos spalvos vyrauja ir ketvirtajame variante, tačiau jis esąs solidesnis ir griežtesnis nei trečiasis – pats objektas įgaunąs monumentalumo ir keliantis ilgaamžio pastato įspūdį.

Architektui priimtiniausias trečiasis variantas
M. Zaremba susirinkusiesiems priminė, jog siūlomi variantai – toli gražu ne galutiniai. Tai esančios gairės ateičiai. Jeigu bus pasirinkta viena kuri koncepcija, prie jos bus dirbama toliau, techninio projekto eigoje koreguojant ją pagal Palangos miesto vyriausiojo architekto pastabas.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas, paklaustas, kuris variantas jam priimtiniausias, sakė, jog pateiktų vizijų jis komentuoti nepasirengęs, nes iki šiol buvo matęs tik patį pirmą variantą. Dabar gi pateikti trys, jie esą skirtingi ir yra ką nagrinėti.
„Turiu projektuotojams tris esminius klausimus: visų pirma, dar nėra deramai išnagrinėti pėsčiųjų srautai, o tą padaryti būtina, nes juk stotis statoma tiems, kurie į Palangą atvažiuos ne nuosavu transportu. Antra – nepaanalizuota, kaip visas kompleksas „įsipieštų“, jeigu „Statoil“ savo sklype įkurdintų kokį nors didesnį tūrį. Trečia – kalbant apie architektūrinę išraišką, manau, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti rytiniam fasadui – ten dabar minimo žaismingumo bei šiuolaikiškumo trūksta“, – sakė architektas.
Pasak kurorto vyriausiojo architekto, jam nėra labai priimtini siūlymai puošti fasadą ir peronus trikampiais stogeliais.
„Aš esu už trečiąjį variantą, tačiau prie jo dar reikės padirbėti“, – pirmadienį sakė S. Bradūnas.

Domėjosi technine puse
Į pristatymą susirinkę politikai domėjosi ne tiek architektūriniais sprendiniais, kiek technine puse bei skaičiais.
A. Kiallo patenkino jų smalsumą, priminusi, jog sklypo plotas esąs apie 2 ha. Bendras viso pastato plotas būsiąs apie 5 tūkst. kv. m, iš kurių apie 500 kv. m atiduodami autobusų stočiai, prekybos centras užimsiąs apie 4,5 tūkst., iš kurių prekybos salei planuojama skirti apie 2,3 tūkst. kv. m, apie 1000 kv. m užimtų sandėliavimo patalpos, apie 900 kv. m numatyti nuomojamam plotui, likusios patalpos būtų skiriamos bendram naudojimui bei techninėms patalpoms.
Prie autobusų soties projektuojama 14 peronų, du iš jų bus skirti keleivių išlaipinimui, dar 12 vietų autobusams stovėti numatyta jos teritorijoje arčiau įvažiavimo iš Kretingos gatvės.
Taksi automobiliams stoties teritorijoje numatytos 4 vietos. Prie viso komplekso planuojamos aikštelės automobiliams, kurios būtų nuo Klaipėdos plento bei Vėžių gatvės pusės, jose preliminariai numatyta 240 vietų automobiliams.
Pačioje autobusų stotyje projektuojama apie 200 keleivių laukimo salė, numatytos patalpos bilietų pardavimo kasoms, dispečerinei, trims kabinetams, personalo poilsio patalpoms ir virtuvėlei, bagažinei su smulkių siuntų vežimo punktu, sanitariniams mazgams keleiviams ir personalui.
Tiek architektė, tiek projekto valdytojai akcentavo, jog dabar pateikiami preliminarūs sprendiniai, kurie gali keistis atsižvelgiant į projektavimo sąlygų sąvadą, „Palangos komunalinio ūkio“ ir autobusų stoties administracijos pastabas. Šiuo metu kaip tik renkamos sąlygos iš jas išduodančių institucijų, tikimasi, jog per dvi savaites tai bus padaryta. Ir esama vilties liepos mėnesį jau turėti parengtą techninį projektą.
Politikams dar kartą priminta, jog įgyvendinus jį autobusų stoties bei prekybos centro pastatai, turėsiantys atskirus pamatus, „nešančias“ sienas bei net skirtingus adresus, bus atidalinti, kaip ir sklypai.

Nuo paslaugų iki apšvietimo ir Palangos močiučių
Susirinkusieji į projekto pristatymą visų pirma domėjosi: ar jau žinoma, kas iš didžiųjų prekybos tinklų ateis į naująjį prekybos centrą bei kokios pramogos ir paslaugos galėtų įsikurti po jo stogu?
Pasak M. Zarembos, šiuo metu vyksta pokalbiai tiek su prekybos tinklais – konkretų atsakymą tikimasi gauti po poros savaičių, – tiek su galimais patalpų nuomininkais, kurie galėtų čia įkurdinti kad ir vaistinę, prekiauti gėlėmis, atidaryti kavinukę ar piceriją.
A. Šukys savo ruožtu paminėjo, jog kalbama ir su Klaipėdoje prekybos centre dengtus teniso kortus  įrengsiančiais operatoriais – projektuotojai neatmeta galimybės reikalui esant dabar projektuojamą vieno aukšto statinį „kilstelėti“, – bendraujama ir su sporto, biliardo, boulingo klubų bei vaikų žaidimų kambarių operatoriais. Stengiamasi į naują objektą pritraukti tokius verslo subjektus, kurie nori ateiti į Palangą ir iki šiol kurorte paslaugų neteikė.
„Priimame visas idėjas bei pasiūlymus“, – pabrėžė M. Zaremba bei A. Šukys.
Tarybos narys Nerijus Stasiulis rūpinosi, ar miesto vartais įvardintoji autobusų stotis bus apšviečiama naktį ir ar galvojama, tarkime, apie kalėdinius papuošimus – mat nesinorėtų, kad pastatas būtų apkabinėtas tradicinėmis snaigėmis ar maišais nešinais šviečiančiais Kalėdų seniais. Investuotojai ir projekto vystytojai patikino, jog, kaip ir apželdinimo projektas, taip ir apšvietimo projektas bus parengtas. O dėl puošmenų palangiškiai gali būti ramūs: čia ateis ne vienas kuris prekybos centras, perkantis viską urmu.
Teirautasi ir to, ar atsižvelgta į legendinių Palangos močiučių faktorių? Atsakomasis klausimas – o kaip siūloma į jį atsižvelgti? Galima joms numatyti vietos pačioje laukimo salėje, bet ar jos ten sėdės? Galų gale, jeigu močiutės trukdančios, čia jau greičiau apsaugos klausimas.
Tačiau paminėta, jog siūloma autobusų stotyje numatyti vietos, kur atvykstantieji galėtų gauti informacijos ir apie patį miestą, ir apie apgyvendinimo paslaugas. Palangos meras Š. Vaitkus pritarė minčiai, kad autobusų stotyje reikėtų įrengti gal ir Turizmo informacijos centro filialiuką, kuriame dirbtų vienas žmogus, galintis teikti informaciją ir apie padėtį tiek viešame, tiek privačiame apgyvendinimo sektoriuose.

 Palanga – unikali vieta
Po projekto pristatymo „Palangos tiltas“ turėjo progą užduoti klausimų ponui J. Torpey.
– Minėjote, jog Lietuvoje esate ne pirmi metai, ir toli gražu ne su vienu projektu čia dirbate. Ar teko susidurti su kokiais nors sunkumais, trikdžiais, ir jei taip – kokie jie buvo?
– Bendrąja prasme Lietuvoje visi procesai yra logiški ir aiškūs. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, ir būtų sunku identifikuoti kokias nors konkrečias problemas. Negalėtume teigti, kad kažkas būtų bandęs mums „kišti pagalius į ratus“. Savivaldybėse, kuriose esame dirbę – tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos, – priimantieji sprendimus buvo nusiteikę geranoriškai ir linkę mums padėti. Mes suprantame, kad dirbant su savivaldybėmis tenka prisiderinti: kartais tam tikrose vietose nusileisti, priimti bendrus abi puses tenkinančius sprendimus. Ir tai yra logiška. O štai, Latvijoje kyla išties daug problemų.
– Palangos projektas, palyginti su kitais, kuriuos jūs įgyvendinote ar įgyvendinate, nėra didelis. Kuo jums įdomus mūsų miestas?
– Palanga – išties unikali vieta, kuri, kaip jūs patys puikiai žinote, buvo, yra ir bus pagrindinė atostogų bei viena pagrindinių turistų traukos vietų Lietuvoje. Ji labai graži. Ir mes matome, kad, visų pirma, čia išties reikalinga nauja autobusų stotis, o antra, kad šalia jos būtų nedidelis prekybos, paslaugų ir pramogų centras. Iš kur mes tai žinome – mūsų partneriai, viena iš prekybos grupių, nori ateiti į Palangą, tačiau neranda čia vietos. Šios dvi aplinkybės sukuria galimybę duoti miestui reikalingą objektą – naują autobusų stotį, o mums – pastatyti prekybos centrą, kurio čia irgi reikia. Tokiu būdu kartu dirbdami mes padėsime Palangai išspręsti autobusų stoties problemą bei sukursime tiek vietos bendruomenei, tiek turizmui reikalingą ir patrauklų objektą. Esame dėkingi, kad šiandien turėjome progą pabendrauti su miesto valdžios atstovais, nes labai svarbu yra sužinoti, ko išties bendruomenei reikia. Mes į tokius susitikimus žiūrime kaip į tikrą partnerystę – kai galima pasikalbėti ir išsiaiškinti visas detales, visus niuansus. Miestas mums labai padeda – jau kurį laiką čia dirbame. Tad manome, jog partnerystė jau užsimezgė, ir kad ji bus abiem pusėm naudinga.
– Gal jau esate bandę pasidomėti bei paanalizuoti, kur ir į ką dar Palangoje galėtumėte investuoti? Ar galima šį objektą pavadinti pirmąja kregžde?
– Šiuo metu tai pirmas objektas – nes juk reikia nuo kažko pradėti. Dabar svarbu jį tinkamai pabaigti. O toliau – ateitis parodys.