Palangos Savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą – 7 argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduos

Praėjusią savaitę, gegužės 26 d., Palangos miesto Savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota per dvylika mėnesių surengti konkurencingą procedūrą naujam mūsų baseino valdymo operatoriui parinkti. 

„Kaip jau ne kartą rašiau, Konkurencijos taryba nenori, kad Palangos baseiną valdytų mūsų įsteigta biudžetinė įstaiga „Palangos investicijų valdymas“, konkurencijos mūsų šalyje prievaizdai pageidauja, kad mūsų pačių pasistatyme objekte šeimininkautų verslininkai. 

Skundo apimtis – 23 puslapiai teisinių argumentų. Tačiau pasakysiu paprastai ir visiems suprantama kalba – be viso kito, mes dar kartą akcentavome 7 esminius dalykus, kodėl Palangos baseino neatiduosime:

1. Pagrindinis Palangos baseino veiklos tikslas yra užtikrinti ne ekonominio pobūdžio mūsų miesto bendruomenės poreikius, o teikti viešąsias paslaugas. Palangos savivaldybės sprendimas įrengti baseiną buvo motyvuotas siekio gerinti mūsų bendruomenės gyventojų – nuo moksleivių iki senjorų – ugdymą, sveikatą ir gyvenimo kokybę, o ne užsidirbti, ko natūraliai siekia verslas, bet ne savivalda.

2. Baseine yra teikiamos nemokamos paslaugos Palangos mokyklų moksleiviams, neįgaliesiems, išskirtinai didelės nuolaidos senjorams, tuo metu privatininkai, perėmę panašius objektus, pirmiausia siekia tokioms reikmėms užsitikrinti milijonines savivaldos biudžeto injekcijas. Tokiais atvejais biudžeto lėšos yra investuojamos ne į, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų materialinę bazę, tarkime, naujo mokyklos stadiono įrengimą, o į verslininkų kišenių pūtimąsi. 

3. Palangos baseino veikla nereikalauja jokių papildomų lėšų iš Palangos savivaldybės biudžeto, įstaiga finansiškai išsilaiko pati. Tai pavyksta nepaisant to, kad kainos mūsų baseine yra gerokai mažesnės, nei savo lankytojas taiko aplinkiniai privatūs ar beveik „privatizuoti“ baseinai. Beje, šiame kontekste pamąstykite, kokius viršpelnius galimai susižeria privatininkai.

4. Konkurencijos taryba netyrė ir nesigilino į Palangos baseino finansinius klausimus, o teiginius neva mūsų biudžetinė įstaiga buvo privilegijuojama, grindžia vien tik deklaratyviais argumentais – nes tiesiog taip reikia verslui, kuriam atsidavusiai (kažin kodėl?) advokatauja ši valstybės institucija.

5. Mes savo biudžetinei įstaigai pavedėme valdyti ne iš verslo nacionalizuotą, o mūsų pačių už viešuosius pinigus sumąstytą, pastatytą ir Palangos savivaldybei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

6. Biudžetinė įstaiga „Palangos investicijų valdymas“ veikia lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis veiktų bet kuris kitas ūkio subjektas, jai nebuvo ir nėra sudarytos jokios išimtinės sąlygos paslaugoms teikti – vanduo, elektra kainuoja tiek pat, kiek verslininkams, mokami tokie pat mokesčiai ir t.t.

7. Tai, kad Savivaldybė rūpinasi savo bendruomene ir sudaro jai palankesnes nei komerciniuose baseinuose kainodaros sąlygas, yra ne komercinės ir konkurencinės rinkos iškraipymas, o savivaldos teisė ir PAREIGA,“ – skelbia Palangos mero Šarūno Vaitkaus įrašas Facebook antradienį, gegužės 30 d.

Palangos savivaldybės teisininkai teismo taip pat paprašė iki bylinėjimosi pabaigos sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo reikalavimą per metus perleisti baseiną verslui valdyti.

„Aš tikiu visų mūsų gyventojų ir visos Lietuvos pergale ! Tikiu, kad viešasis interesas nugalės. O jūs?” – retoriškai klausia Palangos meras.

Aldo Kazlausko nuotraukos

PT info