Vaikai - padeda, brakonieriai - žudo

Ugnė RAUDYTĖ, 2011-02-06
Peržiūrėta
1816
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šalta bei snieginga žiema sukelia problemų ne tik žmonėms, bet ir miško gyventojams. Esant dideliems šalčiams kai kurie gyvūnai nebesugeba susirasti reikiamo kiekio maisto miške, kadangi viskas būna įšalę, todėl į pagalbą gyvūnams skuba girininkai, medžiotojai bei savanoriai moksleiviai.

 

Vežė maisto gyvūnams

Parėjusią savaitę Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos dešimtokas Tautvydas Lubys suorganizavo savanorių grupelę ir vežė maisto gyvūnams į mišką kartu su Palangos girininku Stanislovu Jonaičiu. „Labai myliu gyvūnus, todėl kilo idėja jiems padėti. Labai džiaugiuosi, kad prie akcijos prisidėjo mokyklos mokiniai ir mokytojai. Draugė iš mokyklos Laura Girčytė padėjo skelbti akciją mokykloje, darė skelbimus. Visi nešė batono, daržovių, kruopų ir visą maistą vežėme į mišką, kur yra gyvūnų maitinimo vietos“,- pasakojo T. Lubys.

Palangos girininkas S. Jonaitis sakė, kad labai šaunu, kuomet atsiranda savanorių, padedančių gyvūnams. „Tačiau žmonės turėtų žinoti, kad vienkartinė pagalba maistu neatneš naudos gyvūnams, nes pradedant juos prižiūrėti reikia tai daryti reguliariai, kadangi gyvūnas pripranta. Taip pat gyvūnų negalima peršerti, vis dėl to reikia suprasti, kad natūrali atranka yra vis tiek reikalinga gyvūnijos pasaulyje“,- kalbėjo S. Jonaitis.

Į mišką visą maistą vežė Tautvydas kartu su savo bendraminčiais iš mokyklos Simona Gaudešiūte bei Mariumi Šileika. „Esame labai dėkingi Palangos girininkui, kad sutiko mus nusivežti į mišką, aprodyti maitinimo aikšteles, labai maloniai viską pasakojo. Tikrai džiaugiamės, kad yra gerų žmonių, kuriems įdomios mokinių akcijos“,- kalbėjo T. Lubys.

 

Nėra kas maitintų gyvūnus

Palangos girininkas sakė, kad Palangos miško girininkija sudaro 32 tūkst. hektarų ploto, šiame plote yra specialiai paskirstytos penkios gyvūnų maitinimo aikštelės, į kurias yra dedamas maistas. „Mes į savaitę vieną ar du kartus, priklausomai nuo oro sąlygų, atnešame gyvūnams maisto į tam skirtas aikšteles. Tačiau jokiu būdu nereikia gyvūno peršerti, nes gyvūnas gali suprasti, kad maisto yra pakankamai daug ir tuomet, pavyzdžiui, šernai atsiveda šerniukų, o jie neišgyvena žiemos metu, kadangi žemė yra įšalusi. Todėl maisto reikia duoti tiek, kiek įprastai“,- pasakojo Palangos medžiotojų klubo narys Viktoras Večerskis.

Palangos girininkas sakė, jog kartais būna generalinės miškų urėdijos mastu skatinama kirsti nedideles drebules, blindes, jog tai būtų maistas gyvūnams. „Kartais tenka kirsti medelius specialiai gyvūnams, jei matome, kad jie yra apgriaužti, tuomet aišku, kad darbai nenueina veltui ir gyvūnams iš tiesų to reikėjo“,- kalbėjo S. Jonaitis.

Nors miškuose yra pakankamai gyvūnų maitinimo vietų, tačiau pajūrio miško ruože, kuris driekiasi iki pat Šventosios nėra kas maitintų gyvūnus. „Visas šis ruožas nėra didelis miškas, tačiau jame gyvūnų yra, pavyzdžiui, prie Naglio kalno visuomet gyvena trys stirnos, o joms maisto irgi reikia. Kiek galime stengiamės pamaitinti, tačiau kartais prireikia pagalbos. Todėl visada savanoriams patariu pastoviai atnešti maisto šiuose miškuose. Vienkartinis maisto atnešimas pagalbos neatneša“,- kalbėjo medžiotojas V. Večerskis.

 

Patarimai kaip maitinti gyvūnus

Medžiotojas pataria mokyklos darbų mokytojams kartu su vaikais pagaminti primityvius maitinimo dėklus su stogeliu, jog maistas nesudrėktų. Jei nėra galimybių maisto padėti ant kokio nors pakilimo, tuomet galima iškasti duobelę iki žemės ir paberti ten grūdų. Atėjus dar kartą į maitinimo vietą reikia patikrinti, ar maistas buvo suėstas. „Jei maisto dar yra, tuomet pildyti nereikia, vadinasi, gyvūnams pakanka. Reikia papildyti tik tada, kai jo nebelieka“,- paaiškino medžiotojas V. Večerskis.

T. Lubys sakė, jog jam ši akcija labai patiko, todėl bandys dar kartą organizuoti žmones padėti gyvūnams. „Praėjusią savaitę vykome į mišką, girininkas labai įdomiai pasakojo apie gyvūnus, kaip juos prižiūrėti, ko jiems reikia. Aš likau labai sužavėtas, matėme kelias stirnas, brendant per pusnis link maitinimo aikštelės, todėl dar kartą planuoju organizuoti akciją vasario mėnesio pabaigoje, noriu įtraukti į savanorišką veiklą ne tik „Baltijos“ pagrindinę mokyklą bet ir Palangos senosios gimnazijos mokinius bei mokytojus“,- pranešė savanoriškos veiklos organizatorius Tautvydas.

Palangos girininkas S. Jonaitis sakė, jog savanorių atsiranda, tačiau ne itin daug. „Palangos lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Biruta Mazrimienė labai norėjo su vaikais vykti maitinti gyvūnų, tačiau mažiems vaikučiams nepatariu ten vykti, kadangi priėjimas prie maitinimo aikštelės yra per pusnis, gana sudėtinga. Iš tiesų pakankamai padeda medžiotojai, ūkininkai“,- pasakojo girininkas S. Jonaitis.

 

Brakonieriai naudojasi maitinimo vietomis

Ūkininkai labai prisideda prie pagalbos, kadangi gyvūnai negaudami valgio, pradeda jo ieškoti ūkininkų pasėliuose, taip naikindami derlių. „Maitinimas yra svarbus ne tik žiemos metu, bet ir vasaros metu, kadangi gyvūnai yra įpratę gauti maisto tose vietose. Todėl medžiotojų pareiga juos prižiūrėti ištisus metus, mums visada padeda ūkininkai. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas davė 60 maišų grūdų, kitas keturias tonas grūdų. Tokia pagalba labai praverčia ir gyvūnams, ir patiems ūkininkams, nes gyvūnai neliečia jų pasėlių“,- pasakojo medžiotojas V. Večerskis.

Šaltos žiemos neišvengiamai pareikalauja silpnesnių gyvūnų aukų. „Staigiai atšalus silpnieji gyvūnai neišgyvena, todėl miške randame jų nugaišusių, dažniausiai tai būna stirnos. Ypač padaugėja nugaišusių stirnų kovo mėnesį, nes kai kurios per žiemą labai nusilpsta, o kovo mėnesį nugaišta. Tačiau tokie dalykai neišvengiami, mes maitindami tik galime padėti sustiprėti gyvūnams“,- aiškino Palangos miško girininkas S. Jonaitis.

Deja, atsiranda ir piktadarių brakonierių, kurie naudojasi maitinimo vietomis ir ten ateina medžioti valgančių gyvūnų. „Palangoje yra dvi medžiotojų grupės- pensininkų medžiotojų klubas ir Palangos medžiotojų klubas ir mes visi pastoviai prižiūrime mišką, gyvūnus. Kartais ant sniego pamatome pėdas, tačiau žinome, kad mūsiškių ten nebuvo, tuomet aišku, kad miške jau būta brakonierių. Gaila, tačiau jie kartais pasinaudoja maitinimo vietomis medžiojimui, tačiau to sustabdyti niekiap negalime“,- kalbėjo medžiotojas V. Večerskis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo metų pradžios įsigaliojo tvarka, pagal kurią Klaipėdos regiono taip pat ir Palangos miesto gyventojams turi būti sudarytos sąlygos atskirai rūšiuoti biologines bei maisto atliekas.


Pastaruoju metu Valstybinė miškų tarnyba iš miško savininkų sulaukia nemažai klausimų dėl žemės mokesčio. Teiraujamasi, ar pagal tikslius duomenis žemės mokestis jiems apskaičiuotas.


Kurorto gyventojai ir miesto svečiai noriai aukoja karo nusiaubto Palangos miesto-partnerio Bučos žmonėms. Per Bučos miestą, esantį vos už 30 kilometrų nuo Kijevo, eina automagistralė į Ukrainos sostinę, tad Kijevo prieigose esanti Buča šiuo metu yra tapusi itin didelių karinių veiksmų auka. Miestas verčiamas griuvėsiais, vietos gyventojai neturi nei elektros, nei šildymo, jie negali išeiti iš...


Kurorto gyventojai kviečiami padėti Palangos miesto-partnerio Bučos žmonėms, kenčiantiems nuo karo Ukrainoje. Per Bučos miestą, esantį vos už 30 kilometrų nuo Kijevo, eina automagistralė į Ukrainos sostinę, tad Kijevo prieigose esanti Buča šiuo metu yra tapusi itin didelių karinių veiksmų auka. Miestas verčiamas griuvėsiais, vietos gyventojams jau trūksta ne tik medikamentų, bet ir maisto. 


Nors pasiskiepijus gerokai sumažėja rizika užsikrėsti COVID-19, tačiau praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo pasiskiepijimo, tikimybė užsikrėsti gali išaugti. Siekiant mažinti užsikrėtimų skaičių nuo lapkričio 17 d. izoliacija bus privaloma ir pasiskiepijusiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19. Izoliuotis reikės tol, kol bus gautas neigiamas PGR tyrimo atsakymas.


Kaip sakė „Palangos tiltui“ Albertas Martinaitis, Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) narys, per dieną Palangos miesto savivaldybės savanoriai įprastai sulaukia apie 2-3 skambučių su tais pačiais prašymais – pristatyti maisto, vaisto, paimti siuntas.O praėjusį penktadienį ir šeštadienį Savivaldybės savanoriai išdalino 500 kaukių.


Lapkričio 3 dienos vakare į Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės bažnyčią rinkosi vietiniai medžiotojai šventiškai nusiteikę paminėti medžiotojų globėjo – šventojo Huberto – dienos. Naujoje išpuoselėtoje bažnyčioje hubertinės Mišios buvo aukojamos pirmą kartą. Beje ir vietinio klebono Vidmanto Griciaus, aukojusio šias...


„Ukraina laimėjo. Bet tai – tik pradžia“, – tokius žodžius ištarė Šventosios sveikatos centre besigydantys per įvykius Kijeve nukentėję Rostislav Melnyk ir Oleksij Šatniuk. Apie tai, kas vyko Kijeve – Maidano aikštėje ir Gruševskio gatvėje – vaikinai „Palangos tiltui“ pasakojo ketvirtadienį, kai Kryme neramumai buvo tik prasidėję.


Šalta žiema – rykštė benamiams

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 02 09 | Rubrika: Miestas

Kaulus stingdantis šaltis verčia rūpintis ne tik miško gyvūnais, bet ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiais asmenimis. Sausio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos apylinkės inspektoriai ir patruliai vykdė prevencinę priemonę, kurios metu tikrino benamių susibūrimo vietas Palangoje....


Vaikai - padeda, brakonieriai - žudo

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 02 06 | Rubrika: Miestas

Šalta bei snieginga žiema sukelia problemų ne tik žmonėms, bet ir miško gyventojams. Esant dideliems šalčiams kai kurie gyvūnai nebesugeba susirasti reikiamo kiekio maisto miške, kadangi viskas būna įšalę, todėl į pagalbą gyvūnams skuba girininkai, medžiotojai bei savanoriai moksleiviai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius