Naujosios Palangos autobusų stoties apšvietimą, jo intensyvumą, spalvas reguliuos... kompiuteris

Naujosios Palangos autobusų stoties statyba jau tapo visai artima – kaip numato įstatymai, vakar jos projektuotojai iš UAB „City projects“ labai negausiai į Tarybos posėdžių salę susirinkusiems kurorto visuomenės ir žiniasklaidos atstovams pristatė stambaus Palangos infrastruktūros objekto techninį projektą.

Svarbus Palangos
infrastruktūros objektas
Pirmiausia, „City projects“ projektų vadovas Vitalijus Falevičius trumpai supažindino su pačiu projektu.
Anot jo, bendras viso pastato plotas būsiąs apie 5 tūkst. kv. m, iš kurių apie 500 kv. m atiduodami autobusų stočiai, prekybos centras užimsiąs apie 4,5 tūkst., iš kurių prekybos salei planuojama skirti apie 2,3 tūkst. kv. m, apie 1000 kv. m užimtų sandėliavimo patalpos, apie 900 kv. m numatyti nuomojamam plotui, likusios patalpos būtų skiriamos bendram naudojimui bei techninėms patalpoms.
Prie autobusų soties projektuojama 14 peronų, du iš jų bus skirti keleivių išlaipinimui, dar 12 vietų autobusams stovėti numatyta jos teritorijoje arčiau įvažiavimo iš Kretingos gatvės.
Taksi automobiliams stoties teritorijoje numatytos 4 vietos. Prie viso komplekso planuojamos aikštelės automobiliams, kurios būtų nuo Klaipėdos plento bei Vėžių gatvės pusės, jose preliminariai numatyta 240 vietų automobiliams.
Pačioje autobusų stotyje projektuojama apie 200 keleivių laukimo salė, numatytos patalpos bilietų pardavimo kasoms, dispečerinei, trims kabinetams, personalo poilsio patalpoms ir virtuvėlei, bagažinei su smulkių siuntų vežimo punktu, sanitariniams mazgams keleiviams ir personalui.

Ypatingas dėmesys
stoties apšvietimui
V. Falevičius sakė, kad turint omeny, jog trečdalį metų laiko Lietuvoje yra gan tamsu ir niūru, ypatingas dėmesys buvo sutelktas naujojo pastato apšvietimui.
Autobusų stotis – laukimo peronai, išlaipinimo aikštelė – taip pat prekybos centras bus apšviesti visą parą, o apšvietimas, jo intensyvumas, spalvinės gamos, šviesų koncentracija ir kiti dalykai bus reguliuojami pasitelkus specialią kompiuterinę programą iš prekybos centre įrengto apsaugos pulto.
„Numatytas ir stoties pavadinimo bei šalia jo esančio Palangos miesto herbo tūrinis apšvietimas. Jie bus aiškiai matyti iš gatvių“, – sakė pranešėjas.
Prekybos centro statybai bus naudojamos aliuminio konstrukcijos. Kai kurios jų bus išgaubtos formos – primins bangas.
„Ties kiekviena banga bus sutelktas LED-inis apšvietimas, kuris spigins ne į akis, o paskleis spindulius lygiai ant viso fasado ar, pagal pageidavimą, į tam tikrą jo plotą“, – sakė projektuotojas.
Žinoma, naujajame miesto objekte bus įrengtos visos komunikacijos.
Autobusų stotis ir prekybos centras bus du atskiri, tačiau sublokuoti pastatai.

Pasigedo transporto
dalies
Buvęs Palangos miesto Tarybos narys Danas Puodžius pristatytame techniniame projekte pasigedo transporto dalies.
„Kol kas projekte neatsispindi, kaip bus įvažiuojama į autobusų stotį, koks bus susisiekimas su miesto centru dėl padidėjusio pėsčiųjų eismo ir kai kurie dalykai. Pavyzdžiui, manau, kad lieka neįvertinta, kad Kretingos gatvė yra keturių juostų, todėl posūkis į kairę bus neįmanomas. Toks pats klausimas kyla ir kalbant apie įvažiavimą iš kitos gatvės“, – pastebėjo D. Puodžius.
V. Falevičius sakė, kad šių klausimų sprendimas yra numatytas techninio plano transporto dalyje, bet prisipažino, kad netikėjęs sulaukti dėmesio jai, todėl šio plano dalies projektuotojai neatsivežę. Ši projekto dalis bus pristatyta visuomenei po suderinimo su LR Kelių direkcija prie Susisiekimo Ministerijos.
Projekto pristatyme dalyvavusiam „Rimi Lietuva“ projektų vadovui Mindaugui Survilai pasiteiravus, kaip stoties statytojai prisidės prie visos kurorto infrastruktūros vystymo, „City projects“ projektų vadovė Rūta Garuckienė pastebėjo, kad investuotojas sumokės miestui infrastruktūros mokestį, bet negali plėtoti infrastruktūros ne jam priklausančioje teritorijoje.
Pridurdamas „Homburg valda“ projektų direktorius Artūras Šukys sakė: „Kalbant apie infrastruktūros gerinimą, mūsų bendrovė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurie yra išdėstyti ir mūsų sutartyje su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, ir suderinti su Lietuvos kelių direkcija. Be to, pats stoties iškėlimas iš miesto centro savaime yra miesto infrastruktūros gerinimas“, – sakė jis.

Prieštaravo kolegos
nuomonei
Architektas Edmundas Benetis, be kita ko, pasigedo ir autobusų stoties projekto derinimo su miesto bendruoju planu.
„Pirmiausia mes turėtumėme pakoreguoti miesto bendrąjį planą, numatyti vietoje, kurioje planuojama statyti naują autobusų stotį, būtent tokį objektą. Kitaip mes pažeidžiame teritorijų planavimo įstatymą“, – sakė E. Benetis.
Anot jo, taip pažeidžiamas ir Statybų įstatymas, nes nesilaikoma miesto bendrojo plano sprendinių.
Bet savivaldybės architektas Svajūnas Bradūnas prieštaravo savo kolegos nuomonei, teigdamas, kad statybos nepakeis miesto bendrojo plano sprendinių ir dėl to nepažeidžia teisės aktų.
„Autobusų stoties detalusis planas tikrai neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Autobusų stotis pakliūva į bendrojo plano kategoriją, kuri numato susisiekimo gerinimą mieste, – sakė S. Bradūnas. – Neprieštarauja miesto bendrajam planui ir prekybos centro statymas numatytoje vietoje“.

„Natūralu, kad yra įvairių nuomonių“
UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuris yra autobusų stoties projekto užsakovas, direktorius Konstantinas Skierus sakė, kad investuotojo lėšomis Klaipėdos plente bus dalinai paklotas dviračių takas, o Klaipėdos plento vakarinėje pusėje bus sudėtas naujas šaligatvis, nes toje atkarpoje tikimasi didesnio pėsčiųjų srauto, taip pat įrengtos perėjos.
Anot K. Skieraus, kad geriau būtų reguliuojami pėsčiųjų srautai, jos dvi bus įrengtos Vasario 16-osios gatvėje ir Liepų take.
 „Einant nuo „Bamo“, dar vieną perėją numatyta įrengti ties kartodromu. Dirbame su Lietuvos kelių direkcija, kad eismą būtų galima taip sureguliuoti, jog Klaipėdos ir Kretingos gatvių sankryžoje nebūtų kamščių, – sakė K. Skierus. – Numatydami naujas perėjas ir tvarkytinas aplink stotį gatvių ir šaligatvių dalis, pirmiausia žiūrėjome miesto interesų“.
Visos naujos susisiekimo atkarpos bus apšviestos.
S. Bradūnas pastebėjo, kad be transporto dalies „sunku matyti viską“, todėl pasiūlė techninį projektą – kartu jau su jo transporto dalykus reglamentuojančia dalimi – visuomenei pristatyti dar kartą po kelių savaičių.
„City projects“ atstovai tam pritarė ir išreiškė viltį, kad galbūt techninio projekto pristatymu susidomės ir Tarybos nariai, daugiau visuomenės atstovų, kurių vakar, tiesą pasakius, buvo vos keletas.
„Natūralu, kad yra įvairių nuomonių dėl tokio miestui svarbaus statinio kaip nauja autobusų stotis. Bet yra blogai, kai apeliuojant į visuomenės teisę žinoti, norima miestui labai reikalingą projektą apdrabstyti purvais, sumenkinti, kad būtų suabejota jo reikalingumu ir visais sprendimais. Kartoju: naujos autobusų stoties užsakovais esame mes, savivaldybės įmonė, todėl niekada nebūtume su tokiu jos projektu sutikę, jeigu joje nebūtų buvęs numatytas miesto infrastruktūros gerinimas. Dėl savo specialybės pakankamai gerai„susigaudau“ tokiuose dalykuose. Patikinu, kad visus jūsų iškeltus klausimus žinome, ir į juos buvo atkreiptas dėmesys projektuojant statinį“, – tvirtino K. Skierus.
Susirinkimo dalyviai sutarė visuomenei pristatyti autobusų stoties techninio projekto transporto dalį mėnesio pabaigoje.
Apie konkrečią datą informuosime ir „Palangos tilto“ skaitytojus.

Apie investuotojus
Naujosios kurorto autobusų stoties bei prekybos centro investuotojai – „Homburg“ grupė Baltijos šalyse, projekto valdytojai „Capital city group“, projektuotojas – „City Projects“.
Palangos miesto taryba 2012-ųjų metų lapkričio 29-ąją pritarė sprendimui dėl jungtinės veiklos sutarties tarp UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Palanga properties“ projekto.
Pritarus sutarties projektui, dvi minėtosios bendrovės pradėjo vykdyti bendrą veiklą, kurios tikslas – naujos Palangos miesto autobusų stoties ir prekybos centro paskirties pastato statyba, adresu Kretingos g. 56A.
Stoties su prekybos centru statyba gali kainuoti iki 5 mln. eurų.
„Capital City Group” – įmonių holdingas, nuo 2006-ųjų jau turintis per dešimt bendrovių, vykdančių veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Jų veiklos sritys – nekilnojamojo turto projektų vystymas; prekybos centrų ir biurų pastatų projektavimas; statyba ir statybų valdymas; pastatų ir patalpų valdymas bei eksploatacija.
 „Capital City Group“ Baltarusijoje nuo 2011-ųjų pastatė prekybos bei pramogų centrus – nuo 5 tūkst. 400 kv. m ploto Gardine iki 10 tūkst. 857 kv. m Žlobine bei 13 tūkst. 558 kv. m ploto supermarketo Lydoj, šiuo metu stato kitus didelius infrastruktūros objektus.
Daugiau nei 200 mln. eurų investicijų Baltijos šalyse turinti „Homburg valda“ valdo 28 bendroves Lietuvoje, 10 Latvijoje ir 3 Estijoje.