Paroda apie ypatingą Palangos šimtmetį: tikras pokyčių kaleidoskopas (FOTO GALERIJA)

„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į tuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intriguoja istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.

Paroda „Palanga mūsų“ pristatoma Jono Šliūpo muziejuje, ji pasakoja apie įvykius, nutikusius prieš šimtą metų – kai Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi. 

„1921 m. pavasario dienomis spauda skubėjo džiaugtis iškilminga Lietuvos pareigūnų sutiktuvių švente „MŪSŲ Palangoje“. Vis dėlto prireikė laiko, kad Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų ir vėlesnės nežinios nualintas kraštas taptų pamėgta traukos vieta, o vietos gyventojai prisitaikytų prie įvykusių pokyčių“, – pasakoja istorikė. 

Palanga – buvęs piečiausias Latvijos pajūrio miestelis – bėgant laikui tapo Lietuvos vasaros sostine. Tiesa, anot parodos kuratorės, šis atostogų romanas tarp poilsiautojų ir miesto mezgėsi lėtai: tik ketvirtajame dešimtmetyje kurortas pradėjo sulaukti didesnių srautų atvykstančiųjų ir sparčiai augti bei modernėti. Iki tol kraštas keitėsi pamažu, bet dramatiškai: Palangoje pasikeitė iškabos, išvyko nepritapę senbuviai, buvo suremontuotos prie karą apardytos vilos, iškilo Šventosios uostas, pradėtos grįsti ir apšviestos gatvės, atsigavo ankstesnieji ir kūrėsi nauji verslai, vėl pravėrė duris valgyklos ir kavinės. Būtent šis pokyčių kaleidoskopas ir pristatomas parodoje „Palanga mūsų“. 

Retos nuotraukos, palangiškių pasakojimai, įdomūs dokumentai supažindina su Palangos krašto lietuviais, latviais, žydais, lenkais, prieš šimtą metų pradėjusiais naują gyvenimą Lietuvoje. Lankytojai sužinos, kaip po 1921 m. iš naujo formavosi demokratiškas, kuklus, bet brangokas kurortas, kodėl 1923 m. Palangoje atsirado Simpsono gatvė, kokie unikalūs verslai klestėjo pirmajame Lietuvos pajūrio ruože, kaip prieš šimtą metų mokinių ekskursijos pasiekdavo pajūrį ir ar tikrai Palanga – tik „mūsų“?

Apžiūrėję parodą lankytojai galės sudėlioti Palangos krašto vaizdų dėlionę. 

Dauguma parodos eksponatų – iš turtingų Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, tačiau nemažai jų pasiūlė ir kitos Lietuvos paveldo saugyklos. Muziejus dėkoja visoms parodos partnerėms, maloniai pasidalijusioms Palangos krašto praeities ženklais. 

Parodos „Palanga mūsų“ atidarymas Jono Šliūpo muziejuje įvyks rugsėjo 15 d. 18 valandą. Paroda veiks iki gruodžio 12 dienos.

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų 

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.