Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dėl S. Bradūno

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Svajūno Bradūno, buvusio Palangos miesto vyriausiojo architekto, ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 metų sausio 13 dienos nuosprendžio, kuriuo S. Bradūnas buvo nuteistas 52 tūkst. litų, 15 060 euro bauda. Be to, Palangos teismas buvusiam architektui atėmė teisę tris metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Anot teismo, S. Bradūnas nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dirbdamas Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju. 2011 metų lapkričio 4 dieną, apie 14.24 valandą, savo darbo kabinete S. Bradūnas iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad 2011 metų rugpjūčio 10 dieną surado V. M. užsakovą, vieną uždarą akcinę bendrovę, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – 3000 Lt (868 Eur).
Kasaciniu skundu nuteistasis S. Bradūnas ir advokatas A. Jokūbauskas prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir buvusį architektą išteisinti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skundo autorių nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismai padarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai, sunkinančia prasme aiškino ir taikė įstatymus, nepagrįstai konstatavo, jog S. Bradūno veiksmuose yra straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos analogiškose bylose.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad S. Bradūnas nuteistas už tai, kad savo tarnybiniame kabinete iš V. M. tiesiogiai priėmė kyšį, tačiau byloje nenustatyta, kad S. Bradūnas būtų provokavęs, reikalavęs, susitaręs bei pažadėjęs priimti ar priėmęs iš V. M. pinigus (kyšį).
Kyšininkavimo faktas kitomis priemonėmis, išskyrus neinformatyvų garso įrašą, nebuvo užfiksuotas, vaizdo įrašo sekimo iniciatorius į bylą nėra pateikęs, pinigai nerasti.
Teismai, anot S. Bradūno ir A. Jokūbausko, nepagrindė, kodėl manoma, jog pakanka įrodymų nuteisti S. Bradūną pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – dėl kyšio ėmimo.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad kyšio priėmimo faktą teismai laikė įrodytu, remdamiesi tik procesiniuose dokumentuose neteisingai suformuluota V. M. parodymų dalimi ir, naudojant siųstuvą „Loke“, 2011 metų lapkričio 14 dieną pareigūnų gautu garso įrašu, dėl kurio vėliau buvo surašytas tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolas.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl liudytojo V. M. parodymų konstatuota, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme jis iš esmės patvirtino ankstesnėse apklausose duotus parodymus, t. y., kad pinigus perdavė S. Bradūnas už suteiktas konsultacijas, tačiau tai nebuvo kyšis, o padėka; S. Bradūnas matė, kad jis juos deda į bylą.
Apeliacinės instancijos teismas, anot pareiškėjų, neanalizavo ir savo nutartyje nevertino V. M. parodymų, kad pinigų jis nedavė, paliko, jam atrodo, kad dėjo į stalčių ar į bylą; S. Bradūnas nežiūrėjo ir nepastebėjo, ar šis matė dedamus pinigus, S. Bradūno šalia tuo metu nebuvo, jis buvo kažkur toliau. Teismai nevertino 2013 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu S. Bradūno nurodytos aplinkybės, kad vyriausiojo architekto kabinete yra 90 procentų dokumentų, kuriuos naudoja visas skyrius. Todėl aplinkybė, kad V. M. pinigus paliko dokumentų aplankale ar stalčiuje, nepatvirtina, jog S. Bradūnas galėjo ar pradėjo jais disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo V. M. atsakymo į prokuroro klausimą dalį, kad jis S. Bradūnui pasakė, jog padėjo pinigus. Pasak kasatorių, šią aplinkybę teismas įvertino netinkamai, nes iš 2014 m. birželio 11 d. posėdžio metu išklausyto 2011 m. lapkričio 4 d. garso įrašo bei 2013 m. sausio 3 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog V. M. apie tai, kad padėjo pinigus, nieko nesakė. Pavienės frazės (V. M.: „Nuo S., S., linkėjimai nuo Šiaulių“, „Trys. A gerai“; S. B.: „Gerai. Gerai“, „Aš dabar norėjau sakyt, kad tu tam berniukui geriau daugiau, žinai“) nepatvirtina aplinkybės, kad S. B. priėmė iš V. M. kyšį. Teismo posėdžio metu S. Bradūnas davė konkrečius parodymus apie 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbio su V. M. aplinkybes, juos patvirtina tiek V. M., tiek liudytojo R. G. parodymai.
Gynėjas A. Jokūbauskas skunde pažymi, kad frazė „trys“ yra tokia abstrakti, jog pokalbio kontekste S. Bradūnas ją galėjo suprasti vienaip, o V. M. kitaip. Tokia frazė, anot advokato, nepatvirtina S. Bradūno inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Be to, kasatoriai pažymi, kad, pagal bylos medžiagą, apie galimą kyšininkavimą pirmą kartą užsiminta pareigūno R. Vileikio 2011 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1-08-504. Ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas tik 2013 m. sausio 25 d., t. y. pirmieji procesiniai veiksmai atlikti praėjus net penkiolikai mėnesių. Toks ilgas laiko tarpas nuo įvykio iki apklausų ir kitų procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime bei teismuose atlikimo verčia kritiškai vertinti V. M., kuris nuo 2008 metų, anot nuosprendį apskundusių S. Bradūno ir A. Jokūbausko, daugybę kartų gydytas Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, parodymų patikimumą.
Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste turėjo vertinti V. M. teismui duotus parodymus, jog jis nesuprato, kad turi teisę prieš save neduoti parodymų. Tuo tarpu prokuratūra ginčijo, kad pakanka surinktų įrodymų S. Bradūno nusikalstamai veiklai įrodyti.
Aukščiausias teismas kasacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai byloje ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina visų asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, aprašytų įstatyme, buvimą. Taigi klausimas, ar S. Bradūnas, kaip Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, turėjo įgaliojimus patvirtinti (suderinti) „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo“ techninį projektą, nagrinėjamoje byloje yra esminis – ši aplinkybė sudaro vieną iš S. Bradūno inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 225 straipsnio 1 dalis) sudėties būtinųjų požymių, todėl nuo teisingo jos konstatavimo priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.
Iš byloje priimtų teismų sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl S. Bradūnui įgaliojimų turinio, o visą dėmesį sutelkė aplinkybių, patvirtinančių patį pinigų perdavimo faktą, nustatymui.
Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, pažymėjo, jog jei ir būtų galima pripažinti kaip pagrįstą apelianto bei gynėjų nurodomą aplinkybę, kad S. Bradūnas neturėjo įgaliojimų pritarti ar nepritarti patalpų ar pastato paskirties keitimo projektams, nors tai ir atliko neturėdamas tokių įgaliojimų, nėra pagrindo iš kaltinimo šalinti S. Bradūnui inkriminuotą „teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus“, nes jam yra inkriminuota ir tai, jog jis iš V. M. priėmė kyšį už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad S. Bradūnas V. M. surado užsakovą. Todėl S. Bradūno veiksmai buvo teisėtas veikimas ir atlikti vykdant, jo, kaip architekto, funkcijas, pažymėjo teisėjai.
Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti reikalingų aplinkybių, neatsakė į esminius nuteistojo S. Bradūno apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

„Palangos tilto“ inf.