Saulė – ne tik malonumas, bet ir „užsislėpęs“ aukų tykantis pavojus

Pastaruoju metu vėl kartkartėm išlendanti saulė džiugina atskubėjusius į pajūrį. Tačiau į pajūrį skubant būtina visuomet jausti „užsislėpusį“ pavojų, kuris tyko, atrodytų, iš vien malonumą teikiančios saulės. Natūralu, jog kartais šios teikiamos šilumos žmonės neįvertina, manydami, jog tikrai nepakenks jų savijautai. O visgi taip gali atsitikti. Žmones gali ištikti saulės arba šiluminis smūgis. Tad norint save apsaugoti, būtina imtis atsargumo priemonių. Gydytojai pataria reaguoti į organizmo signalus.

 Prie karščio pratintis pamažu

Palangoje žinoma kasmet pasitaiko saulės ar šilumos smūgių atvejų. Pakalbinta Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vidaus ligų gydytoja Jolanta Baronienė teigė, jog šiemet ji dar pati nesusidūrė su tokiais atvejais, tačiau neabejojanti, kad jų esama. Pasak gydytojos poilsiautojai pernelyg neapgalvotai lepinasi saule, neįvertinę padarinių. „Negaliu kalbėti už kitus gydytojus, tačiau manau, kad kai kurie sulaukė tokių pacientų“, - pripažino gydytoja. 

Kaip gi geba saulė pakenkti, kokių nemalonių staigmenų galima tikėtis sulaukti. Ne vienas gydytojas pataria saugotis tiek perkaitimo, kitaip vadinamo šilumos smūgiu, tiek ir saulės smūgio.

Perkaitimas (arba šilumos smūgis) apibūdinamas kaip organizmo būklė, kuomet sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Žmogus perkaista dėl aukštos aplinkos oro temperatūros, intensyvios saulės spinduliuotės, didelės santykinės oro drėgmės, mažo oro srauto judėjimo, taip pat dėl to, kad ilgai būna nevėdinamoje patalpoje, daug ir sunkiai dirba karštoje aplinkoje (šiltnamyje ar saulės atokaitoje), karštą dieną aktyviai juda ir geria mažai vandens. Patariama organizmą pamažu pratinti prie karščio.

 Rizikos grupės

Perkaitimas taip pat priklauso ir nuo žmogaus amžiaus bei sveikatos būklės. Kaip patikina specialistai, žmones, galinčius patirti saulės ar šilumos smūgį, būtų galima išskirti į dvi grupes – pagal amžių ir pagal veiklos pobūdį. Saulės smūgis labiausiai gresia vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl amžiaus ypatumų jų organizmo vidinės termoreguliacijos sistema nėra tobula. Prisideda ir išoriniai veiksniai – nepakantumas karščiui, antsvoris, širdies ir kraujagyslių susirgimai, nesaikingas alkoholio vartojimas ir pan.

Į rizikos grupę pagal veiklos pobūdį pirmiausia patenka žmonės, dirbantys atvirose vietovėse ir patiriantys tiesioginį saulės spindulių poveikį. Tačiau perkaitimas gresia ir dirbantiems uždarose patalpose, kur oro cirkuliacija itin maža, o temperatūra didesnė nei 30 laipsnių. Su šia grėsme susiduria ir poilsiautojai prie atvirų vandens telkinių ar keliaujantys į šiltus kraštus.

 Saulės ir šilumos smūgis ištinka kartu

Perkaitimo požymiai žmonėms pasireiškia staiga, tai yra, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, apima mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba nebesinori judėti.

Saulės smūgis įvardijamas kaip galvos smegenų pažeidimas dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio nepridengtai galvai. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti šių smegenų funkcija. Kaip teigia gydytojai, vyksta smegenų hiperemija, žmogus gali net mirti nuo jų edemos (paburkimo). Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu.

Saulės smūgiui būdingas galvos skausmas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40°C), sąmonės pritemimas ir net netekimas. Jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba, jis gali mirti nuo smegenų edemos.

 Kaip apsisaugoti?

Kaip gi išvengti tokių nelaimių, jog nebūtų sugadintos atostogos ir niekas nesugadintų nuotaikos? Specialistai pataria ilgą laiką būnant karštoje ir saulėtoje aplinkoje vartoti daug skysčių, valgyti daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių, vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, pasistengti dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, drabužius, jokiu būdu nepamiršti galvos apdangalo, karštą dieną fizinius darbus atlikti ryte arba vakare, patariama neišsirengti iki pusės, taip pat riboti buvimo karštoje aplinkoje trukmę, vengti tiesioginių saulės spindulių, su mažais vaikais nebūti atviroje saulėje, kai ji karščiausia, tai yra, tarp 11–15 valandos, vaikus aprengti lengvai, uždėti šviesios spalvos plačiabrylę kepuraitę, kad šešėlis dengtų ausis ir visą veidą.

 Reaguoti į organizmo signalus

Specialistai įspėja, jog žmogaus organizmui perkaisti yra taip pat pavojinga, kaip ir peršalti. Perkaisti galima net ir esant nelabai aukštai temperatūrai, ypač, kai didelė santykinė oro drėgmė. Nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Karštu oru svarbu elgtis taip, kad savijauta būtų gera, ir būtinai reaguoti į organizmo signalus. Jų nepaisant, karštą dieną gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, nuo saulės spindulių gali nudegti oda.