Palangos politikai per metus nei tapo milijonieriais, nei nuskurdo

Kartą per metus rinkėjai turi progą žvilgtelėti į jų deleguotų politikų – nuo išrinktųjų į Seimą iki posėdžiaujančiųjų savivaldybių tarybose – pinigines ir pasidomėti: suplonėjo ar pastorėjo jos per metus?
Turtingiausi nepasikeitė Peržvelgus turto deklaracijas, kurias Palangos miesto tarybos nariai pateikė šiais ir praėjusiais metais, į akis iškart krinta, jog, kaip ir pernai, turtingiausi jų – apskaičiavus deklaravusiojo bei jo sutuoktinio privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių bendrą vertę, turėtų piniginių lėšų bendrą sumą, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų bei gautų ir negrąžintų paskolų bendras sumas – kurorto meras Šarūnas Vaitkus ir jo pirmtakas Vytautas Stalmokas. Abiejų jų turto vertė siekia po keletą milijonų litų, šimtais tūkstančių skaičiuojamos suteiktos ir dar nesusigrąžintos paskolos. Meras – taupesnis Š.Vaitkus, kaip ir pernai bei užpernai, deklaravo turįs 4 685 242 litų turto. Jo turimos santaupos per metus nuo 310 400 Lt išaugo iki 390 767 Lt, galbūt todėl, kad prieš tai jis buvo paskolinęs 1 506 436 Lt, o per praėjusius metus paskolintų ir neatgautų pinigų suma sumažėjo iki 1 452 436 Lt. Gautos paskolos suma nesikeitė – meras deklaravo turįs 400 000 Lt paskolų. Buvęs Palangos meras V.Stalmokas, kaip ir prieš metus, nurodė atlikęs daugiau finansinių operacijų. 328 670 Lt piniginių lėšų turėjęs verslininkas šiais metais deklaravo turįs 537 942 Lt, tačiau ši suma dar nepasiekė turėtosios anksčiau – 801 756 Lt. Smarkiai krito jo turto vertė – nuo 4 999 897 Lt iki 3 319 051 Lt. Daugiau nei trimis šimtais tūkstančių litų – iki 4 081 627 Lt – išaugo jo paskolintų pinigų suma. V.Stalmokas, kaip ir prieš tai buvusiais metais, grąžino apie 20 tūkst. Lt paskolų, ir dabar jo negrąžintos paskolos siekia 528 427 Lt. Vargsta su paskolomis Per praėjusius metus padaugėjo paskolų pasiėmusių Tarybos narių. Didžiausią įsiskolinimą turi Nerijus Stasiulis – 490 208 Lt, deklaravęs, jog jo turimo turto vertė – 228 000 Lt, o piniginių lėšų jis turįs 22 600 Lt. Jo žmonos Kristinos turimas turtas įvertintas 231 000 tūkst. Lt. Beje, ar keitėsi sumos deklaracijose galimybės palyginti nėra – „Valstybės žinių“ specialiame priede už 2010-uosius metus N.Stasiulio bendrame Lietuvos savivaldybių tarybų narių sąraše nebuvo. Paskolą – 241 375 Lt – deklaravo ir pernai jos neturėjęs Tomas Žulkus, kurio turėtos piniginės lėšos per metus ženkliai aptirpo – nuo 261 305 Lt iki 140 000 Lt. Tiesa, nuo 220 894 Lt iki 244 094 Lt kilstelėjo politiko turimo turto vertė. Beje, Rinkliavų skyriuje dirbanti T.Žulkaus sutuoktinė Žaneta Žulkuvienė turto turi daugiau už vyrą – jis įvertintas 294 656 Lt. „Paskola sena, buvome ją pasiėmę 2004-aisias namui statyti. Tačiau pernai nedeklaravome, nes manėme, jog reikia nurodyti tik tais metais gautų paskolų sumą“, – paaiškino T.Žulkus. Išaugo vicemero Sauliaus Simės turėta paskola – nuo 51 953 Lt iki 72 778 Lt. Daugiau nei 20 000 Lt ūgtelėjo Mindaugo Skritulsko gautos paskolos suma – iki 333 775 Lt. Po truputį paskolas grąžina Sondra Kulikauskienė, sumažinusi turimos paskolos sumą beveik trisdešimčia tūkstančių litų bei Eimutis Židanavičius, kurio paskola nuo 66 911 Lt aptirpo iki 34 937 Lt. Padidėjo ir šio politiko turimo turto vertė – nuo 125 839 Lt iki 171 699 Lt. Danas Paluckas per metus sugebėjo grąžinti apie tris tūkstančius litų paskolos, ir dabar ji siekia 145 690 Lt. Šešiais tūkstančiais litų daugiau nei pernai įvertintas jo turimas turtas – deklaruota 29 100 Lt. O piniginės lėšos sumažėjo nuo 48 500 Lt iki 34 120 Lt. Didžiausi pokyčiai Bene sėkmingiausi, sprendžiant iš deklaracijų, finansiniu atžvilgiu metai buvo Gediminui Valinevičiui. Pernai deklaruotoji 370 347 Lt paskola sumažėjo iki 271 759 Lt. Beveik šimtu tūkstančių litų padidėjo ir jo turimos piniginės lėšos – iki 250 879 Lt. Ir daugiau nei dvigubai – nuo 202 370 Lt iki 495 105 Lt – išaugo jo turimo turto vertė. „Pardaviau turėtą butą, kuriam įsigyti, beje, ėmiau paskolą, – pokyčius deklaracijoje paaiškino G.Valinevičius. – Todėl padidėjo turimų piniginių lėšų suma ir sumažėjo paskola. O turto vertė paaugo, nes buvo įvertintas namas. Šioje eilutėje suma dar keisis, nes kol kas namas, kaip sakoma, „priduotas“ apie 77 proc.“ Nemenki pokyčiai ir Albino Stankaus deklaracijoje. Pernai nurodęs, jog jo turtas įvertintas 96 084 Lt, šiais metais politikas deklaravo turįs jo už 289 084 Lt. Tačiau ženkliai sumažėjo piniginių lėšų – iki 78 000 nuo turėtųjų 142 100 Lt. „Nieko antgamtiško – tiesiog padėjau sūnui, – paaiškino politikas. – Jis turėjo butą Kaune, kurį užrašė man, tad išaugo turimo turto vertė. O aš sumokėjau jo pasiimtą paskolą. Vėliau tą butą jam perrašysiu atgal“. Ir taupė, ir išlaidavo Kitų politikų deklaracijose didelių – šimtus tūkstančių litų siekiančių – pakitimų nėra. Aleksandras Jokūbauskas, pernai teigęs turintis namą, žemės ir apie šimtą tūkstančių litų santaupų šiemet deklaravo turįs turto už 498 380 Lt (pernai – 420 880 Lt), o piniginių lėšų – 51 000 Lt. Treti metai nesikeičia Remigijaus Alvydo Kirstuko turto vertė, siekianti 638 100 Lt. Jo turimos santaupos per metus paaugo nuo 109 933 Lt iki 144 740 Lt. Virš 50 000 Lt per metus sutaupė Arvydas Dočkus, jo turimos piniginės lėšos siekia 156 509 Lt. Giedrius Šatkauskas per tokį pat laiką sukaupė dešimt kartų mažiau nei kolega – apie 5 000 Lt, ir dabar jo santaupos siekia 115 983 Lt, o Ekonominės plėtros skyriui vadovaujanti jo žmona Irena, atgavusi paskolintus 12 701 Lt, grąžino 13 626 Lt paskolos. Beveik 10 000 Lt – iki 176 715 Lt – išaugo Dainiaus Želvio turimo turto vertė, be to, per metus jis beveik tokia pat suma padidino turimų piniginių lėšų – iki 41 989 Lt. Apie dešimt tūkstančių litų sutaupė Lilija Želvienė. Finansines operacijas atlikinėjo ir Elena Kuznecova: pernai deklaravusi turto už 10 105 Lt, šiemet pildydama deklaraciją ji nurodė 46 105 Lt, o turėtos santaupos sumažėjo nuo 52 169 Lt iki 34 637 Lt. Po aštuonis su puse tūkstančio litų deklaravo per metus sutaupę Genoveita ir Edmundas Krasauskai, kurie skelbia turį atitinkamai 88 500 ir 92 500 Lt piniginių lėšų. Tačiau smuktelėjo jų turėto turto vertė: iki 37 000 Lt nuo 44 140 Lt atpigo E.Krasausko, nuo 15 089 Lt iki 7 950 Lt – G.Krasauskienės privalomas registruoti turtas. Mažiausiai turto bei pinigų sukaupusiu politiku išliko Artūras Sabaliauskas. Jis, kaip ir pernai, deklaruoja turįs vieno tūkstančio litų vertės turto ir jokių pinigų. Tačiau grąžino per 11 tūkst. Lt paskolos.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis. Palangos nėra nei pirmajame dešimtuke, nei paskutiniajame.
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Likus mažiau nei metams iki 2023 m. savivaldybių tarybų narių rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenis ir parengė apžvalgą. Joje matoma, kaip keitėsi 60-ties Lietuvos savivaldybių tarybų sudėtys nuo pastarųjų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki š. m. kovo 31 d.
Palangiškiai „Maisto banko“ akcijai plačiau atvėrė pinigines nei kiti
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 10 17 | Rubrika: Miestas
Spalio 8-9 dienomis visoje Lietuvoje, ir Palangoje, vyko tradicine tapusi rudeninė „Maisto banko“ akcija, kurios metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau paramos ilgo galiojimo maisto produktais socialiai pažeidžiamiems Lietuvos gyventojams. Pasirodo, kad palangiškiai akcijai dosniau atvėrė savo pinigines.
Atlikėjas Eugenijus Chrebtovas - Milane tarp išrinktųjų
***, 2020 02 06 | Rubrika: Kultūra
Žinomas Lietuvos operos ir baleto teatro solistas, baritonas Eugenijus Chrebtovas nuolat stebina žiūrovus išskirtinėmis balso galimybėmis ir pagrindinių vaidmenų pasirodymais geriausiuose operos pastatymuose, o šiuo metu, kaip jis pats sako, mėgaujasi galimybe būti Milane tarp išrinktųjų.
Išankstiniame balsavime Palangoje rinkėjai nesnaudžia
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 26 | Rubrika: Aktualios naujienos
Trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų, merų bei Seimo nario rinkimuose – savo valią vakar ir užvakar galėjo pareikšti rinkėjai, kurie neturės galimybės atvykti prie balsadėžių sekmadienį.
Palangos politikai per metus nei tapo milijonieriais, nei nuskurdo
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 04 | Rubrika: Miestas
Kartą per metus rinkėjai turi progą žvilgtelėti į jų deleguotų politikų – nuo išrinktųjų į Seimą iki posėdžiaujančiųjų savivaldybių tarybose – pinigines ir pasidomėti: suplonėjo ar pastorėjo jos per metus?
Miesto politikų veidai: nuo statistų iki lyderių 6
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 05 28 | Rubrika: Miestas
Jau daugiau kaip metus dirba naujoji miesto savivaldybės Taryba. Tiesą pasakius, jau sunkiai apsiverčia liežuvis ją vadinti tokia. Nors miesto reikalai – net tokie „įšalę“, kaip kurhauzo restauracija, biokuro katilinių statyba, savivaldybės naujo pastato paieškos, prokurorų, paveldosaugininkų prašymu, sustabdyti dideli investiciniai projektai –...
Miesto politikai savo pinigines atvėrė visuomenei
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 05 | Rubrika: Miestas
Kartą metuose Lietuvos politikai leidžia pažvelgti į savo turimus turtus bei santaupas. Kiekvieno rudens viduryje paskelbiamos jų turto deklaracijos, patenkina visuomenės smalsumą bei leidžia palyginti kokį „derlių“ per metus užaugino valdantieji.
ES parama – gerai, bet politikų žinios apie ją – menkos ar su įtarimų gaidele
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 07 02 | Rubrika: Miestas
Kad eilinių žmonių žinios apie Europos Sąjungos paramą dažniausiai apsiriboja trafaretiniu pasakymu „pinigų davė Europos Sąjunga“, nieko nuostabaus –dauguma žmonių apie Sąjungos paramą sprendžia pagal renovuojamas mokyklas ar rekonstruojamas gatves. Tačiau iš politikų, juolab savivaldybės Tarybos narių, suprantama tikėtis gilesnių žinių apie ES paramos panaudojimą, projektus, jų „virtuvės“...