Vienas kurorto kavos rytmetis baristų lūpomis – tenka guosti ir stebėti kivirčus

Salomėja GALDIKAITĖ

Kartą garsi amerikiečių rašytoja ir prodiuserė Pam Brady pasakė: „Visos tiesos yra meilėje, šilumoje ir kavoje“. Meilės Palangoje netrūksta, šilumos liepą gal ir mažiau, bet lietuviškai vasarai užtenka, o ... kavos? Sutikime, dažnas mūsų be rytmetinio kavos puodelio niekaip neįsivaizduoja savo dienos. Su kavos puodeliu ją pradėti Palangoje tikrai yra kur, nors kavos kaina kurorte ir nemaža.

Kavą gurkšnojo tik viena lankytoja
Pasižvalgykime: aštuntą valandą ryto, kai visi dar tik bunda, mažų kavinukių darbuotojai jau priima nuolatinius ir atsitiktinius klientus, su meile daro kavas ir išklauso ... gyvenimo istorijas.
Savo „pupelėmis grįstą“ kelionę pradedu nuo Palangos centrinės aikštės. Pirmoji kavinė, į kurią užeinu – „Caif Cafe“ šalia prekybos centro „Maxima“. Kavą gurkšnoja tik viena klientė, pasidomėjus paaiškėja, kad ne nuolatinė – tik atsitiktinai užklydusi. Šioje kavinėje nudžiugino didelis kavos puodelių dydžių pasirinkimas. Žmogus gali užsisakyti „mild“ (nedidelė), „midi“ (vidutinė), „maxi“ (didelė) ir „grand“ (itin didelė) dydžio kavas. Paprastos arbatos vidutinis puodelis šioje kavinėje kainavo 1 eurą 60 centų, ekspreso kavos – 1 eurą 50 centų, o Latte – 2 eurus 5 centus.

„Pas mus tik nuolatiniai klientai“
Nusprendžiu neužsibūti vietoje ir apsižiūrėti kitur – juk rytas trumpas, o Palangoje kavinukių daug. Priešais „Caif Cafe“, kitoje fontano pusėje, randu dar vieną vietą, kurioje kavos gurmanai taip pat gali pradėti rytą, tai „Cafe bandukė“.
Joje žmonių kur kas daugiau. Prie staliukų sėdi porelės, taip pat krizena ir šnekučiuojasi dvi draugės, kiek atokiau susirūpinęs laikraštį skaito garbaus amžiaus vyras. Prieinu prie padavėjos ir pašnekinu: „Atleiskit, ar daug užsuka nuolatinių klientų?“.
Barista vardu Karolina nusišypso ir atsako: „Pas mus praktiškai vien tik nuolatiniai klientai. Bent jau čia, kur aš dirbu. O kodėl? Manau dėl to, kad labai patogi vieta. Ne sezono metu išvis čia labai patogu net ir mašiną pastatyti “.
Šalia sėdinti mergina vardu Inga priduria: „Aš viena iš jų! Labai smagu čia ateiti, jau spėjom net su visais susipažinti, kiekvieną rytą sveikinamės, kartu geriam kavą ir taip visus metus. O būtent čia kažkaip pripratom. Vienu metu ėjom į „Caif Café”, iš pradžių lyg ir skanu buvo, ir jauku ten visai, bet kelias dienas paėjom, tai supratom, jog ten visai ne tokia kava”.
Kainos čia panašios: vidutinis arbatos puodelis – 1 euras 40 centų, didesnis puodelis ekspreso kavos – 1 euras 60 centų, o Latte – 2 eurai 20 centų.

Vilioja kokybė, aplinka ir malonus darbuotojų bendravimas
Ir visgi Vytauto gatvė Palangoje – kavos mėgėjų rojus. Vos keliasdešimt metrų nuo „Cafe Bandukės” yra įsikūrusi „Max Coffee”, o kitoje gatvės pusėje skanų kavos kvapą skleidžia nedidukė „Vero Cafe”.
Užeinu čia, nes pamatau laikraštį skaitantį vyrą, kilo mintis – galbūt jis nuolatinis klientas. „Geriau jo nekalbinti, – tyliai kavinės darbuotoja, prisistačiusi Brigita Stonkute, sako man. – Labai rimtas nuolatinis klientas. Kiekvieną rytą ateina, visada tą patį geria. Kitos mergaitės išvis jo nesupranta, aš tai pašnekinu jį vis tiek. Matau, kad jis „iš savęs“ toks”.
Brigita sako, kad nuolatinių klientų ateina tikrai daug: „Čia praktiškai visi nuolatiniai. Mes patys nesam vietiniai, tai daugelis nuolatinių klientų būna iš mūsų miestų. Pavyzdžiui, šiaip aš esu iš Kretingos rajono, bet pastaruoju metu gyvenu ir studijuoju Kaune. Tai ir ateina tie nuolatiniai žmonės, kurie būna ir iš Kauno, ir iš Klaipėdos. Pasitaiko, kad atvažiavę į Palangą pamato ir sako: „O ką jūs čia darot?”. Yra, žinoma, ir palangiškių nuolatinių klientų”.
Smalsu buvo paklausti, o kas, jos nuomone traukia tuos nuolatinius klientus sugrįžti?
Mergina atsakė: „Vieniems patinka kokybė. Būtent pas mus atsižvelgiama ne į kiekybę, bet į kokybę. Kitiems patinka pats žmogus, tai eina ne tik kavos atsigerti, o su pačių darbuotoju pabendrauti, pašnekėti. Pavyzdžiui, Kaune aš turiu savo nuolatinių klientų, kurie kai dirbam dviese su kolega, ateina ir sako: „Kaip turi būti vienas gydytojas, taip turi būti ir viena barista”. Kaip kas susivilioja. Dar kitiems patinka aplinka”.

Prisižiūrėti galima visko
Visada buvo labai smalsu, ar tikrai kavos virėjo darbas yra toks ramus, kaip iš pažiūros gali atrodyti. Pasirodo, tikrai ne.
B. Stonkutė nevengė paatvirauti ir pasidalinti savo patirtimi: „Aš čia ir muštynių prisižiūriu. Būna, ateina policija parodymų prašyti, neseniai taip ir atsitiko. Dažnai čia dūžta telefonai arba susitinka vyro buvusi su esamąja. Dar prisimenu tokį incidentą, kai mergina mušė savo vaikiną. Yra buvę, kad ir su mumis gana agresyviai bendrauja, bet stengiamės viską neutralizuoti. Suvoki, kad žmogus tiesiog atėjo be nuotaikos ir nori ant kažko tai išsilieti, tikrai ne dėl to, kad tu kažką blogai darai. Tuomet stengiesi, kad nebūtų jokių problemų. Kaip sakoma: „Nepradėtas karas – laimėtas karas”.
Pasirodo, kavinės tvarką ne visada trikdo tik chuliganai, kartais gali būti sunku ir su porelėmis. „Pasitaiko, kad reikia poreles kavinėse iš tualetų išvaryti. Daug esam matę. Pačios tvarkomės su tom porelėm“, – pasakojo mergina.

Ne tik kavą daryti, bet ir psichologais būti
Brigita bendrauja atvirai ir nuoširdžiai, todėl pasidarė įdomu, ar su visais klientais ji taip bendrauja ir ar visi to ryšio nori. „Mes esam pusiau psichologai, žmonės ateina pas mus išsipasakoti savo problemų ir bėdų. Būna, kad klausia patarimo, ką daryti vienokioje ar kitokioje situacijoje. Pavyzdžiui, prasitaria, kad skiriasi su žmona, prisipažįsta, kad jų santykius griauna atstumas, iškloja viską”, – atviravo mergina. Jos kolegė vardu Monika pridėjo: „Daugelis klientų nori, kad su jais bendrautų, bet ne kiekvienas, čia jau pagal žmogaus būdą. Atsitinka ir taip, kad klientas nejaučia, jog turi klientų, stovi šalia ir šneka, kalbina. Iš tų visų klientų ne vieną turime ir draugą“.

Kur ir kokią kavą pirkti?
Jau dešimta valanda ryto, tiek kavinių praeita, o kavos puodelio savo rankoje dar nelaikiau. Neapsisprendžiu nei dėl to, kokią kavą pirkti, nei kur tai daryti. „Vero Cafe“ baristos paklausiau, kokia kava rytais yra pati populiariausia, anot jos, tai – juoda arba juoda „americano“ (ji yra švelnesnė), taip pat žmonės mėgsta ekspreso kavą.
Bet visgi nusprendžiu, kad savo kavos žygio dar negaliu baigti – juk visa J. Basanavičiaus gatvė priešaky. Ir ji tikrai nenuvilia – kavos galima nusipirkti kiekviename žingsnyje. Nors didelės kavinės dar tik atsidarinėja, pilna kioskelių, mažų kavinukių, kuriose netrūksta žmonių. Praeinu kavinę „Coffe Inn“, jau ketinu prisėsti ten, bet ši vieta tikrai mėgstama – vietos atsisėsti nėra. Kita vertus, pati kavinukė labai nedidelė.
Dažniausiai taip ir nutinka, kad savo kelionę baigi ten, kur ją pradėjai. Iš esmės, atsitiko panašiai: einant gilyn J. Basanavičiaus gatve pamatau „Cafe bandukė“. Čia ir užeinu, už 2 eurus 20 centų nusiperku vidutinę Latte kavą, atsisėdu lauke. Žmonių – vienas kitas. Netrukus prisistato ir nuolatinis lankytojas – draugiškas paukštelis, aplinkui besisukiojantis ir laukiantis įvairių skanėstų. Kiek tolėliau sėdi užsieniečių grupelė, pakalbinu: „Kodėl būtent čia ateinate gerti kavos?“. „Pasižiūrėkite, kaip čia gražu! Labai patinka aplinka, yra daug erdvės kur sėdėti. Be to, kava tikrai skani”, – atsakė turistė.