Virtuali aklųjų biblioteka – ne naujiena Palangos bibliotekai

Pagal ES struktūrinių fondų programą Vilniuje yra vykdomas projektas „Virtuali aklųjų biblioteka (VAB)”, kurio tikslas – išsaugoti ir populiarinti lietuvių kultūrą, gerinant elektroninių leidinių prieinamumą žmonėms su regos negalia. Tačiau, pasak Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus Kęstučio Rudžio, Palangos viešojoje bibliotekoje jau du metus veikia kompiuteris, skirtas akliesiems.

Pagal ekonomikos augimo veiksmų programą projektui yra skirta 3 499 947,16 litų, iš jų ES dalis - 2 974 955,09 litų. Projektui išmokėta 321 739,76 litų, iš jų ES dalis - 273 478,80 litų.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) bus valstybės biudžetinė įstaiga. Biblioteka bus valstybinės reikšmės, skirta neregių ir silpnaregių informaciniam aprūpinimui. LAB įgyvendina du pagrindinius tikslus: prisidėti prie informacinės ir žinių visuomenės socialinės sanglaudos bei užtikrinti neregiams ir silpnaregiams lygias teises ir galimybes ieškoti ir gauti informaciją bei dokumentus.

Numatoma garsinti leidinius, skaitmeninti elektroninę informaciją ir sukurti infrastruktūrą saugiam elektroninių leidinių platinimui. Būtent Palangos viešojoje bibliotekoje ir yra įgarsintos kai kurios grožinės literatūros knygos kompiuteryje, kurias gali skaityti-klausyti aklieji. „Kai tik buvo įrengtas toks kompiuteris, buvo labai didelis susidomėjimas, rengėme susibūrimus, kuriuose bibliotekos darbuotojos aiškino, kaip veikia kompiuteris“,- pasakojo K. Rudys.

Projekto metu bus sukurta elektroninių leidinių valdymo sistema (ELVAS), kurioje bus kaupiami ir administruojami visi elektroniniai leidiniai. ELVAS regos negalią turintiems žmonėms teiks elektroninę paslaugą „Virtuali aklųjų biblioteka“, kuri susidės iš šių komponentų: garsinių leidinių transliavimo internetu bei elektroninių leidinių parsisiuntimo. Regos negalią turintys asmenys galės prisijungti prie ELVAS internetu ar mobiliuoju telefonu, naudodami turimus identifikavimo duomenis. LAB nusprendė įgyvendinti projektą, nes daliai regos negalią turinčių asmenų fiziškai sunku ateiti į biblioteką; interneto ir mobiliųjų telefonų naudojimas sparčiai plinta; bibliotekoje sukaupti riboti knygų bei skaitmeninių laikmenų ištekliai; akliesiems trūksta virtualių paslaugų.

„Labai džiugu, kad Vilniuje yra rengiamas toks projektas, taip aklieji galės domėtis visomis žiniomis patys, tai labai puikus projektas, kuris džiugina. Žinoma, Palangos bibliotekoje nėra tokių sistemų, kurias žada padaryti Vilniuje, nes Palangoje nėra tiek daug aklųjų žmonių, kurie naudotųsi šia programa“,- kalbėjo K. Rudys.

Projekto metu siekiama papildomai išleisti 250 vienetų naujų garsinių knygų, 60 vienetų garsinių žurnalų, 10 mokslinio formato leidinių, nuskenuoti 6.000 lapų tekstinės informacijos ir suskaitmeninti 450 pavadinimų analoginiuose formatuose įrašytų garsinių leidinių.

Palangos bibliotekos informacijos ir bibliografijos skyriaus vedėja Miglė Jonaitienė pasakojo, kad specialiajame kompiuteryje yra įrengta garsinė sistema. „Kai žmogus paspaudžia raidę, tuomet sėdinčiam prie kompiuterio grasiai ir pasako, kokia tai raidė. Taip aklieji gali ir rašyti kompiuteriu. Su kiekvienu paspaudimu yra sakoma, kas ten yra. Kuomet pasirenkama knyga- tuomet aklas žmogus turi galimybę jos klausytis. Tai puiki programa, kuria neretai naudojasi ir Palangos aklieji gyventojai“,- pasakojo M. Jonaitienė.