Palangos dailininkas – aviatorius Vladimiras Palcynas: prierašas 1996 metų straipsniui

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014-02-27
Peržiūrėta
1942
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos dailininkas – aviatorius Vladimiras Palcynas: prierašas 1996 metų straipsniui

Šiemet, 2014-ųjų sausio antroje pusėje, nudžiugau šaligatvių sankirtoje prie Saulėtekio senuko gluosnio pamatęs nesenstantį savo bičiulį, inteligentiškąjį Vladimirą Palcyną. „Aš jūsų kieme sustoju ir „akmenų dailę“, spalvinę gamą ir pranašiškus ženklus labai dažnai studijuoju. Patinka. Kaip reta, gražus jūsų kiemas – akmeninis skveras. Mažai tokių aplink Palangoje. Gražiai jūs su žmona, bendravarde Vlada, visą penkmetį dirbate... Ir Natalija iš Maskvos, ir kitos darbščios palangiškės. Geras pavyzdys visam miestui, – atvirai pasidžiaugė aviacijos veteranas, jau senokai toli išgarsėjęs V. Palcynas. – Beje, kai susitiksi, Gedmin, būtinai perduok mano linkėjimus buvusiam merui, LR Seimo nariui Pranui Žeimiui. Jūs redakcijoje gal pasimatote. Aš jam visada linkiu gero. Tikėjau tuo žmogumi ir jo politine ateitimi, stebiu ir džiaugiuosi, kad neapsirikau“.

Pažadėjau. Gerbiu Palcynų šeimą, sūnus ir meniškos sielos palangiškę žmoną, gimusią Maironio – Kastyčio gatvių sankryžoje. O einant į pavasariškai ilgėjančią šių metų dieną prisiminiau savo paties miesto laikraštyje spausdintą (1996 m. kovo 9 d.) straipsnį „Sparnai, kuriuos dovanojo žemė“, nes kai kurie įžvalgavimai jame savo aktualumo neprarado ir šiandien: „Akys – žmogaus sielos veidrodis. Jos rodo žmogaus geranoriškumą, atspindi vidinę inteligenciją, – net pirmasis žvilgsnis į visai nepažįstamo žmogaus akis – gyvenimas įtikino! – arba nuteikia tolesniam dialogui, arba...

Kai pirmą sykį pamačiau V. Palcyną, išsyk sau tariau: „Šis žmogus – menininkas“.

Su jautruoliu, grožiui neabejingu gražiu žmogumi žiūrėjome pro ligoninės langą į šarma pasipuošusias pušis (pasakiškai gražias!), ir jis kalbėjo: „Toks grožis prašyte prašosi įamžinamas paveiksluose“...

Netrukus pažįstami palangiškiai pasakė, kad „mūsų dailininkas Palcynas yra nutapęs tokių nuostabių pajūrio peizažų, kad oi-oi-oi, gali pavydėti geriausi profesionalai!..“ Ir sakė vyrai: „Šis doras žmogus per daugelį darbo aerouoste metų yra daugeliui padėjęs, „neišdavęs, neįskundęs nė vieno, taktiškai pasiruošęs padėti bet kada ir bet kam“...

Diena – silpnesnė, diena – stipresnė. Vos geriau, Vladimiras ima krūvelę dažų ir...

Reikia palikti atminimą ligoninei, noriu nupiešti keletą paveikslų...

Aš – jo darbo liudininkas, mačiau, kaip, plūstelėjus į sielą tik menininkams pažįstamam įkvėpimui, vienu užsimojimu per tris dienas buvo nutapyti penki (!) bet kurios parodos verti paveikslai – pajūrio peizažai, jūra, natiurmortai. Iš jų pulsuoja gerumui nuteikianti, jauki vidinė dailininko sielos šviesa, jis eilinį sykį įrodė esąs labai stiprus marinistas. Ir dar: V. Palcyno darbai – kaip reta profesionalūs.

– Gerbiamas Vladimirai, kaipgi likimas jus nuvedė į aerouostą, o ne į Dailės akademijos auditorijas ir kūrybines dirbtuves?!..

Gerojo žmogaus mintys paukščio sparnais nuplasnoja į vaikystę, jaunystę Maskvoje, į Riazanės sritį, Biriulovą, į garsiojo rusų dainiaus Sergejaus Jesenino (lietuvių mylimo, kaip Paulius Širvys! – aut.) žemę...

– Nelengva buvo mano tėveliams. Šeimoje augome 5 broliai ir 2 seserys. Mano dėdė buvo garsus dailininkas Viktoras Bartas. Jis tikėjo mane būsiant dailininku. Sykį jis sako: „Vovka, nupiešk ožkelę“. Nupiešiau, bet... nė ožka, nė šuo. Dėdė klausia: „O kur kojos? Aš jam nemirktelėjęs: „Žolėje“... Dėdė neprarado vilties, kad būsiu dailininkas. O paskui prisimenu vieną Kalėdų naktį, kai mes, kaip lietuviai, buriame. Ir ką manote? Kalėdų nakties burtai man parodė... lėktuvo sparnus!..

Baigiau Maskvos energetikos technikumą, gavau šaukimą į armiją, o čia būtų paskyrę elektriku į laivyną. Vėl lemtis: bičiulis susigundė pereiti į... aviacijos dalinį. Karininkų mokykla ir... visą gyvenimą pašvenčiau aviacijai. Bet teptuko nemečiau. Tapiau paveikslus ir tai buvo mano širdies atgaiva po nelengvų kasdienių darbų, ir tai buvo sielos sparnai, kurie stiprina, guodžia, ramina ir šiandien... Tai – mano didžiulė laimė.

Aš – marinistas. Man labai artimas ir kaip doras žmogus, ir dailininkas palangiškis Jonas Vaišė. Geroji gyvenimo draugė žmona – lietuvė, palangiškė. Užauginome šaunius sūnus Andriejų ir Sergiejų, jau ir anūkėliais džiaugiamės...

Šimtai V. Palcyno paveikslų pasklido po platųjį pasaulį. Juose – giedra nuotaika, daug šviesos, kaip šviesus, gyvenimui keliantis dangus viršum jūros, jo paveikslai skleidžia ramybę, kaip ir bendravimas su juo – taktišku, atidžiu, supratingu žmogumi, kuriuo pasitiki jau pačiomis pirmosiomis pažinties akimirkomis. Viliuosi ir linkiu, kad kūrybinis kvėpimas dar ilgai ilgai lankys V. Palcyną ir jo darbai teiks mums daug džiaugsmo“.

Patikimai gyvena mūsų Palangoje čia tikras „Likimo pašauktinis ir liktinis“ aviatorius menininko siela V. Palcynas. Jis vis nepamiršta jam meistriškai padarytos Vilniuje profesoriaus G. Uždavinio širdies operacijos, kuri, – daugelio džiaugsmui, – 1996 metais užgesino Nevilties žvakes, ir gerasis „senelis Vladas“ dar daug gerumą, humanizmą teigiančių paveikslų iš savo jaukių namų Sodų gatvėje išleido žmonėtis į platųjį pasaulį. Štai jums ir stebuklinė pasaka.

Jūsų komentaras:

grožis išgelbėjo pasaulį... 2014-03-03 07:16 (. / IP: 86.100.63.40)
Iš tikrųjų - vertas didesnio dėmesio šis Žmogus !- Ir kiek dar tokių -mums nežinomų talentų užsisklendusių savo pasaulėlyje...?Labai reikia, šalia sunkios gyvenimo tėkmės,- pagerbti tuos, kurie tyliai kuria grožį mums visiems;- Kaip miela!..

Taip pat skaitykite

Šeštadienį, lapkričio 20 d., prieš vidurnaktį Palangoje, griovyje rastas apsivertęs automobilis, kuriame – dviejų žmonių kūnai.


Klaipėdos apygardos teismas panaikino apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį už melagingų parodymų davimą teisme ir pripažino 1993-1996 metais Seimo nario pareigas ėjusį Ričardą Žurinską kaltu dėl melagingų parodymų davimo bei skyrė jam 5 649 Eur baudą, nurodė ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius...


Kas artimiausiu metu tuoksis Palangoje?


Penktadienį, lapkričio 13 d., 12 val. į pirmąjį posėdį rinksis 2020–2024 metų kadencijos Seimas. Parlamento darbas prasidės iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.


Iki didžiųjų metų švenčių liko mėnuo. Tačiau dažnas jau suka galvą, kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus. Šalies kurortų viešbučiai jau beveik rezervuoti, o kelionės į užsienio šalis graibstomos kaip niekad aktyviai. Verslininkai sako, kad tam įtakos turėjo šiemet palankiai kalendoriuje išsidėsčiusios šventinės dienos – vos keli...


Trečiadienį į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką rinkosi tie, kuriems brangus praėjusiais metais netikėtai į Anapilį iškeliavusio dailininko Jono Algirdo Vaišės atminimas. Jo kūrybos gerbėjai turėjo progą išvysti dailininko darbų parodą, kuri buvo surengta jo žmonos Gražinos Vaišienės dėka.


Šiemet, 2014-ųjų sausio antroje pusėje, nudžiugau šaligatvių sankirtoje prie Saulėtekio senuko gluosnio pamatęs nesenstantį savo bičiulį, int eligentiškąjį Vladimirą Palcyną. „Aš jūsų kieme sustoju ir „akmenų dailę“, spalvinę gamą ir pranašiškus ženklus labai dažnai studijuoju. Patinka. Kaip reta, gražus jūsų kiemas – akmeninis skveras. Mažai tokių aplink Palangoje. Gražiai jūs su žmona...


Dažnokai prisimenu 2003 metais žinomo lietuvių dailininko Vytauto Valiaus pasakytą mintį apie kūrybinį pašaukimą, apie meną būti menininku visa sielos esybe, nebijant „nerti“ į gyvenimo gelmes, pažįstant ir skurdesnį būvį ir vėl atrandant viltį. Vytautas Valius: „Poetas A. Nyka – Niliūnas savo dienoraščiuose ne kartą užsimena, kad menininkas gali kurti...


Palangiškį menininką Vytautą Kusą drąsiai galima vadinti menininku iš didžiosios raidės. Jis profesionalus dailininkas, poetas, kolekcionierius, gurmanas. Patiems artimiausiems Vytautas dar ir gamtininkas. Dailininko galerijoje, be gausybės paveikslų, meno kūrinių iš kiaušinių, Šunų muziejaus, galima rasti ir paties pasodintų vyšninių pomidorų bei...


„Savo jaunystės aš tik sau pavydžiu...“, – šią sokratiškai išmintingą sentenciją anksčiausią kovo keturioliktosios rytmetį kurorto centre ištarė čia 1938 metų balandžio 16-ąją gimęs Palangos menų patriarchas, elegantiškai dviratį vairuojantis Jonas Vaišė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius