Tarybos veteranas Dainius Želvys: Taryba dabar ir prieš 20 metų skiriasi kaip diena ir naktis

Kai naujojo miesto Savivaldybės Tarybos šaukimo naujokai dar nedrąsiai čiupinėja gautus Tarybos narių ženkliukus ir žvalgosi į labiau patyrusius kolegas, Dainius Želvys, atstovaujantis Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), daug ką joje galėtų daryti užsimerkęs – 22 darbo Taryboje metus pradedantis miesto politikas pagal darbo Taryboje patirtį yra absoliutus jos rekordininkas. „Palangos tiltas“ su miesto politikos veteranu kalbėjosi apie įspūdingą darbo patirtį joje – D. Želvys prisiminė Taryboje buvus „keistų“ narių, įvardijo sunkiausiai „pagimdytus“ sprendimus ir atsakė į klausimą dėl jo nebijojimo pakritikuoti bendrapartietį merą Šarūną Vaitkų.
– Jūs pradedate bene šeštąją kadenciją Taryboje. Ar jums nepabodo būti politikoje? Koks jūsų įspūdis buvo antradienį, per pirmąjį naujojo šaukimo Tarybos posėdį, akyla akimi apžvelgus naujus ir ne pirmąkart į Tarybą išrinktus Tarybos narius?
– Kiekviena kadencija skiriasi, jos tikrai nėra vienodos. Galiausiai ir darbai skiriasi kiekvienoje kadencijoje. Viena yra dirbti valdančiojoje daugumoje, kita – opozicijoje.
– Ar skaičiavote, kiek metų jums teko dirbti opozicijoje?
– Neskaičiavau, bet tų metų nemažai būta. Būta ir, kaip aš jas vadinu, labai sunkiu opozicijų.
– Naiviai paklausiu: kur sunkiau dirbti, opozicijoje ar pozicijoje?
– Man atrodo, kad dirbti efektyviai opozicijoje reikia gerokai didesnio darbo, gilesnio pasiruošimo ir panašiai. Nors, žinoma, dirbant joje, darbo rezultatai yra dažniausiai mažai apčiuopiami.
– Ar buvo jūsų, kaip politiko, karjeroje Tarybų, kurios jums dėl tam tikrų priežasčių ypač įsiminė?
– Man tikriausiai yra labiausiai įsiminusi 1997–2000 metų šaukimo Taryba, kadangi joje aš dirbau vicemeru. Buvo gerokai didesnė atsakomybė nei eilinio Tarybos nario. Žinoma, ji įsiminė ir dėl to, kad ji buvo mano pirmoji kadencija miesto Taryboje. Neverta nė sakyti: tuomet buvo visai kitokie žmonės joje – ir savo partiniu atstovavimu, ir amžiumi, juk buvo visai kitas laikmetis.
Seniau ir palangiškių rinkėjų aktyvumas renkant Tarybą buvo gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, 1995 metais rinkimuose norinčių dalyvauti konservatorių sąrašas „sugriuvo“, nes, pagal to meto taisykles, turėjo rinkimams registruotis ne mažiau nei penki partijos nariai. Tačiau vienam jų paskutinę akimirką apsigalvojus, mūsų durys į rinkimus buvo užvertos. Tais metais rinkimus laimėjo Krikščionys demokratai, tuomet partijos su tokiu pavadinimu, kaip dabar (TS-LKD), dar nebuvo. Dabar, žinia, kiekvienos didesnės partijos Palangos skyrius savo rinkiminiame sąraše turi gerokai daugiau kandidatų – jie skaičiuojami dešimtimis.
– Ar tuomet pagalvojote, kad Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai kažkada turės absoliučią daugumą Taryboje?
– Visaip galima galvoti. Jeigu apžvelgtumėme istoriją, Tėvynės sąjunga Palangoje yra turėjusi ir tris, ir septynis mandatus. Žinoma, 15 mandatų kaip dabar ar ankstesnėje Taryboje yra rekordas. Tam, kad pasiektum tokį rekordą, turi sutapti daug įvairių aplinkybių. Bet, žinoma, svarbiausia – darbai, kad jie būtų visuomenės matomi. Reikia objektyviai prisipažinti, kad lūžiu buvo Šarūno Vaitkaus tapimas miesto meru. Žinia, jis dabar jau dirbs trečią kadenciją kaip meras. Daug svarbių darbų Palangoje – jo diplomatijos, mokėjimo susikalbėti ir rasti kelius pas visus nuopelnas. Prieš tai dirbę merai Vilniuje niekada nepraleido tiek daug laiko, kiek Š. Vaitkus.
– Jūs bene vienintelis iš žinomų miesto konservatorių, kuris drįsta viešai, tiesa, ne Taryboje, ir pakritikuoti merą ar net draugiškai iš jo pasišaipyti. Jaučiate, kad jūsų patirtis tai leidžia daryti?
– Ne, nesakyčiau, kad esu vienintelis pakritikuojantis Šarūną Vaitkų. Nematau tame nieko bloga. Draugiškai pasiginčyti, pakritikuoti man – normalu. Gal mano toks charakterio bruožas, kad esu atviresnis. Tačiau tikrai nevaizduoju savęs kuria nors prasme viršesnio už jį. Mano santykiai su meru yra labai geri, gal dėl to sau leidžiu jį kartais pamokyti, ar net pabarti. Neprisimenu, kad būčiau iš mero pasišaipęs, ypač atvirai.
– Ar palaikytumėte idėją merui Šarūnui Vaitkui dėl jo nuopelnų Palangai jo vardu pavadinti, pavyzdžiui, gatvę?
– Jūs, matyt, truputį juokaujate. Tokių planų tikrai nėra.
– Jūs per daugiau kaip du dešimtmečius darbo Taryboje matėte labai daug įvairių jos narių. Matyt, ne kartą esate pagalvojęs, ką kai kurie jų veikia Taryboje? Kiek tokių, atsisėdusių ne į savo „roges“ paprastai būna kiekvienoje kadencijoje?
– Išties, kiekvienoje Taryboje būna tokių žmonių, kurie ketverius metus tiesiog tyliai joje „prasėdi“ ir nueina, kad nelabai kas ir prisimena vėliau juos buvus Taryboje.
– Gal tokie politikos – avinukai ir avelės – patogūs kai kam?
– Manau, kad tai yra blogai. Jeigu žmogus yra Taryboje, jis turi atstovauti rinkėjams, bendrauti su jais, būti tiltu tarp miesto valdžios ir bendruomenių, siūlyti idėjas ir panašiai.
– Matyt, liūdna jums prisiminti, bet ne vienas Tarybos narys išėjo į Anapus dirbdamas Taryboje.
– Išties taip. Tokie kolegų išėjimai – labai skaudūs. Po pirmojo posėdžio šį antradienį labai šiltai prisiminėme Salvijų Juodką, Giedrių Šatkauską, Viktorą Pivriką... Prisiminėme juos su nostalgija. Jie buvo pilni idėjų, pasiūlymų.
– Kokią kompensaciją kaip Tarybos narys jūs gaunate?
– Atlygis priklauso nuo išdirbtų valandų Taryboje, jų maksimalus kiekis gali būti 40. Su tokiu krūviu Tarybos narys už darbą Taryboje gauna apie 150 eurų.
– Ar Tarybos nariai, kurie dirba Statybos ir miesto ūkio, Ekonomikos komitetuose yra labiau privilegijuoti, įtakingesni, nes pirmieji sužino apie investicijas, sprendimus?
– Ekonomikos komitetas yra laikomas svarbiausiu, Statybos ir miesto ūkio nagrinėja daugiausiai einamųjų problemų. Paskutines tris kadencijas aš dirbu Statybos ir miesto ūkio komitete. Norėčiau jame dirbti ir šio šaukimo Taryboje.
– Jeigu peržvelgtumėte visus sprendimus per visus darbo Taryboje metus, kuris jų buvo bene pats sudėtingiausias? Dėl ko teko Taryboje labiausiai pakovoti, paaukoti daugiausiai jėgų ir sveikatos?
– Man pirmiausiai į galvą ateina sprendimai dėl privačios bendrovės „Litesko“ valdomų miesto tinklų perėmimo į miesto rankas. Savo masteliu tai buvo įsimintiniausias dalykas.
– Koks jūsų įspūdis apie naująją miesto Tarybą?
– Išties žvalgiausi po ją, daugumą žmonių joje jau pažįstu seniai. Pirmas įspūdis: turime jauną amžiumi Tarybą. Jaunėjimo tendencija miesto Taryboje yra akivaizdi. Net pagalvojau, kad esu bene tarp penkių vyriausių Tarybos narių. Manau, kad atjaunėjimas – sveikintinas dalykas.
– Ar žinote, kada jau ant sienos pakabinsite politikos „sportbačius“?
– Nežinau, nemanau, kad amžius turėtų būti riba aktyviai ir produktyviai dalyvauti miesto, ir ne tik, politikoje. Aš dar Sąjūdžio laikais pasirinkau politiko kelią, esu vienas Tėvynės sąjungos įkūrėjų kurorte. Nenorėčiau, kad būčiau kaip nors sureikšminamas dėl savo patirties – komandos pasiekimai miesto politikoje visada didesni nei individualaus žmogaus.
– Kas yra antrasis veteranas po jūsų šioje Taryboje?
– Mindaugas Skritulskas, kuris Taryboje yra dirbęs trimis metais mažiau. Iki 2015–2019 metų kadencijos Vytautas Stalmokas ir Albinas Stankus koja kojon žygiavo su manimi pagal darbo patirtį Taryboje. Tačiau jiems nepakliuvus į minėtų metų Tarybą, man tenka didžiausio veterano statusas (juokiasi).

„Palangos tilto“ inf.