„Snoro“ bomba sudrebino šalies finansus

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011-11-17
Peržiūrėta
3056
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Snoro“ bomba sudrebino šalies finansus
Trečiadienio pavakare Lietuvoje driokstelėjusi finansinė bomba sudrebino visą šalį. Su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės palaiminimu Vyriausybė staiga nusprendė nacionalizuoti „Snoro“ banko akcijas ir iš karto visiškai sustabdė jo veiklą. Indėlius ir savo pinigus einamosiose sąskaitose laikę keli šimtai tūkstančių šalies gyventojų liko atkirsti nuo savo turto. Nors šalies vadovai vienu balsu tvirtina, kad žmonių pinigai niekur nepražus, nes yra apdrausti, tvirtai tuo patikėti nelengva. Neaišku nei kada, nei kokiomis sąlygomis bus galima atsiimti banke laikomus savo pinigus, kurių dabar išdavinėjama tik po 500 litų per dieną.   „Snoro“ banke gyventojų indėlių suma siekia 4 milijardus litų, o indėlių draudimo fonde – vos 1,6 milijardo. Iš kur valstybė ims trūkstamas lėšas – neaišku. Tiesa, čia pat teigiama, kad „Snoras“ nebankrutavo ir yra mokus bankas. Suprask, indėlių grąžinimui bankas turto turi. Tačiau vienu metu plūstelėjus visiems savo pinigus norintiems atsiimti banko klientams, nė vienas bankas nesugebėtų jų visų patenkinti. Nes į bet kurį banką sunešti žmonių pinigai yra panaudoti kreditams, kurie dar nėra sugrąžinti. Yra ir dar viena valdžios garantijomis nepasitikėti verčianti aplinkybė. Antradienį „Lietuvos rytui“ paskelbus apie lietuviško kapitalo bankui ruošiamą ataką, visi už šalies finansus atsakingi institucijų vadovai ir aukščiausi politikai neigė šią informaciją tvirtindami, kad su šalies bankais – viskas tvarkoje. Laikraščio publikacija buvo vadinama niekuo nepagrįsta žinia ir iš jos šaipėsi visi kas netingėjo. Tačiau jau kitą dieną, paskelbus apie „Snoro“ banko nacionalizavimą, tie patys veikėjai prakalbo apie esą senas šio banko bėdas. „Snore“ nebuvę sukaupta pakankamo dydžio kapitalo atsargų, išduotos „blogos“ paskolos, pradingę milijardo litų vertės vertybiniai popieriai, iš banko išpumpuotos didelės sumos pinigų, banko vadovai įtariami grobstymu, o pats „Snoras“ artimiausiomis dienomis būtų tapęs nemokus. Ar „Snoro“ bankas susirgo per vieną dieną? Kodėl apie dar esą vasarą pastebėtas nerimą keliančias tendencijas nebuvo pranešta visuomenei? Kodėl aiškiai nebuvo pasakyta, dėl kokių priežasčių bankui neleidžiama didinti įstatinio kapitalo, kuris „Snorui“ būtų leidęs tapti trečiuoju pagal dydį banku Lietuvoje, įsiterpiančiu į tankią Lietuvoje jau seniai karaliaujančių skandinaviškų bankų gretą? Apie „Snoro“ bėdas informavus visuomenę, viešai būtų priversti aiškinti (ir daug ką paaiškinti) banko vadovai, finansų ekspertai. Pagaliau, kodėl tautai buvo meluojama antradienį, pasirodžius „Lietuvos ryto“ publikacijai apie galimas grėsmes vienam iš bankų, nors tą pačią dieną jau buvo audžiamas „Snoro“ perėmimo planas? Tvirtinama, kad banką nacionalizuoti buvo nuspręsta gelbėjant gyventojų indėlius. Gal ir taip. Tačiau nuo ko juos reikėjo gelbėti? Iki pat trečiadienio popietės „Snoro“ bankas dirbo įprastu ritmu ir galimo nemokumo požymių nebuvo nė kvapo. Milžinišką Sniego arenos projektą Druskininkuose finansavęs „Snoras“ visuomenėje jau seniai buvo įgijęs solidaus ir patikimo banko statusą. Kas su juo atsitiko per kelias dienas? Gal ir iš tiesų „Snoro“ gerovė buvo tariama, o jis savo rodiklius „pūtė“ klastodamas ataskaitas? Tuomet kodėl to anksčiau neįžvelgė banką inspektuojančios institucijos? Ar dabar galima besąlygiškai tikėti visais visuomenei pateikiamais kaltinimais „Snorui“, jei vardinant įtarimus pabrėžiama, kad jie yra galimi. Kita vertus, banką perėmusi vyriausybė privalėjo savo žingsnį kažkuo pateisinti. Viešoje erdvėje skleidžiamos pačios įvairiausios šio nelaukto valstybės žingsnio priežasčių versijos. Laikas parodys, kiek jos teisingos. Abejotina, kad „Snorą“ valstybei pavyks išgelbėti. Nors ir darant trukdžius žmonėms skubiai atsiimti indėlius, iš jo aktyvų beregint išgaruos visi pinigai. Šiam bankui kirstas smūgis neišvengiamai atsilieps ir visai bankinei sistemai. Lietuvos banko, šalies vyriausybės vadovų patikinimai, kad kituose bankuose esanti padėtis jokios grėsmės nekelia, verti tiek, kiek antradienį girdėti visuomenės raminimai. Dabar mažai kas gali būti ramus, kad kitą dieną apie bet kurį banką neišgirs grėsmingų žinių. Nors ir ne masiškai, žmonės skuba atsiimti indėlius iš daugelio bankų. Panika jau pasėta. Lieka tikėtis, kad dauguma žmonių išlaikys šaltą protą ir jie nepuls iš „Snoro“ atsiimtų pinigų kišti į kojines. Lietuvoje sprogusios finansinės bombos oro banga pasieks ir pajūrį. Iš bankų į žmonių rankas pajudėjęs kapitalas turėtų atgaivinti sustingusią nekilnojamojo turto rinką. Tai turėtų pajusti ir savo turtą bet kada parduoti pasiryžę palangiškiai. Bankais nepasitikintys ir savo indėlius atsiėmę žmonės greičiausiai skubės investuoti į pajūryje esančius ir savo vertės neprarandančius žemės sklypus ir pastatus. Jei iš 4 milijardų litų, kuriuos iš „Snoro“ skubės atsiimti indėlininkai, į nekilnojamąjį turtą bus investuotas bent vienas procentas, vadinasi į šią rinką staiga bus įmesta net 40 milijonų litų. Tai – nemaži pinigai, už kuriuos galima nupirkti daugumą šiuo metu Palangoje pardavinėjamų žemės sklypų. Bent tokia paguoda daliai palangiškių.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Daugybe šventinių dekoracijų pasipuošęs didžiausias šalies kurortas šįvakar įžiebė išskirtinę, Lietuvoje, o gal ir niekur kitur dar neregėtą eglių eglę ir pradėjo spindinčių pajūrio Kalėdų laukimo laikotarpį. Skambant nuotaikingai muzikai ir daugybės susirinkusių žiūrovų plojimams, Palangoje, prie legendinio Kurhauzo, įžiebta beveik dešimt metrų siekianti neįprasta žaliaskarė. Stebuklingus...


Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Komentuodamas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimą poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ 2022 metais perduoti Turto bankui, palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas įraše socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį, gruodžio 1 dieną, teigė „turįs prisipažinti“, kad jį žinia apie VRM priklausiančių reabilitacijos centrų Palangos „Pušynas“ ir Druskininkų „Dainava“ uždarymą...


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Palangos pulsas

2015 11 05 | Rubrika: Miestas

SEB banko Palangos filialas prijungiamas prie Kretingos SEB banko Palangos klientų aptarnavimo skyrius yra prijungiamas prie Kretingos klientų aptarnavimo skyriaus ir nuo gruodžio 4 d. 12 val. nebedirbs. Palangoje bus teikiamos savitarnos paslaugas – savitarnos zonoje bus galima naudotis grynuosius pinigus priimančiu ir išmokančiu bankomatu bei interneto banko terminalu....


Ar Palangos kredito unija (PKU) vis labiau patiria sunkumų, apie kuriuos jos naujieji vadovai linkę nutylėti? PKU administracijos vadovas Vytenis Tomkus pripažįsta, kad pernai patyrusi nuostolių, unija ir šiais metais dar visiškai neatsigavo. „Taip, praradome nemenką pinigų sumą „Snore“, taip pat Graikijos vertybinių popierių obligacijos, į kurias unija yra...


„Snoro“ bomba sudrebino šalies finansus

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 11 17 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Trečiadienio pavakare Lietuvoje driokstelėjusi finansinė bomba sudrebino visą šalį. Su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės palaiminimu Vyriausybė staiga nusprendė nacionalizuoti „Snoro“ banko akcijas ir iš karto visiškai sustabdė jo veiklą. Indėlius ir savo pinigus einamosiose sąskaitose laikę keli šimtai tūkstančių šalies...


Ką daryti, jei turi tik 100 litų ir neturi kur Palangoje prisiglausti, tik kuriame nors kurorto viešbutyje? Ar 100 litų Palangos viešbučiams yra daug ar mažai? Sezono metu, ko gero, daugelis viešbučių tik niekinamai numotų ranka į tokius pinigus. Į redakciją paskambinęs laikraščio skaitytojas papasakojo, kaip Palangos turizmo informacijos centre rugsėjo pabaigoje...


Renginių kalendorius