Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių toliau dirba
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės.
Minint Pagyvenusių žmonių dieną, 5 faktai apie dirbančius pensininkus.
Dirbančių pensininkų dalis auga
Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų 40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų.
65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų apdraustųjų
2022 m. liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1,1 mln. apdraustųjų, dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį. Beveik trečdalis iš jų – 27 proc. – tai 55 metų ir vyresni žmonės. 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų. Vidutinis dirbančio pensininko amžius – 68 metai. Kai kurie žmonės darbo rinkoje išlieka ilgai – Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių.
Darbo rinkoje dažniau pasilieka vadovai ir kvalifikuoti specialistai
Dažnai pasiekę pensinį amžių žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai. Nekvalifikuotiems darbininkams susirasti ir išlaikyti darbą pensijoje sunkiau. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų.
Kuo vyresni darbuotojai, tuo daugiau tarp jų kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, tarp dirbančių 72 metų žmonių – 75 proc. kvalifikuotų profesijų atstovai. Nekvalifikuotą darbą atlieka 25 procentai šio amžiaus dirbančiųjų.
Vyrų pensijos didesnės
Šiuo metu vidutinė vyrų, turinčių būtinąjį stažą, pensija siekia 574 eurus, moterų – 481 eurą. Dirbančiųjų pensijos didesnės. Vyrai gauna vidutiniškai 597 eurus senatvės pensijos, moterys – 542 eurus. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet atnaujinamos ir daugeliu atvejų padidėja dėl to, kad žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas bei įgijo papildomai stažo ir apskaitos vienetų. Be to, kaip ir visų kitų senatvės pensijos gavėjų, pensijos kasmet indeksuojamos.
Per penkerius metus – 20 tūkstančių daugiau pensininkų
Senatvės pensiją gaunančių žmonių Lietuvoje daugėja. 2017 metais buvo 590,5 tūkst. pensininkų, šiuo metu – apie 610 tūkst. Šiandien vieną pensininką Lietuvoje išlaiko 1,4 apdraustojo. Vidutinė pensija šių metų rugpjūtį siekė 512 eurų.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Užimtumo tarnyba aiškinosi darbdavių požiūrį į pensinio amžiaus darbuotojus
2024 04 22 | Rubrika: Miestas
Demografinė situacija verčia keisti požiūrį į vyraujančią situaciją darbo rinkoje penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių atžvilgiu.
Darbostogas Palangoje renkasi vis daugiau žmonių: to priežastis – ypatinga erdvė „3O“
2023 05 18 | Rubrika: Miestas
Susiplanavote atostogas pajūryje, tačiau nelauktai užpuolė kalnai darbų? Bevaikščiodami Basanavičiaus alėja Palangoje sutikote potencialų klientą, kuriam norėtume pristatyti savo paslaugą, tačiau prie savęs neturite kompiuterio?
Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių toliau dirba
2022 10 03 | Rubrika: Miestas
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus.
Atsižvelgiant į Palangos miesto gyventojų poreikius, nuo balandžio 1 d. padidinamas Palangos mobiliojoje brigadoje atliekamų diagnostinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos skaičius per dieną. Gyventojai raginami naudotis jiems suteikta galimybe ir profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga bei ar nėra besimtomiai šios ligos nešiotojai.
Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai, jog, rūpindamiesi fizine...
Palangos Trečiojo amžiaus universitetas pradėjo naujus mokslo metus 2
"Palangos tilto" redakcija, 2019 10 02 | Rubrika: Jūros vaikai
Spalio pirmąją, tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Palangos trečiojo amžiaus universitetas (TAU) pradėjo naujus mokslo metus. Senjorus į užsiėmimus TAU kviečia jau septintus metus, ir jo populiarumas kasmet auga. Pirmaisiais TAU gyvavimo metais mokslus čia pradėjo šiek tiek daugiau nei 200 senjorų, o šiemet naujieji mokslo metai sukvietė maždaug pusę tūkstančio vyresnio...
Klaipėda seniūnaičiams mokės daugiau, Palangoje jie dirba iš „idėjos“
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 11 30 | Rubrika: Miestas
Kai kitų miestų seniūnaičiai prisiimtą veiklą vykdo, gaudami tam tikrą mokestį patiriamoms išlaidoms padengti, Palangos seniūnaičiai apie tai gali tik pasvajoti. Prieš keletą dienų Klaipėdos seniūnaičiai išsireikalavo miesto tarybos didesnių išmokų, nuo šiol jie gaus 50 eurų per mėnesį išlaidoms, susijusioms su šia veikla, padengti....
Dainius Kepenis: sveikos gyvensenos mokosi vis daugiau žmonių
2015 10 08 | Rubrika: Sveikata
Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...
Palanga minėjo Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną ir pradėjo naujus Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metus
Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015 10 01 | Rubrika: Miestas
Vakar, spalio 1-ąją, Palangos švietimo pagalbos tarnyba visus garbaus amžiaus palangiškius ir Trečiojo amžiaus universiteto studentus senjorus pakvietė į mokslo metų pradžios šventę. Visa Palangos senosios gimnazijos aktų salė buvo beveik pilna senjorų, trokštančių ne tik pabendrauti, bet ir pradėti naujus mokslo metus bei pasigėrėti gražiu renginiu....
Apie M. K. Čiurlionį kitaip: daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina...
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2015 03 19 | Rubrika: Nuomonės
„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...
