Valdžia – kaip narkotikas, bet likus be jos –pavojus nerasti vietos po saule

Dar vakar valdžiažmogius lydėjo dėmesys, pagarba ir valdžios teikiamos galimybės. Po nesėkmingų rinkimų dažnai tenka gyvenimą dėlioti iš naujo. „Bendraujant tik su prezidente, premjerais ir ministrais yra didelis pavojus išpuikti. Kad to neatsitiktų, reikia neužmiršti, ir mūsų merui Šarūnui Vaitkui taip pat, kad valdžia – ne amžinas dalykas“, – pataria Klaipėdos universiteto profesorius, buvęs Palangos miesto Tarybos narys Albinas Stankus. „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kaip gyvena Palangos valdžios buvusieji.

Gyvenimas be valdžios – ne mažiau įdomus
„Būnant aktyvioje politikoje, svarbiausia suprasti, kad politika – ne visas gyvenimas, o išėjus iš jos atsiveria visai naujos galimybės – lavinti save, tobulėti, dalyvauti visuomeninėje veikloje“, –„Palangos tiltui“ sakė aktyvi visuomenininkė, buvusi mero Vytauto Stalmoko patarėja Nijolė Steponavičiūtė.
Moteris sako, kad palikusi darbą savivaldybėje, ji „stačia galva“ panėrusi į visuomeninį darbą.
„Patarėja tapau jau pensinio amžiaus, tai mano tikslas nebuvo politika. Bet buvimas joje gerokai pakeitė mano gyvenimą palikus ją: Tarybos nario Antano Sebecko siūlymu, tapau draugijos „Pagražinti Lietuvą“ Palangos skyriaus pirmininke, aktyviai įsijungiau į Trečiojo amžiaus universiteto veiklą – esu jo dekanės pavaduotoja ir Tarybos pirmininkė“, – pasakojo buvusi mero patarėja.
Jos įsitikinimu, gyvenime reikia nuolat ruoštis pasikeitimams, ypač tai pasakytina apie politikus ir politinio pasitikėjimo pareigūnus.
„Mane stebina, kai matau, kai žmonės netekę darbo verkia, su jais sunku susikalbėti ar paguosti. Ypač tai pasakytina apie pagyvenusias moteriškes. Išėjimas į užtarnautą poilsį ar iš politikos – natūralus dalykas ir jį reikia natūraliai priimti“, – tikino palangiškė.
Ji neslėpė, kad darbas savivaldybėje jai padėjo išplėsti „reikalingų žmonių“ ratą, išplėtė galimybes.

Kai kurie be valdžios likę verkšlena
Paklausta, ar žinanti atvejų, kuomet Palangos savivaldybininkai, palikę, savo noru ar ne, darbą „baltuosiuose rūmuose“, sunkiai prisitaiko prie gyvenimo, moteris sakė: „Visaip yra. Vieniems sunkiau sekasi prisitaikyti, kitiems – lengviau. Pastebėjau, kad dalis ėmėsi savo versliukų. Kiti aktyviau įsijungė į šeimos gyvenimą, treti, kaip aš, pasinėrė į visuomeninę veiklą“.
„Bet pavardžių, dovanokite, neminėsiu. Neslėpsiu, kai kurie likę be valdžios krito į depresiją. Tarkime, kai buvusi darželio direktorė paverkšlena, kad jai nedavė galimybės vadovauti darželiui iki 70 metų, man tai atrodo gan juokinga. Su buvusiais valdžios žmonėmis, tiesą pasakius, net nelabai ir bendrauju“, – sakė N. Steponavičiūtė.
Anot jos, itin svarbu gyvenime turėti interesų ir pomėgių.
„Jie gelbsti likus be valdžios, – sakė palangiškė. – Kitaip yra pavojus paskęsti didybės aureolėje ir sunkiai išgyventi gyvenimą be valdžios“.
Paklausta, ar mato daug žmonių valdžioje, kurie yra apsigaubę didybės aureole, ponia Nijolė nusijuokė: „Matau tokių Lietuvos valdžioje. Palangos valdžioje to nematau...“
Kartu su N. Steponavičiūte iki 2011 metų vicemere kelis metus dirbusi partijai Tvarka ir teisingumas atstovavusi Marytė Vačerskienė prisipažino, kad palikus darbą savivaldybėje nebuvo „visiškai lengva persiorientuoti“ naujam gyvenimui be valdžios.
„Neslėpsiu, net ir pinigėlių buvau pritrūkusi išėjusi. Laimei, netrukus pensija atėjo. Kaip vicemerė, jokių turtų neužgyvenau – buvau tikra švietimietė“, – „Palangos tiltui“ sakė M. Vačerskienė.

Išėjimui reikia ruoštis
Palikusi darbą savivaldybėje, kito darbo ji nerado.
„Tiesą pasakius, labai ir neieškojau, nes jau buvau pensinio amžiaus. Jokio darbo man niekas ir nesiūlė“, – prisiminė buvusi vicemerė. Pagal išsilavinimą – ji pedagogė, 26 metus lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė.
Anot buvusios valdininkės, gyvenime svarbiausia turėti daug malonumą teikiančių užsiėmimų.
„Tada ir politiką palikti nebaisu. Aš dabar daug vaikštau, sportuoju, mokausi Trečiojo amžiaus universitete. Žodžiu, mėgaujuosi gyvenimu“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, „turi būti sunku“ tiems politikams, kurie yra pernelyg „susireikšminę“ ir kurie savęs be politikos „niekur kitur“ nemato.
„Mano atvejis – kitoks. Aš net ne savo noru atėjau į politiką ir tas pareigas. Tiesiog buvo žmonės, prašė. Baigėsi Tarybos kadencija ir aš pasitraukiau. Man valdžios visai netrūksta. Man darbas daržely buvo kaip ant sparnų, tik ne vicemerės. Bet smagu, kad žmonės sutikę gatvėje užšnekina, domisi“, – sakė M. Vačerskienė.
Visiems valdžiažmogiams ji turi patarimų: „Reikia išėjimui ruoštis. Anksčiau ar vėliau jis ateis“.
Paklausta, ar matanti aplink susireikšminusių politikų, buvusi vicemerė atsakė: „Seime daug tokių matau, Palangoje – nelabai“.
Kai mieste sutinka merą Šarūną Vaitkų ar vicemerą Rimantą Mikalkėną, ponia Marytė teigė „nuolat pasidžiaugianti“ su jais gražėjančiu miestu.
„Ir būtinai Šarūno paklausiu apie mažiausią dukrelę“, – atviravo pašnekovė.
Paklausta, kuri valdžia buvo geresnė, jos laikų, miestui vadovaujant Vytautui Stalmokui, ar dabartinė Š. Vaitkaus, M. Vačerskienė atsiduso: „Gerų valdžių nebūna. Tai – nepalyginami dalykai. Nė viena valdžia neateina į tuščią vietą. Mes jos tokios neradome, o ši kadencija – taip pat ne nuo nieko pradėjo“.
V. Stalmokas nebuvo pasiekiamas šiam straipsniui.

Kai kuriems širdis stipriau plaka
Klaipėdos universiteto mokslininkas, buvęs Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys Albinas Stankus „Palangos tiltui“ sakė, kad „valdžios sindromo“ jis neišgyvenęs.
„Aš – mokslininkas, o be politikos nelikau ir palikęs miesto Tarybą, esu Centro partijos pirmininkas, koalicijoje su K. Krivicku labai neblogai pasirodėme ir šiuose rinkimuose. Ir tai – ne pabaiga“, – sakė KU profesorius.
Jis dėsto apie žmogaus fiziologija, jo tyrinėjimų sritis – biosensoriai, biosignalai ir jų apdorojimas, fiziologinių sistemų dinamika.
„Neįvardinant žmonių, ne vienam buvo sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo. Ypač jeigu žmogus – jau netoli pensijos, su ribotomis darbo rinkos galimybėmis. Tokiems žmonėms, likus be valdžios, ir širdelė stipriau paplaka, ir nuotaikų kaita – didelė, užpuola depresijos“, – neslėpė A. Stankus.
Anot mokslininko, žmogus netekęs politinės valdžios Lietuvoje, dažnų dažniausiai yra užmirštamas.
„Užsienyje taip nėra. Jie jungiasi į klubus. Kodėl, pavyzdžiui, kam nors nesurinkus visų Tarybos narių į vieną klubą ar asociaciją? Su kuria ir dabartinė valdžia susitiktų, pabendrautų, išgirstų pasiūlymų?“ – sakė buvęs Tarybos narys.

Mirusiesiems – dėmesys, gyviesiems – nieko
Anot jo, Palangos valdžios žmonės turi gerą tradiciją lapkričio 1-ąją aplankyti Anapilin išėjusių Tarybos narių kapus.
„Mirusiesiems rodo dėmesį. Tai – labai gerai, bet jo reikia ir gyviesiems Tarybos nariams“, – pastebėjo mokslininkas.
Anot jo, žmonės esantys valdžioje, turėtų gyventi aktyvų gyvenimą ir už valdžios kabinetų bei koridorių.
„Svarbu yra neapleisti savo pomėgių, dalyvauti visuomeninėje veikloje, vien klubų įvairių Palangoje yra virš 30 ruoštis išėjimui iš valdžios, kuri yra laikina“, – patarė A. Stankus.
Pavyzdžiui, palangiškiams pažįstama Genoveita Krasauskienė, kuriai nepavyko laimėti Seimo rinkimų ir kuri netrukus liks be viceministrės darbo Švietimo ir mokslo ministerijoje, anot A. Stankaus, galėtų planuoti užsiimti konsultacine veikla ar dėstyti.
„Žmogus valdžioje, kokia ji bebūtų, sukaupia tam tikrų kompetencijų, tad reikia jomis pasinaudoti“, – įsitikinęs mokslininkas.
G. Krasauskienė neatsakė į „Palangos tilto“ skambutį ir neperskambino prašoma.

Svarbu bendrauti su eiliniais žmonėmis
Paklaustas, ar tarp Palangos valdžiavyrių matąs „pasipūtusių“ žmonių, A. Stankus sakė, kad jam yra „sunku atsakyti“.
„Puikybės manijos aštrių formų nematau. Esu girdėjęs, kad mūsų merą Š. Vaitkų, daug padariusį Palangai, kas nors pavadina pasipūtusiu, bet aš to nepajutau. Gal jo didelis stotas, vadinamasis habitus, perša kitiems žmonėms tokią mintį? Jeigu jis truputį numestų svorio – aš jam primygtinai liepiu tai padaryti sutikęs, – tai niekam tuomet neatrodytų pasipūtęs“, – svarstė A. Stankus.
Anot jo, buvęs mokinys Š. Vaitkus yra „pirmasis meras“ kurorte, kuris „užsiima dideliais projektais“.
„Daug nuveikus ir bendraujant tik su premjerais, ministrais ar prezidente yra pavojus pasinerti į didybės maniją. Kad taip neatsitiktų, reikia bendrauti kuo daugiau su paprastais žmonėmis“, – profesorius patarė merui.

Laiką skirs šeimai
Liberalų sąjūdžio sąrašo kandidatė, buvusi „tvarkietė“ Jolita Vaickienė rinkimuose į Seimą nesulaukė didelio rinkėjų palaikymo ir liko be mandato. Nesėkmė ją lydėjo ir vienmandatėje Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje.
„Tai – kaip pokalbis dėl darbo. Vienur nepasiseka, eini kitur. Aš į tai žiūriu normaliai. Niekada nemaniau, kad į Seimą atėjau visam laikui, o čia įgyta patirtis bus labai naudinga kituose darbuose. Gal grįšiu į verslą. Turiu viešojo maitinimo ir grožio paslaugas teikiančią įmonę, tai neprapulsiu. Turiu iš ko gyventi. Bet norėčiau darbuotis kokioje tarptautinėje kompanijoje. Tačiau pirmiausia daugiau laiko skirsiu Kretingoje gyvenančiai šeimai, kurią matydavau tik savaitgaliais“, – kalbėjo J. Vaickienė šalies spaudai.