Šventosios verslininkai bando atlaikyti dar vieną iššūkį: dalis pateko į statybų epicentrą

Pagaliau Šventosios uoste aiškiai matyti – artėja permainos. Visa uostelio teritorija aptverta, žvejai iškraustyti kitur, jiems įrengtas laikinas slipas. Tačiau šventojiškiai sako, kad kol kas darbai pačiame uostelyje nevyksta, statoma tik automobilių aikštelė. Ne vienas jų mano, kad tai daryti buvo galima ne vasarą, o rudenį, kai baigsis poilsiautojų sezonas. Smulkieji verslininkai sako išgyvenę dvi „kovido“ bangas, o dabar bando atlaikyti trečiąją – uosto – bangą. Mat kai kurie jų pateko į statybų epicentrą, rašo Dalia Bikauskaitė, „Vakarų ekspresas" žurnalistė.

Artėja didžiulė Joninių šventė Šventojoje, bus degami laužai ant Alkos kalno nušvies upės žiotis. O visa uostelio teritorija aptverta tvoromis. Tai sukelia nepatogumų ir kurorto gyventojams, ir poilsiautojams.

Žmonės sako, kad darbai pačiame uostelyje jau koks trečias mėnuo nevyksta, dar tik ruošiamasi juos pradėti. Dirbama tik šalia uostelio rengiamoje 50 vietų automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli kurios, sakoma, bus statomas ir angaras pramoginiams laivams.

Pasak smulkiųjų kurorto verslininkų, galbūt būtų galima šventės proga ar savaitgaliais, kai nevyksta darbai, atverti uostelio vartus. Jie svarsto, ar tie darbai negalėjo vykti greičiau, galbūt tada vasaros viduryje jau būtų buvę galima nuimti kai kurias tvoras.

„Vieniems reikia pastatyti didelį uostą, o kitiems, atlaikiusiems dvi „kovido„ bangas, išgyventi trečiąją – nacionalinės svarbos objekto statybos – bangą. Manau, nereikia uždaryti kelių tada, kada nereikia“, – sako verslininkas Tomas Sipavičius, jau 18 metų dirbantis Šventojoje. Jis labai ilgai dirbo pramogų srityje, o šiemet eina treti metai, kai turi savo verslą.

T. Sipavičius kilęs iš Rokiškio, bet jau labai seniai gyveno Klaipėdoje, o dabar jau penkti metai – Palangoje. Sako gyvenęs Klaipėdos senamiestyje ir jį „užknisę“ maži kiemai, užstatytos gatvės. Beje, jis dar Klaipėdos mažojo jaunimo teatro režisierius. Pasak jo, ir teatras šiuo metu patiria prastovas, nes renginiuose leidžiama dalyvauti tik tokiam skaičiui žmonių, kad neapsimoka jų organizuoti, nes salių nuomos kaina liko tokia pati.

Darbai uostelyje tapo matomi pavasarį. Netgi pusiasalyje daugybę metų stovėję tušti ir apleisti pastatai, vadinamieji stiklainiai, pagaliau, kai juos perėmė SEB nekilnojamojo turto bendrovė „Litectus“, sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui. Šventojiškiai sako, kad juose yra įrengti prabangūs butai pardavimui. Žmonės juose pradėjo apsigyventi šiemet. Pirmieji gyventojai atsirado jau pavasarį.

Gal tada žuvų poilsiautojai lengviau galės nusipirkti, gal kokį prekybos centrą pastatys. Dabar turi eiti tiesiai pas žveją. Mes žvejus pažįstame, mums problemų nėra. Jie turi plekšnių, otų, grundalų“, – kalbėjo šventojiškė Audronė.

Visiškai uostelio pašonėje įsikūręs baras ir grilio restoranas „Gangster grill terasa“, priklausantis T. Sipavičiui, aptvėrus uostelio teritoriją, vaizdžiai tariant, atsidūrė statybų epicentre.

Dėl statybų baras neteko savo aikštelės, kurioje buvo statomi automobiliai, nes ji pateko į statybų zoną. Teko atsisakyti ir „Paplūdimio stotelės“, kurioje buvo prekiaujama greitu maistu. Verslininkas sako tai daręs suprasdamas, kad dėl statybų reikia šiek tiek pakentėti.

Pasak baro savininko, lankytojų jau yra, bet kol kas jie aptarnaujami tik lauke. Kadangi baras turi labai gerą grilį, lankytojai kol kas jį suranda ir už tvorų.

„Pas mus ateina žmonės, kurie nebeprašo meniu. Žinoma, dėl statybos darbų juntame lankytojų srauto sumažėjimą, bet tai normalu, mūsų paskaičiavimais, taip ir turėjo būti. Gal kitais metais jis padidės dvigubai ar net trigubai, bet labai norėtųsi sulaukti tų kitų metų.

Juo labiau kad kai kurios ministerijos garsiai rėkia, kaip jos palaiko smulkųjį verslą, ypač kavines, barus, restoranus, kurie smarkiai nukentėjo. Kadangi mūsų darbas sezoninis, negavome jokios Vyriausybės paramos. Gavome atsakymą, kad atsidarėme 5 dienos po karantino paskelbimo, tad parama mums nebepriklauso. Nors atidarę patyrėme prastovų, kurias žymėjome, gaminome maistą išsinešimui, mokėjome mokesčius. Laimei, nauja valdžia pamėnesiui išmėtė skolas, kad galėtume iš jų išlipti. Tačiau mūsų kalnas pasidarė statesnis atsiradus statybų tvoroms. Kad ir kaip būtų, aš už Šventosios atnaujinimą, bet kad ji išliktų žalia ir turėtų tą pačią dvasią“, – sakė verslininkas Tomas.

„Dėl kai kurių perlenkiamų dalykų ir gana neobjektyvių sprendimų mes esame spaudžiami į kampą.

Mes žinojome, kad bus nepatogumų, supratome poreikį, bet tikėjomės, kad ir mus supras. Kad galėsime kiek toliau nuo uostelio reklamuotis, kad žmonės mus surastų ir ateitų. Deja, galime tik nuo to kampo (rodo – aut. past.), o toliau – ne. Bet mes rankų nenuleidžiame, nors labai sunku stotis ant kojų karantinui artėjant į pabaigą, gal dalinsime poilsiautojams skrajutes, imsimės kitų priemonių.

Žodžiu, ruošiamės vasarai. Manau, kad žmonės, kurie per dvidešimt metų buvo pripratę lankyti Žvejo dukras ar Šventosios paplūdimius, tikrai ras kelią ir šiemet – uostelio tvoros nebus jiems neįveikiama kliūtis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė baro savininkas Tomas.

Baro išgyvenimo klausimas savininkui labai opus, nes dabar jis – vienintelė šeimos verslo viltis. Jos renginių organizavimo įmonės veikla jau pusantrų metų kaip yra sustojusi ir neduoda jokių pajamų, tad šeimos išsigelbėjimas – baras. Kitokios veiklos, turėdami tokias profesijas, imtis negali.

„Gal kada nors ir bus mūsų klientams iš čia matomas gražus uostelio vaizdas, bet dabar turime ne pyragus (jie mato tik statybvietę – aut. past.). Palangos savivaldybė mažai komunikuoja ir nelabai atsižvelgia į mūsų poreikius. Žiūrėsime, kas bus, kai čia suvažiuos daugiau žmonių.

Bandysime išgyventi ir, manau, mums pavyks. Tikiu, kad iš dalies rasime ir kompromisų. Mes suprantame, kad reikia tvarkyti tą šiukšlyną, bet, manau, reikėtų atsižvelgti į tai, kad visi restoranai ir barai išgyvena pusantrų metų trunkantį „kovidinį“ košmarą ir dabar sudaryti jiems daugiau galimybių. Vienas mano kolega, kuris irgi atsidūrė šitų statybų epicentre, pasakė: „Kitą vasarą gal bus gerai, bet mums kitos vasaros galbūt nebereikės“, – pasakojo baro savininkas.

Jis sako, kad su statybos darbus vykdančia bendrove „Palangos lagūna“ sutaria gerai, ji dirba labai tvarkingai. Nuo statybų zonos baras atsitvėręs ketursiene palapine, statybininkai laisto teritoriją, kad nekiltų dulkės, naudoja tentus.

Reikia pakentėti, kad ateityje būtų gražu

„Vieną dieną važiuojame į darbą ir nebepažįstame savo įvažiavimo. Iškirto palei Prieplaukos gatvę buvusius didžiulius medžius ir visą pelkyne buvusį krūmyną. Dabar tokia atvira erdvė pasidarė.

Girdėjome, kad pas mus ir kažkokios varžybos vyks, kai čia viskas bus pritaikyta. Uostelio tvarkymo darbus vertiname gerai, bet norėtųsi, kad jie vyktų rudenį arba pavasarį, o ne taip intensyviai vasarą.

Dabar dar nėra daug žmonių pas mus. Žmonės link Žvejų dukrų skulptūros kopose mėgsta eiti būtent pro šitą pusę, o ta statybinė aplinka atrodo baisokai. Žinoma, poilsiautojams nepatinka iš balkono žiūrėti į statybas. Bet taip bus ne visada. Dabar reikia pakentėti, jeigu norime, kad ateityje būtų gražu“, – sakė netoli uostelio įsikūrusiuose poilsio namuose dirbančios vietinės merginos.

Ir restorano „Paršelio rojus“ direktoriaus pavaduotoja Jūratė Rekašienė mano, kad negerai, jog uostelio statybos darbai vyks vasarą. Jie sudaro nepatogumų šalia statybų dirbantiems verslininkams.

www.ve.lt