Vietoj senelio žemės – nuoskauda ir nuostaba

„Lietuvos rytas", 2013-11-25
Peržiūrėta
2723
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

A. Bruckus.
A. Bruckus.

Iš Berlyno į Lietuvą atvažiavęs Abramas Bruckus neteko žado: už Palangos centre jo senelių turėtą 17 arų sklypą jam miesto pakraštyje esančiuose laukuose buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės lopinėlis.
 „Toks įspūdis, kad už atimtą „Mercedes-Benz“ automobilį nori atlyginti brukdami dviratį“, – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) siūloma kompensacija piktinosi 64 metų A.Bruckus.
Berlyne gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis vyras kompensacijos už Palangoje turėtą senelių žemę laukia jau seniai.
Per tą laiką jis spėjo perskaityti Seime priimtą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Jame sakoma, kad už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą valstybė piliečiams atlygina laikydamasi lygiavertiškumo principo.


Senelio sklypas –
užstatytas

Palangoje gyveno šešios žydų kilmės Bruckų kartos. Abramo seneliai iš tėvo pusės Palangoje buvo sušaudyti pačioje karo pradžioje.
Žuvusiam seneliui Mejerui Bruckui ir priklausė kiek daugiau nei 17 arų žemės sklypas dabartinių Vytauto ir Kastyčio gatvių kampe.
Dabar jame už Darbo biržos pastato yra savivaldybės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ staliaus dirbtuvės su asfaltuota aikštele medžiagoms sandėliuoti.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę nuosavybės teises į turėtą senelio sklypą įgijo jo anūkas Abramas, kuris 1971 metais iš Kauno su tėvais persikėlė gyventi į Izraelį, o nuo 1978 metų gyvena Vokietijoje.
Sugrąžinti sovietmečiu užstatytą senelio sklypą nebuvo galima. Už jį A. Bruckus pasirinko kompensavimą kitu žemės sklypu.
Neseniai jis sulaukė NŽT Palangos skyriaus kvietimo atvykti pas žemėtvarkininkus ir išsirinkti iš jam pagal eilę likusių sklypų.

Pasiūlė menkavertę žemę
Tačiau už senelių turėtą 17 arų žemės sklypą pačiame kurorto centre jam buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės sklypas Palangos pakraštyje tarp Vilimiškės ir Nemirsetos.
„Tris kartus už senelio turėtą žemę mažesnis sklypas yra laukuose, be jokių komunikacijų, be privažiavimo kelių. Kam jis toks man reikalingas?“ – gūžčiojo pečiais užsienietis.
Palangoje kurtis neketinantis A. Bruckus gautą sklypą iš karto parduotų. Bet jį konsultavusi nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ vadovė Ona Mackevičienė tvirtino, kad tokį sklypą geriausiu atveju būtų galima parduoti ne daugiau kaip už 10 tūkst. litų.
Šio sklypo atsisakęs Vokietijos pilietis dar galėjo pasirinkti 16 arų sklypą Būtingėje, tačiau žemė šalia Latvijos pirkėjų iš viso nedomina.
O Palangos centre A. Bruckaus senelio turėtos žemės Registrų centro nustatyta rinkos vertė siekia apie 880 tūkst. litų.
O. Mackevičienės teigimu, už 17 arų žemės sklypą šioje kurorto vietoje pusantro milijono litų galima gauti užsimerkus.

Kompensavimas pagal įstatymus
„Koks čia lygiavertiškumo principas, kai man siūloma kompensacija yra daugiau nei šimtą kartų mažesnė?“ – negali suprasti A. Bruckus.
NŽT kvietimą atvykti į Palangą jis pavadino pasityčiojimu. Kelionė iš Berlyno, nakvynės viešbutyje jam atsiėjo beveik 700 eurų (apie pustrečio tūkstančio litų).
Tačiau NŽT Palangos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Černeckienė tvirtina, kad A. Bruckui pasiūlyta kompensacija už jo senelio Palangoje turėtą nekilnojamąjį turtą šalies įstatymų nepažeidžia. „Kompensuojant už natūra negrąžinamą žemės sklypą kitu žemės sklypu jų vertė jokios įtakos neturi. Pagal įstatymą už vieną žemės sklypą atlyginama taip pat vienu žemės sklypu, nesvarbu, koks jo plotas. Todėl už senelio turėtą 17 arų sklypą mes A. Bruckui negalėjome pasiūlyti, pavyzdžiui, trijų sklypų po 6 arus. Be to, savo eilės sulaukusiems pretendentams mes pasirinkti galime pasiūlyti tik likusius mažiausius sklypus“, – aiškino žemėtvarkos specialistė.
Anot R. Černeckienės, Vokietijos gyventojui nebuvo būtina važiuoti į Palangą, nes siūlomų sklypų plotai buvo nurodyti jam siųstame pranešime, o jis galėjo būti konsultuojamas ir telefonu.

Nori teisingesnio
atlyginimo

Senelių tėviškėje nieko nepešęs ir namo į Berlyną grįžęs A. Bruckus nusprendė laukti, kol sklypai žemės nuosavybei grąžinti bus formuojami Kunigiškėse ir Monciškėse.
Ten už arą galima tikėtis gauti bent 10 tūkst. litų.
Vokietijos gyventojo netenkintų ir kompensavimas pinigais.
Pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, nesvarbu, kur tas sklypas yra, už 17 arų Palangoje jis gautų vos 4,1 tūkst. litų.
„Aš nenoriu milijono. Man užtektų, jei už skirtą sklypą gaučiau kiek padoresnę 100–150 tūkst. litų sumą, kuri bent kelerius metus neleistų man užmiršti sušaudyto senelio palikimo“, – kalbėjo A. Bruckus.

Jūsų komentaras:

Donatas 2017-10-30 21:28 (dzviktorija@yaho.com / IP: 99.126.245.17)
Shi valstybes tarnyba - tikras siaubas.

luka 2013-11-28 13:44 (IP: 2.102.90.38)
cia vyksta tokie dalykai ne tik Palangoje, bet ir Kaune

nei sąžinės nei teisybės... 2013-11-26 09:08 (. / IP: 86.100.63.40)
..tai kas vyksta Palangos žemėtvarkoje ( betvarkėje) - atviras genocidas! žmonės ne ašarom o kraujo lašais aprauda šitą neteisybę ir pasityčiojimą...belieka tik priminti: - "kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį" ... ( Niutonas)

Taip pat skaitykite

15min.lt paskelbus Palangos mero interviu „Palangos meras: apie iščiustytą kurortą, konservatorių perspektyvas ir Ingridos Šimonytės „vidinį pasaulį“, meras Šarūnas Vaitkus pakvietė visus jį perskaityti ir nepagailėjo pagyrų jį parengusiai žurnalistei. „Konkretūs labai konkrečios žurnalistės klausimai – apie Palangą, regioną, Vyriausybę ir... platesnius vandenis," – sako jis savo įraše Facebook.


Išskirtinių koncertų seriją su Kauno bigbendu rengiantis Marijonas Mikutavičius prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą jaudinosi labiau nei įprastai. 


Pasiskelbi, kad statai visuomeninės paskirties pastatą, gauni tam leidimą, o kai pastatai, durų taip ir neatveri. Atrodo, kad tokia situacija susiklostė su garsiosiomis dušinėmis Palangoje.


Yla vis tiek išlenda iš maišo. Taip būtų galima pavadinti skandalą pajūryje, Palangoje. Iš pradžių valstybė už 574 000 eurų parduoda įspūdingą objektą, o po dvejų metų jis jau nuperkamas už daugiau kaip 2 mln. eurų. Pirkėjas – žinomo politiko sūnus. 


Per gerumo akciją „Padovanok gėlę mamai iš senelių namų“, įvykusią Motinos dieną praėjusį sekmadienį visoje šalyje, buvo pasveikinta apie 650 senolių mamų visoje Lietuvoje. Kaip pasakojo „Palangos tiltui“ Diana Galdikaitė, tokios akcijos sumanytoja, prie jos iniciatyvos prisijungė 11 Lietuvos miestų. „Pajūrio kepyklėlei“ dėkoju už skanų pyragą...


Pažįstamos mamos kurorte skundžiasi, kad jų vaikai karantino suvaržymų metu tapo irzlesnis, atžagaresni. „Palangos tiltas“ jau rašė apie mažamečius berniukus, kurie galimai apiplėšė kurorto senjorę. Tiesa, Palangos policija patvirtino tik vagystę minėtu atveju. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Sekmadienį palangiškiai traukė į Palangos kurhauzą, kur buvo įteiktos Palangos miesto garbės piliečio regalijos žymiai kurorto menininkei Gražinai Oškinytei-Eimanavičienei. Taip pat išdalinta ne viena Palangos miesto vėliava. Šįkart jos atiteko tų daugiabučių namų, kurie jau atnaujinti, atstovams.


Balandžiai paprastai sukelia daug įvairių minčių. Tai – ir taikos, ir meilės, ir pašto simbolis, o per šventes į dangų kylantys šie gražūs sparnuočiai tikriausiai nepalieka abejingų. Palangos balandininkų klubo pirmininkas Reinoldas Liaudanskas teigė su šiais gražuoliais paukščiais draugaujantis jau ne vienerius metus. „Tai labai gražus ir...


Iš Berlyno į Lietuvą atvažiavęs Abramas Bruckus neteko žado: už Palangos centre jo senelių turėtą 17 arų sklypą jam miesto pakraštyje esančiuose laukuose buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės lopinėlis.  „Toks įspūdis, kad už atimtą „Mercedes-Benz“ automobilį nori atlyginti brukdami dviratį“, – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) siūloma...


Renginių kalendorius