To tikino nematę net užsieniečiai – sugalvojo idėją, kuria tikisi pakeisti Palangos veidą

Palangoje yra tokia vieta, kurioje galima sutikti daug močiučių vienoje vietoje. Ne, tai – ne restoranas, apie kurį ne kartą rašėme. Šioje vietoje visos močiutės palangiškiams ir miesto svečiams siūlo įvairiausias savo sodo gėrybes, rankų darbo gaminius ir kitas tokiai vietai būdingas prekes. Neretai šioms močiutėms į talką atkeliauja ir jų anūkai. Tai – Palangos turgus, kuriame visą vasarą kone kasdien šurmuliuoja pirkėjai, ieškodami ne tik sezoninių vaisių ir daržovių, bet ir gintarų, šviežios žuvies ir kitų gaminių. Turgus nepaliauja stebinti ne tik pasiūla, bet ir įvairiausiomis niekur nematytomis idėjomis. Liepos pabaigoje čia startavo naujas projektas – „Anūkų turgelis“, kuris, tikimasi, močiučių Palangą pavers anūkų Palanga.

Močiučių Palanga taps anūkų Palanga 

Kadaise gerai žinoma muzikos grupė „ŽAS“ apdainavo mūsų vasaros sostinę Palangą ir kelionę į ją. Ironiškai čia buvo apdainuotos ir Palangoje gyvenančios močiutės, kurios atvykėliams išradingais būdais siūlydavo savo apartamentus: „Štai 500 bobučių savo butus nuomoja. „100 metrų iki jūros“ – visos jos meluoja.“

Šią dainą žino bene kiekvienas lietuvis, o ir pavadinta ji čia gyvenančių senjorių garbei: „Palanga močiučių“. Tad štai ir Palangos turgaus direktorė Inga Galdikienė juokauja, kad Palanga iki šiol priklausė močiutėms, tačiau nuogąstauja, kad visus šiuos metus buvo užmiršti čia gyvenantys jų anūkai. 

„Visi užmiršo tuos mūsų vasarinius vaikus, nes mūsų miestiečiai vaikai važiuoja visai vasarai ar pusei vasaros pas močiutes dirbti ir ilsėtis, jie mato, kaip močiutės šiltnamyje viską augina, atvažiuoja į turgų pas mus su močiute, jai padeda, o močiutė didžiuojasi, kad anūkas toks užaugo – bus tikras pagalbininkas. 

Toptelėjo mintis – kodėl nepadaryti „Anūkų turgelio“?“ – klausia pašnekovė ir priduria, kad anūkai, atkeliaujantys į turgų su močiutėmis, tikrai išmano kaip pinigus skaičiuoti, kaip daržoves sverti ir į krepšelį sudėti ar kaip gudriai pirkėjus privilioti. Šių įgūdžių jiems tikrai nestinga.

Tad direktorė sumanė priminti ne tik čia gyvenantiems miestiečiams, bet ir iš kitų miestų sugužėjusiems poilsiautojams, kad Palangoje netrūksta ir labai darbščių, gabių bei močiutėms padedančių anūkų. 

„Pradėjau kalbėtis su tomis močiutėmis. Aišku, visos kuklinosi savo anūkų: oi, ne, jis dar per mažas. Visos lyg viena sakė, kad jie per maži. Bet paklausus, kiek metų anūkams, man atsakydavo: šešeri, aštuoneri, septyneri, penkeri. Tai tik juoką sukėlė – iš tikrųjų jie ne maži“, – šypteli turgaus direktorė ir patikina, kad tokio amžiaus vaikai jau tikrai sugeba parduoti turguje vieną ar kitą daržovę. 

Be to, sako ji, tokia veikla vaikams nėra tik pramoga.

„Tas turgelis yra ne tik pasilinksminti, bet čia įeina ir edukacija – verslumo, logikos ir skaičiavimo. Taip pat bendravimas – vaikai vienas su kitu susipažįsta, tampa draugais. „Anūkų turgelis“ yra švelnus žaidimas. O kadangi Palanga yra močiučių Palanga, bent taip būdavo, tai dabar turi būti ir anūkų. 

Vaikai nori užsidirbti ledams ar kitiems dalykams, bet niekas jų šiais laikais nepriima. Anksčiau, dar labai seniai, priimdavo laikraščius panešioti ir t. t., bet dabar – niekur. Skatiname, kad nepatingėtų močiutės paskambinti savo anūkėliams, kad jie pradėtų prekiauti, o tai yra proga užsidirbti, proga pabendrauti ir vasarą smagiai praleisti. Tokia buvo mano idėja. Bet mes, ko gero, tęsime tradiciją ir žiemą, dar nežinome“, – kvatodama sako turgaus direktorė.

Sužavėjo ir užsieniečius 

„Anūkų turgelis“ Palangos turguje startavo liepos 25-ąją ir nuo šiol prekiaujančius anūkus čia bus galima sutikti kiekvieną ketvirtadienį, nuo 11 iki 13 valandos. 

„Močiutės liks prekiauti savo vietose, o anūkams yra atskira zona, būtent toms dviems valandoms. Vaikams pabendrauti užtenka pusantros valandos, pagal visus sociologus. Kadangi labai daug patirties turiu su vaikų psichologija, tai jiems užtektinai. Baigiasi turgelis, susilankstome stalus. Už tai, kad vaikai atvyko ir išdrįso, Palangos turgus jiems paruošia kažkokį siurprizą, dovaną. Ir viskas – iki kito ketvirtadienio ir toliau vyksta turgavietė, kaip niekur nieko, o anūkai eina pas savo močiutes laimingi su tuščiais krepšiais“, – šypteli direktorė.

Pirmoji prekyba, pasakoja I. Galdikienė, pavyko puikiai. Direktorė džiaugiasi, kad gerų atsiliepimų sulaukė ne tik iš pirkėjų, bet ir iš čia prekiavusių vaikų. 

„Aš pakalbėsiu iš žmonių kalbų, kurias aš girdėjau, nes visą laiką, tas porą valandų, aš buvau šalia ir girdėjau. Daug buvo atvažiavusių užsieniečių poilsiauti, jie sakė, kad tokios idėjos dar nematė – labai žavu, labai linksma, labai gera. Ir žmonės iš tų anūkų perka moliūgus, česnakus. Visi vaikai turi laikytis turgaus taisyklių – turi būti kainos, turi būti estetiškas stalas ir panašiai. Klientai stebėjo, kaip jie ant pirščiukų be skaičiuotuvo ir telefono skaičiavo, tai žmonės sakė, kad tai – labai šauni idėja: praktika mokyklai, praktika verslumui. Tai iš žmonių kalbos supratau, kad jie labai palaikė, sakė organizuoti dažniau, gal kiekvieną dieną. Tikrai nedarysime kiekvieną dieną, čia bus programa vieną dieną per savaitę.

Iš vaikų kalbų galiu pasakyti, kad jie buvo išsišiepę, laimingi, nuo ausies iki ausies buvo šypsenos. Man jie sakė: mes kitą kartą burokų prisirausim! Berods Banga, toks mergaitės vardas buvo, taip sakė. Vakar buvo susirinkę 7 anūkėliai. Kitos močiutės nedrįso savo anūkų pasikviesti, nes nežinojo, kaip čia viskas pavyks. Bet manau, kad kitą ketvirtadienį jau turėsime ne 7, o 17 močiučių anūkų pardavėjų“, – džiaugiasi ji.

Pirminė idėja, pasakoja direktorė, buvo suteikti galimybę vaikams prekiauti močiučių daržuose ir šiltnamiuose užaugintomis gėrybėmis, tačiau pašnekovė pasakoja jau sulaukusi tėvų skambučių ir dėl kitokios kategorijos prekių. 

„Paskambino viena mama ir sako: esame keramikų šeima ir mūsų dukra labai gražiai daro keramikinius puodelius. Jai šešeri metai, bet ji pati žiedžia ir viską pati daro. Tai jie negalėjo atvykti šį ketvirtadienį, bet kitą ketvirtadienį jau yra užsirašę. Tai kviečiu absoliučiai visus anūkėlius su savo dirbiniais, jei tikrai moka verti, siūti, megzti.

Bet būtent vaikų darbelių turgelį reikia daryti – ne perpardavinėti batus, žaislus ar knygas. Ne, čia ne ta kategorija. Čia būtent tai, ką aš sugebu – sugebu laistyti daržoves, tai sugebu parduoti, sugebu pinti apyrankes, tai vadinasi galiu parduoti“, – sako ji.

Akvilė Bružinskaitė

DELFI