Šį sezoną šunų savininkams pajūryje riesta

Kurorto policija, kartu su Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiaisiais inspektoriais Valdžiu Flaksu, Marija Valauskiene bei laikraščio „Palangos tiltas“ žurnalistais, ketvirtadienį anksti ryte pajūryje surengė reidą. Jo tikslas – išaiškinti paplūdimiuose vedžiojančius ir maudančius jūroje keturkojų šeimininkus. Nors beveik prie kiekvieno tako, vedančio į paplūdimius, pastatyti ženklai, draudžiantys vedžioti šunis, prie jūros pavyko užfiksuoti ne vieną faktą, kad jų nepaisoma.

Alternatyvos nesiūlo

Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės griežtos augintinių savininkams. Šunis draudžiama vedžioti be pavadėlio ir antsnukio bei maudyti jūroje, išskyrus tam tikslui skirtas vietas. Beje, dauguma kalbintų šunų augintojų sakė, kad Palangoje tvarka nustatyta vardan tvarkos. „Mes ne prieš taisykles. Šunų daugėja, matyt, ir daugės, o gyvūnų skriausti ir kankinti nevalia. Valdžia kažkodėl nesvarsto galimybės dėl paplūdimio dalies, skirtos  keturkojams legaliai  pabėgioti prie jūros, įrengimo. Gyvūnai ne ką daugiau užterš jūrą ir paplūdimius nei žmonės. Uždraudė – ir tiek, o alternatyvos nesiūlo“, - pasakojo keturkojų šeimininkai.

Nėra įrengtų aikštelių

Šunelių šeimininkai pasakojo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra įsteigta net oro linijų bendrovė, skraidinanti šunis, o Palangoje atvykusiam su augintiniu vietos nėra. Neįrengtos šunų vedžiojimo aikštelės bei dėžės gyvūnų ekskrementams. „Ispanijoje net priimtas įstatymas, jog šeimininkas privalo augintinį išvesti pavedžioti ne mažiau kaip du kartus per dieną ir ne trumpiau kaip 20 minučių. Tuo tarpu Palangos valdžia deklaruoja, jog siekia pritraukti kuo daugiau turistų, tačiau tuo pačiu sumąsto tiek draudimų, kad tik poilsiautojai nevažiuotų,“ – piktinosi kalbintieji.

Maudėsi su keturkoju

Reido dalyviams pasukus į paplūdimį, ties centrine gelbėjimo stotimi, solidus vyriškis su spanielių veislės šuneliu smagiai maudėsi įšilusioje jūroje. Išlipęs ant kranto, atostogautojas suglumęs policijos pareigūnui Rimui Pociui aiškino, esą jis poilsiauja netoliese ir paprasčiausiai nepagalvojo, jog negalima  savo keturkojo draugo vestis į pajūrį. Vyriškis reido dalyvius  tikino, jog šuo paskiepytas, ir žadėjo netrukus atnešti skiepų dokumentus. Pažeidėjas buvo įspėtas, paaiškinus, jog jei dar kartą bus pagautas, jam gresia nemaža bauda.

Žino tvarką

Pasivyti netoliese jūros tilto poilsiautojos su didžiuliu šunimi nepavyko, nes šeimininkė spėriai dingo iš paplūdimio. Tolėliau, ties Kunigiškėmis, paplūdimyje prie palapinės sargiukas ramiai sau graužė kauliuką. Pajutęs esąs pastebėtas, spruko po palapine. Pasirodęs  šeimininkas aiškino, jog susipažinęs su gyvūnų laikymo taisyklėmis, tačiau augintinis namuose nepasilieka. Verslininkui vėlgi teko aiškinti, kad nepažeidinėtų tvarkos.

Kitoje pusėje tilto, ties Kęstučio gatve, keturkojis smagiai bėgo link jūros. Palangiškė, atvažiavusi dviračiu, tikrintojams sakė norinti išsimaudyti, nes gyvenanti netoliese, tad su ja kartu rytais mankštinasi ir augintinis. Moteris tikino, kad daugiau nebesivesianti šuns.

Įspėjami ir baudžiami

Pasak Palangos miesto policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko  Rimo Pociaus, augintinių savininkai baudžiami ne tik už vedžiojimą paplūdimiuose, bet ir už tai, jog keturkojai būna be pavadėlių. Už taisyklių pažeidimus per šių metų du vasaros mėnesius nubausta dešimt šunų savininkų, kuriems skirtos iki 100 litų baudos.

Baudos už palaidus šunis

Pareigūno žodžiais, daugelis šunų šeimininkų buvo įspėti, o kai kuriems poilsiautojams iš Kauno, Vilniaus, kurių keturkojai lakstė palaidi, skirtos baudos. Pareigūnas R.Pocius sakė, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už taisyklių pažeidimą gresia baudos iki 200 litų. Tačiau, jei žmogus pripažįsta kaltę bei patikina, kad nebenusižengs tvarkai, skiriamos minimalios baudos. Tų, kurie purkštauja ir aiškina nematę ženklų, kišenė nukenčia svariau. Anot R.Pociaus, jei šuo apkandžiojo žmogų, sankcijos gali būti itin griežtos – augintinio savininkui gali tekti pakloti 500 litų už gyvūno nepriežiūrą.

Nėra registracijos

Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, jų pareiga – tikrinti, ar nepažeidinėjamas LR gyvūnų globos įstatymas. Svarbiausia, anot inspektorių, kad šuo būtų paskiepytas nuo pasiutligės. Jų nuomone, įgyvendinti taisykles sudėtinga, nes Palangoje nėra nustatytas rinkliavos mokestis už gyvūnų registraciją. Nors tarnybos specialistai miesto valdžiai apie tai yra ne kartą priminę, tačiau tiek šunys, tiek katės, neregistruojami.