Šventosios uostą siūloma gaivinti plečiant gyvenvietę

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013-08-01
Peržiūrėta
1828
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventosios uostą siūloma gaivinti plečiant gyvenvietę

Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru. Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų ryšius su uostu – teigiama vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pristatytoje Šventosios uosto urbanistinėje koncepcijoje.
Uosto urbanistinę koncepciją pristatęs „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis akcentavo, kad Šventosios uostas bus rekreacinės, o ne pramoninės paskirties. Todėl labai svarbu, jog atgaivinant jį, būtų išlaikytas ryšys tarp uosto ir miesto infrastruktūros – uostas turi būti integruotas į miestelį. Todėl, be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos numatomos įrengti uosto infrastruktūros, kurorto Savivaldybei keltina užduotis paraleliai pasirūpinti viešosiomis erdvėmis. Tai padės privilioti privačius investuotojus, plėtosiančius privačius projektus.
Pristatydamas uosto centro plėtros viziją M. Pakalnis akcentavo, jog svarbiausios Šventosios plėtros teritorijos turėtų būti gyvenvietės centras – „stuburas“, apie kurį galima „auginti“ miestą. Pagrindinė priemonė, padėsianti uostą plėtoti neatsiejamai nuo Šventosios miestelio, turėtų būti uosto ir centrinės gatvės sąsajos – jų pėstiesiems reikia įrengti kiek įmanoma daugiau.
M. Pakalnis pabrėžė, jog pats uostas turėtų būti kvartalas su viešosiomis erdvėmis, želdynais, kur žmonės galėtų vaikščioti, leisti laisvalaikį. Čia galėtų atsirasti ir įdomesnės architektūros komercinių objektų, tokių kaip viešbutis, buriavimo mokykla ir kiti.
Uosto krantinę taip pat reikėtų rengti neatsiejamai nuo miesto – čia rekomenduojama formuoti pėsčiųjų alėją, o šalia jos galima formuoti užstatymą.
Pietinį uosto molą siūloma palikti atvirą pramogautojams – jis taptų rekreacinės traukos objektas. Pasak M. Pakalnio, tai yra istorinė Šventosios dalis, tad senųjų vertikalių tilto polių nederėtų atsisakyti, verta palikti juos kaip dar vieną traukos tašką. Šalia būtų formuojamas naujasis molas, kuris taptų atviras pėstiesiems – čia būtų galima pasivaikščioti, prisėsti ant įrengtų suoliukų ar nusifotografuoti link jūros išsikišusiose nišose. Ant molo galima būtų įrengti ir laiptus į jūrą, kaip kad yra padaryta ne viename Europos pajūrio mieste.
Ant pietinio molo numatyta vieta ir muitinės terminalui, tačiau kol šis pastatas atsiras, šioje vietoje, pasak projektuotojų, galėtų atsirasti kavinė.
Ūkinė zona būtų atribota nuo pėsčiųjų takų, į ją patenkama iš pietinės uosto dalies. Šalia jos būtų nutiestas takas link jūros. Eidamas juo, pėstysis patektų į Jūros aikštę su medine danga, esančią priešais senąjį molą. Šalia galėtų veikti žuvų turgaus paviljonai.
Pasak Palangos miesto mero Š. Vaitkaus, siūlomi sprendiniai atitinka uosto koncepciją, nes tai padėtų didinti turizmo trauką. „Mūsų miesto tikslas – turėti šią infrastruktūrą, šį uostą. Todėl Savivaldybė, besirengdama viešųjų erdvių sutvarkymui, turi planuoti techninę dokumentaciją, kad galėtų teikti paraiškas dėl finansavimo. Miestas yra pasirengęs ir darys viską, kad šis projektas būtų įgyvendintas“, – sakė Š. Vaitkus.
Pasitarime vienbalsiai sutarta, jog, siekiant įgyvendinti siūlomus urbanistinius sprendinius iki 2020 m., pirmiausia reikia parengti visos teritorijos kompleksinį užstatymo planą, kad būtų sukurta vieninga užstatymo struktūra ir nepertraukiami pėsčiųjų ryšiai.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Siekiant užtikrinti ryšius su sąjungininkų laivais, Krašto apsaugos ministerija (KAM) Palangos miesto teritorijoje kurs 13 ha ploto antenų lauką.


Ketvirtadienį (rugpjūčio 31 d.) Palangos miesto savivaldybėje svečiams iš Briuselio buvo pristatyta Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos ir įveiklinimo raida.


Ketvirtadienį, balandžio 27 dieną, Seimas priėmė Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas, inicijuotas Seimo nario Mindaugo Skritulsko, kuriomis siūloma nuo 2024 m. Šventosios jūrų uosto žemę, jo infrastruktūrą ir akvatoriją leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Žinomas pajūrio verslininkas Vaidas Šimaitis džiūgauja – jo ilgai brandinta Šventosios jūrų uosto atstatymo vizija yra įgyvendinama su trenksmu. Kalbėdamas su „Lietuvos pajūriu“,  laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriu, jis juokavo, kad, projektą pabaigus, galbūt Šventoji – nors laikinai – užgoš Palangą.


Seimą antradienį, rugsėjo14 d., pasiekė įstatymų pataisos, leisiantis Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Šventosios jūrų uostą, jo infrastruktūrą ir akvatoriją siūloma leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Kovo 11-osios išvakarėse Palangą pasiekė puiki žinia – šiandien, trečiadienį, Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus trečiadienio, kovo 10-osios, vakarą pasidžiaugė žinia savo socialinio tinklo Facebook paskyroje.


Šventosios uostą siūloma gaivinti plečiant gyvenvietę

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 08 01 | Rubrika: Miestas

Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru. Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų...


Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius