Ventės rago ornitologinei stočiai – 80 metų

Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunkliais.

Kur paukščiai skrenda? Kaip net mažiausi sparnuočiai įveikia didelius atstumus, perskrenda jūras ir dykumas? Kaip jie orientuojasi erdvėje dieną ir naktį? Kodėl vieni paukščiai rudenį išskrenda, o kiti lieka žiemoti? Kaip iš žiemaviečių grįžtantys sparnuočiai suranda savo gimtąsias vietas ar net tą patį lizdą Lietuvoje?

Į daugelį šių klausimų padėjo atsakyti 1899 m. danų gimnazijos mokytojo Hanso Kristijano Mortenseno panaudotas ir vėliau plačiai pasaulyje paplitęs paukščių žiedavimas – klasikinis sparnuočių migravimo tyrimo metodas. Pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis buvo įkurta 1901 m. Kuršių nerijoje, Rasytėje, apie 20 km į pietus nuo Nidos. Netrukus ėmė steigtis paukščių žiedavimo centrai ir sparnuočiai pradėti žieduoti JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje. Dabar kasmet pasaulyje sužieduojama per 6 mln. paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Tai ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo-spalio mėnesiais būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link.

Profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva 1929 m. įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo sužieduojama po 2-4 tūkst. paukščių. Daugiausia varnėnų, liepsnelių, zylių, kikilių. Iš pradžių pusiasalyje sparnuočiai buvo gaudomi užmetant žvejų tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. buvo pastatytos pirmosios stacionarios 12 m aukščio ir 40 m pločio gaudyklės. Tuo laikotarpiu kasmet sužieduota 10-15 tūkst. paukščių. 1978 m. Ventės rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė. Elektrinėmis gervėmis per 1-2 min. ji iškeliama ant 25 m aukščio stulpų. Tai pati didžiausia paukščių gaudyklė visame pasaulyje. 1982 m ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo zigzaginę gaudyklę, į kurią paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Jomis paukščiai gaudomi bet kuriomis oro sąlygomis ištisus metus. Šios žemos gaudyklės ypač efektyvios pamario nendrynuose ir Nemuno deltos seklumose.

1929-2006 m. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai sužiedavo beveik 2 mln. paukščių. Ir dabar kasmet čia jų sužieduojama po 60-80 tūkst. 2003 m. pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.

Kasmet gaunama 300-400 pranešimų iš įvairių šalių apie Ventės rage žieduotus paukščius. Ženklinant sparnuočius, aptiktos naujos Lietuvoje paukščių rūšys: baltabruvis nykštukas, poliarinis čimčiakas, sibirinis erškėtžvirblis, raudonakė devynbalsė ir kitos.

Ventės rago ornitologinė stotis – svarbus ekologinio švietimo centras pamario krašte. Kasmet stotį aplanko daug žmonių iš visos Lietuvos bei užsienio. Moksleivių, studentų, mokytojų ir gamtininkų grupėms stoties darbuotojai pasakoja apie paukščių keliones ir supažindina su jų žiedavimu.