Šventosios uosto dideles vizijas žlugdo ir rangovų brokas

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-11-10
Peržiūrėta
837
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventosios uosto dideles vizijas žlugdo ir rangovų brokas
Birželio pradžioje įvykęs oficialus uosto atidarymas skelbė, jog Šventoji nuo šiol gali drąsiai vadintis ne tik kurortu, bet ir uostu. Tačiau netrukus džiaugsmą naujuoju miestelio traukos objektu nustelbė kita žinia: smėliu užneštas įplaukos kanalas ir laivyba jachtomis bei pramoginiais kateriais Šventosios uoste yra sustabdyta.   „Mažasis“ uosto projektas   Regis, šventojiškiai savo miestelį pažįsta kur kas labiau nei Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija (KVJU). Vietiniai žvejai dar prieš uosto atidarymą KVJU specialistams sakė, jog klampus Šventosios uostas labai mėgsta smėlį. Žvejų skeptiškai vertintos uosto gilintojų pastangos seklų uostelį pritaikyti didesnės grimzlėms laivams pasitvirtino – įplaukos kanalas netrukus po uosto atidarymo iškilmių buvo užneštas smėliu. Kodėl uosto įplauką buvo nutarta gilinti, užuot pasirinkus kur kas saugesnį variantą: atviroje jūroje pastačius bangolaužius?  „Kol kas vykdome „mažąjį“ uosto projektą. Didžiajam – atviroje jūroje įrengtam bangolaužiui – dar ne laikas. Tai būtų ypatingai brangu bei užtruktų dar nežinia kiek metų. Be to, bangolaužis sudėtingas įrenginys, tad nutarta pirmiausiai imtis uosto gilinimo darbų“, – „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Mikaločienė bei patvirtino, jog artimiausiu metu šis klausimas bus sprendžiamas Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje.   Broką taisys pavasarį   Pirmajame mažajame Šventosios uosto atstatymo etape uosto įplaukos kanalo gilinimo iki 3 metrų darbus atliko konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BGS. Ši kompanija valymo darbų ėmėsi iškart po to, kai uostas smėliu buvo užneštas pirmąjį kartą, tačiau – nesėkmingai. Rugpjūčio mėnesį po KVJU atliktų batimetrinių matavimų paaiškėjo, jog BGS projektinį lygį pasiekė ne visur. „Rugsėjo mėnesį latviai tęsė valymo darbus Šventojoje. Vadovaudamiesi sutarties sąlygomis jie savo lėšomis turėjo iškasti 1 200 kubinių metrų grunto. Tačiau BGS darbo kokybe likome nepatenkinti, tad pavasarį latviai turės pratęsti uosto valymo darbus. Beje, BGS turi teisę tęsti valymo darbus arba atsisakyti. Tokiu atveju ieškotumėme naujo darbų rangovo jų sąskaita. Uostui papildomų lėšų investuoti nereikėtų“, – kalbėjo G. Mikaločienė. Anot G. Mikaločienės, garantijų, jog panašus scenarijus nepasikartos ir ateityje nėra: „Tikimės, jog smėlis uosto nebeužterš. Kita vertus, garantijų nėra. Klaipėdos uosto prieigų valymo darbai metams atsieina 10 milijonų litų. Yra siūlymų 3 metams sudaryti „budinčią sutartį“. Įmonė su mobilia įranga budėtų uosto prieigose. Audros atveju smėlis būtų operatyviai susiurbiamas“.   AB „Orlen Lietuva“ teks palaukti   KVJU atstovės ryšiams su visuomene teigimu, AB „Orlen Lietuva“ pageidavimas, kad dėl dviejų jos vilkikų Šventosios uosto vidinėje akvatorijoje gylis siektų 7-8 metrus, o išorėje – 9 metrus, šiuo metu nerealus. „Kol kas yra vykdomas mažasis etapas, kurio metu gylis akvatorijoje turi siekti 2-3 metrus. AB „Orlen Lietuva“ pageidavimas kainuotų net ne dešimtis milijonų, o šimtus. Tuomet reikėtų atlikti dar didesnius uosto gilinimo darbus. Tai didžiulis projektas, apie kurį šiuo metu negalvojame, pirmiausia reikia žiūrėti į tas ribas, kurias nėra taip sunku įgyvendinti. Šventosios uostas – ne krovos uostas, o pramoginis“. G. Mikaločienė pažymėjo, jog Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tikisi Europos Sąjungos paramos: „Europos Sąjunga iš anksto pinigų neduoda. Pirmiausia mūsų kompanija investuoja, atlieka darbus, o po atlikto audito ES grąžina lėšas. Šventosios jūrų uostas įtrauktas į Valstybės projektų sąrašą. Norint pasinaudoti ES lėšomis reikia turėti esminį bei techninį projektą, tačiau kol kas jie neparengti“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Seimą antradienį, rugsėjo14 d., pasiekė įstatymų pataisos, leisiantis Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri rekonstravo Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Šio projekto metu planuojama atnaujinti taip pat ir vieną orlaivių riedėjimo taką, kai kurias perono dalis, o oro uosto darbas rudenį, tikėtina, bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam...


Šventosios turizmo asociacija prie uosto nautofono pastatė informacinę lentą, kurioje pateikta informaciją apie šio įrenginio istoriją. Ši lenta – modernios informacinės sistemos dalis.


Meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vakar paliko įrašą: „Pagaliau ledai pajudėjo. Ačiū Vyriausybei, Premjerui ir kancleriui už operatyvius sprendimus siekiant Šventosios uosto atgimimo.“


Pasitinkant ar išlydint keleivius oro uoste norisi jausti kiek kitokias emocijas, nei tas, kurias gali sukelti nepatogumai dėl, pavyzdžiui, susidariusių kliūčių išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės. Viena keleivė palangiškius vienijančioje socialinio tinklo paskyroje viešai iškėlė diskusiją, kaip gali būti, jog susimokėti už automobilio...


Birželio pradžioje įvykęs oficialus uosto atidarymas skelbė, jog Šventoji nuo šiol gali drąsiai vadintis ne tik kurortu, bet ir uostu. Tačiau netrukus džiaugsmą naujuoju miestelio traukos objektu nustelbė kita žinia: smėliu užneštas įplaukos kanalas ir laivyba jachtomis bei pramoginiais kateriais Šventosios uoste yra sustabdyta.


Antradienį, rugpjūčio 9-ąją, miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas pristatė Šventosios jūrų uosto detalųjį planą. Miesto taryba šį planą tvirtins rugsėjo mėnesį.


Šventosios uoste vyksta valymo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius