Rinkos naujokas „Fjord Bank“ siekia ne išduoti kuo daugiau paskolų, o tapti patikimiausiu finansų patarėju

Palangos tiltas, 2021-11-17
Peržiūrėta
1013
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Rinkos naujokas „Fjord Bank“ siekia ne išduoti kuo daugiau paskolų, o tapti patikimiausiu finansų patarėju

Turbūt vienas šviežiausių Lietuvoje įsikūrusių bankų – specializuotas paskolų ir indėlių bankas „Fjord Bank“. Bankų veikla reguliuojama daugybės institucijų, jiems keliami kitokie pradinio kapitalo reikalavimai, todėl naujo banko atsiradimas – retas įvykis. „Fjord Bank“ komanda turi kiek kitokius veiklos principus ir siekia būti objektyviu patarėju finansų klausimais, o ne primygtinai siūlyti įsigyti banko paslaugas. 

Skandinavai savo verslo idėjai pasirinko Lietuvą

„Fjord Bank“ Lietuvoje buvo įkurtas 2017-aisiais metais. Per pirmuosius metus rinko komandą, rengė verslo planus, kaupė kapitalą ir priežiūros institucijoms ruošė šūsnį reikalingų dokumentų – banko veiklai pradėti reikia daugiau pasiruošimo, nei kitos srities įmonei. Specializuoto banko licenzija buvo gauta 2019-ųjų gruodžio mėnesį, o veiklą bankas pradėjo 2020-ųjų vasarą. Bankas teikia įvairias paslaugas: vartojimo paskolas, paskolas automobiliui įsigyti bei būsto remontui, indėlius ir teikia refinansavimą

Specializuotą banką įkūrė trys patyrę Norvegijos bei Švedijos investuotojai, o šiuo metu akcininkų yra apie 40. Trys pirmieji, pradėję plėtoti šią idėją buvo Sveinas Ovrebo, Joakimas Mandorssonas ir Stigas Myrsethas. Įdomus faktas – po įkūrimo vienu iš banko akcininkų tapo buvęs pasaulio kalnų slalomo  čempionas, norvegas Tomas Stiansenas.

Investuotoją Stigą Myrsethą galėtų atpažinti portalo vz.lt skaitytojai –norvegų investuotojas, šiuo metu neretai dalinasi įžvalgomis apie galimas investicijas. Šiuo metu investuotojas dalinai gyvena Lietuvoje, turi dar vieną įmonę, siūlančią investicijų ir kapitalo valdymo paslaugas.

Trys „Fjord Bank“ investuotojai pirmiausia atliko „namų darbus“ – analizavo rinką ir nustatė, kad iš visų Baltijos šalių paskolų banką būtų palankiausia būtų atidaryti Lietuvoje. Čia 2017-aisiais įsigaliojo teisinė galimybė veikti specializuotiems bankams, tai paskatino fintech startuolių bumą, – sako „Fjordbank“ rinkodaros vadovas Julius Atidukraitis. – Būtent todėl, kad atsirado sąlygos kurti specializuotą banką. 

Vienas iš „Fjord Bank“ įkūrėjų, Stigas Myrsethas yra aštuonis kartus iš eilės laimėjęs Norvegijos finansų žurnalo organizuojamą pelningiausio portfelio sudarymo konkursą. 

Portalui vz.lt investuotojas yra sakęs, jog paskolų bankas buvo įkurtas dėl to, kad Lietuvoje paskolų sektoriuje susiformavo oligopolinė rinka – vartojamosios paskolos išduodamos su  25-30% metinėmis palūkanomis, nors nemokių klientų dalis yra panaši, kaip ir būsto paskolų segmente. Kitaip tariant, vartojimo paskolų rizika šalyje įkainota per brangiai. 

Pasak investuotojo, tokia situacija per dešimtmetį egzistavo ir Norvegijoje. Dabar šioje šalyje vartojimo paskolų metinės palūkanos yra apie 10 %, nes bankai gali skolinti pigiau, nei tarpusavio skolinimo platformos ar greitųjų kreditų bendrovės.

Trūkstant konkurencijos bankų sektoriuje užkertamas kelias daliai galimybių

„Lietuvoje bankų rinka yra labai koncentruota, turiu omenyje, būtent šiame sektoriuje nėra didelės konkurencijos. Kai susidaro tokia situacija, bankai gali kelti palūkanų normas ir paslaugų įkainius, užuot siekę išduoti daugiau paskolų, pritraukti daugiau klientų, – sakė S. Myrsethas. – Ir tai turi įtakos ne tik gyventojams, bet ir lėtina ekonomikos augimą! Įmonės sunkiai gauna paskolas, kurių reikia plėtrai vykdyti, o gyventojų įsiskolinimo lygis Lietuvoje yra vienas mažiausių, lyginant su Vakarų Europa.“ 

Banko „Fjord Bank“ akcininkas prisimena Norvegijos gyventojų apklausą, kurioje dauguma respondentų kaip vieną laimingiausių gyvenimo įvykių nurodė pirmojo nuosavo būsto įsigijimą.

„Gyvenimas kokybiškame būste – labai svarbus faktorius mūsų pasitenkinimui, gyvenimo kokybei. Manau, tokioje apklausoje ir dauguma lietuvių atsakytų taip pat. Tačiau kai konkurencija maža, norėdami gauti paskolą žmonės turi taikytis prie bankų keliamų sąlygų. Nemažai žmonių vis dar negali išpildyti savo svajonės gyventi nuosavame būste,“ – sako pašnekovas.

Jis įsitikinęs, kad lietuviai turėtų palankiai priimti visus į rinką įžengiančius naujus bankus, nes jie suteikia daugiau galimybių išpildyti gyvenimo svajones.  

„Fjord Bank“ – tai jau antrasis S. Myrsetho verslas Lietuvoje. Mūsų šalį jis pasirinko dėl, kaip pats sako „įspūdingos jos sėkmės istorijos“. Investuotojas susižavėjo darbščiais ir išsilavinusiais žmonėmis, sėkminga valstybės kova su korupcija, pakankamai laisvomis sąlygomis verslui. 

Šiandien jis džiaugiasi sparčiai besivystančiu ir itin gyvybingu IT, technologijų sektoriumi.
Tačiau vienas iš iššūkių šalyje išlieka didelė turtinė ir pajamų nelygybė. Investuotojo nuomone, politikai turėtų priimti sprendimus, kad dalis visuomenės nebūtų tiesiog „palikta už borto“. 

„Jei tai tęsis ir toliau, visuomenėje kils vis daugiau konfliktų, ji bus susiskaldžiusi – susidarys situaciją, kokią dabar matome JAV,“ – sakė investuotojas. 

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria skaitmenizuotais ir patikimais duomenų registrais

Kuo dar Lietuva investuotojams pasirodė pranašesnė už kitas šalis? Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo Juliaus Atidukraičio, šalyje lyginant su kitomis Europos šalimis veikia patikimi ir tvarkingi asmens duomenų registrai – banko atstovai gali prieiti prie paskolos prašančiojo duomenų (apie pajamas, įsisikolinimus) ir priimti faktiniais duomenimis pagrįstą, pasvertą sprendimą. 

„Tai įgalina kurti skaitmeninius bankus, kai internetu patikrinama daug duomenų, o žmogui – būsimam klientui – nereikia fiziškai į banką atnešti įvairių popierėlių, dokumentų, pažymų. Bankas, galėdamas tiksliai pasverti riziką, gali suteikti gerą pasiūlymą. Abi pusės lieka laimingos,“ – sako „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas J. Atidukraitis. 

Kita vertus, paskolas išduodančių bendrovių Lietuvoje – tikrai daug. Tačiau „Fjord Bank“ visų pirma išsiskiria tuo, jog gali priimti indėlius, todėl veiklą vykdo remdamasis banko viduje cirkuliuojančiomis lėšomis. Tai leidžia pasiūlyti mažesnes palūkanas tiems, kurie skolinasi. „Fjord Bank“ neturi fizinio banko padalinio ir tai vėl leidžia sutaupyti lėšų patalpų ir darbuotojų išlaikymui. Banko filosofija – kad klientui viskas būtų aišku ir paprasta. Kadangi licencija suteikta ir Europos centrinio banko, „Fjord Bank“ įkūrėjai turi ambicijų plėstis ir į kitas Europos šalis. 

Siekis: ne kuo daugiau paskolų, o banku pasitikintys klientai

„Savo klientams siekiame būti partneriu, konsultantu. Leidžiame grąžinti paskolą anksčiau, netaikome sutarties mokesčio.  Beje, kaip jaučiatės užėję į bet kurį stambų Lietuvos banką? Dažniausiai darbuotojai standartinėmis frazėmis jums bando įsiūlyti kuo daugiau banko produktų. Tokiu banku sunku pasitikėti, nes pradedi abejoti – ar tai iš tiesų naudinga man, ar tik bankui? Mūsų, „Fjord Bank“ banko vizija – būti nuoširdžiais patarėjais,“ – sako pašnekovas. 

J. Atidukraitis pateikia pavyzdį – jei klientas pagal pajamas galėtų gauti prašomą paskolą, tačiau banko darbuotojai mato, kad ateityje tai galėtų sukurti per didelę finansinę naštą ar įtampą – žmogui nerekomenduojama imti paskolos arba patariama skolintis mažiau. 

Pašnekovas sako, kad paskolų išdavimo reguliavimas Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra pakankamai griežtas. Mūsų šalyje kreditoriai negali išduoti paskolos, kuri viršytų 40 proc. žmogaus pajamų (arba visų turimų paskolų suma viršija šią ribą). 

„Ir aš pritariu šiems apribojimams. Yra žmonių, kurie „neturi stabdžių“, gyvena šia diena, negalvoja kas bus rytoj. Tad ribojimai tam ir sugalvoti. Kaip žmogus gyventų, jei, pavyzdžiui, uždirba 1000 eurų ir pusę šios sumos reikia iškart atiduoti už paskolą? Atsakingos skolinimo taisyklės, draudžia skolinti, pavyzdžiui, bedarbiams ar jau turintiems pradelstų skolų –  ir tai yra logiška,“ – sako banko atstovas. 

Taip pat J. Atidukraitis pabrėžia, jog jei būdamas jaunas prisidarysite kredito istorijoje „juodų dėmių“, po kelerių metų mėginant gauti paskolą savo pirmąjam šeimos būstui tai gali pakišti koją – mokėsite brangiau arba apskritai paskolos negausite. 

„Esame sąžiningi su tuo žmogumi. Norime patarti jam, kaip draugui. Jei draugas ateitų ir paklaustų patarimo –  nuoširdžiai stengtumėmės padėti. Toks ir mūsų požiūris į savo klientus,“ – sako „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas. 

Banko darbuotojai turi galimybę diskutuoti su akcininkais

Specializuoto banko tikslas – atnešti į Lietuvą šviežią ir žmogišką požiūrį į žmones – savo klientus. 

Skandinaviška dvasia nulemia ir vidinę banko kultūrą – čia egzistuoja vadovų pareigybės, tačiau kasdieniame darbe hierarchijos nėra: kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę, pasiūlyti idėją. 

„Darbuotojų turime nedaug. Tačiau visa komanda yra didžiulę patirtį savo srityse turintys specialistai. Neturime fizinio filialo, kuris kainuotų papildomus kaštus, reikėtų samdyti papildomus žmones. Taupome tose srityse, kurios nėra prioritetinės – užtat  stengiamės būti geresni ten, kur svarbu klientui: mažesne kaina, patogumu, aptarnavimo kokybe,“ – sako pašnekovas.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Buvęs kurorto meras ir buvęs Seimo narys, ilgametis TS-LKD narys Pranas Žeimys jau nebedirba Palangos mero Šarūno Vaitkaus patarėju.


Trečiadienį (birželio 22 d.) Palangoje lankęsi LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, vadovaujamo Mykolo Majausko, nariai domėjosi Šventosios uosto statybos darbų eiga.


Šventosios miesto infrastruktūra sparčiai keičiasi. Netrukus jį papildys naujas, Skandinaviškos urbanistikos projektas. Planuojama, kad Elijos gatvėje, 3,5 hektarų plote vystoma nauja 68 namų ir kotedžų gyvenvietė ,,Naujasis pajūris“, taps pirmuoju ,,žaliosios“ energijos projektu pajūryje, kuriame bus realizuota didžiuosiuose miestuose taikoma NT projektų praktika. 


Turbūt vienas šviežiausių Lietuvoje įsikūrusių bankų – specializuotas paskolų ir indėlių bankas „ Fjord Bank “. Bankų veikla reguliuojama daugybės institucijų, jiems keliami kitokie pradinio kapitalo reikalavimai, todėl naujo banko atsiradimas – retas įvykis. „Fjord Bank“ komanda turi kiek kitokius veiklos principus ir siekia būti objektyviu patarėju finansų klausimais, o ne primygtinai...


Justinas Masalskas niekuomet nemėgo sėdėti namuose, tad karantinas gerokai sujaukė aktyvaus palangiškio gyvenimą. O iš savo poilsio namų „Pas Justiną“ dėl jo negauna jokių pajamų. Pasidomėjus, ar artėjant 80-ečiui, daugiau senjoras dėmesio skiria savo sveikatai ir ramybei, atsakė: „Iki 80-mečio dar reikia palaukti. Senas nesijaučiu, galėčiau dar dalyvauti...


Praėję metai Palangoje pasižymėjo itin sparčiu gyvenamųjų namų rinkos augimu, o susumavus visus per metus parduotus namus paaiškėjo, kad buvo pasiektos istoriškai rekordinės aukštumos, pastebi NT sandorių rinkos duomenis apibendrinęs Registrų centras.


Prie Kurhauzo iškilusioje šiuolaikiškoje Palangos koncertų salėje organizuoti renginius norą kol kas pareiškė dvi Vilniaus bendrovės – praėjusį mėnesį įsteigta „Pajūrio infrastruktūra“ ir „Siemens“ areną sostinėje valdanti įmonė „Universali arena“. Abu konkurso dalyviai, kurie atitiko išankstinės atrankos...


Pernai Palangos kredito unija (PKU) išdavė paskolų dviem milijonais litų (580 tūkstančiais eurų) daugiau nei 2013 metais. Tai – ne tik Palangos verslo geros sveikatos požymis, bet taip pat ir ženklas, kad PKU palangiškiams yra patikima kredito įmonė. „Ypač džiugina, kad tai pavyko pasiekti unijai prisitaikius prie priežiūrą vykdančio Lietuvos centrinio banko griežtų...


Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ iniciatyva, parengtas 14-os priemonių rinkodaros idėjų planas, padėsiantis pritraukti turistų srautus į pajūrio regioną. Plane siūlomos rinkodaros priemonės vasario 11 d. pristatytos Klaipėdos regiono savivaldybių merams.


Ekonomikos ir finansų komitete – perversmas

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 11 23 | Rubrika: Miestas

Pirmadienį įvykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje trys jo nariai pareiškė nepasitikėjimą komiteto pirmininku Remigijumi Alvydu Kirstuku.  Balsų dauguma jis neteko pirmininko posto. Komitetui vadovauti išrinktas Tarybos mažumos atstovas Mindaugas Skritulskas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius