Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Į Savivaldybės pastabas dėl Lietuvos bendrojo plano iki 2030 metų sprendinių bus atsižvelgta“

Nuo vienintelio šalyje jūros tilto poilsiautojai turi matyti saulėlydžius ir jūros horizontą, o ne besisukančius vėjo jėgainių sparnus – įsitikinęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus.  Apie Lietuvos bendrajame plane iki 2030 metų numatytą vėjo jėgainių parką jūroje ties Palanga, o taip pat – apie kitus kurortui aktualius sprendinius ketvirtadienį ryte Vilniuje miesto vadovai kalbėjo su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, o po pietų – su aplinkos viceministru Mariumi Narmontu bei Lietuvos bendrąjį planą rengusiais specialistais. „Į mūsų išsakytas pastabas bus atsižvelgta“, – po susitikimo sakė Š. Vaitkus.

Išsakė pastabas
Parengtame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane iki 2030 metų, kuris viešai svarstyti bus baigiamas spalio 5 d., numatyta, kad jūroje ties Palanga, apie 20 km. nuo kranto, ateityje turėtų atsirasti vėjo jėgainių parkas. Nesutikdama su tokiais minėtame dokumente numatytais sprendiniais, Palangos miesto savivaldybė raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei Ministrą Pirmininką, išsakė savo pastabas apie Savivaldybės netenkinančius sprendimus bei pateikė pasiūlymus, kaip reikėtų koreguoti dokumentą. Išsakyta ir daugiau pastabų dėl Palangos miesto savivaldybės netenkinančių sprendinių.
Ketvirtadienį Vilniuje bei su Premjeru Sauliumi Skverneliu, taip pat – su aplinkos viceministru Mariumi Narmontu šiuos klausimus aptarė kurorto meras Š. Vaitkus ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. Kurorto vadovai džiaugiasi – išsakytos pastabos buvo išgirstos, į jas bus atsižvelgta.

Vėjo jėgainių parkas
Palangos miesto savivaldybės netenkino tai, kad Lietuvos bendrajame plane iki 2030 m. numatyta vėjo jėgainių parką jūroje kurti vos už 20 kilometrų nuo Palangos, kadangi įrenginiai iš paplūdimių bei nuo jūros tilto būtų matomi plika akimi. Š. Vaitkus atkreipė dėmesį, kad šie Lietuvos bendrojo plano sprendiniai nebuvo teikti derinti Palangos miesto savivaldybei, nebuvo pateikta ir motyvuotų paaiškinimų, kad tai nepadarys žalos.
Dar 2016-2017 metais Palangos savivaldybės administracijoje sudaryta darbo grupė nagrinėjo vėjo energijos panaudojimo atviroje jūroje Šventosios–Palangos atkarpoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas – jose konstatuota, kad vėjo jėgainės taps vizualiai reikšmingu objektu jūriniame kraštovaizdyje, didžiojoje dalyje žemyninės Lietuvos Baltijos jūros kranto zonos, bus vizualiai reikšmingos stebint iš visų žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante esančių regyklų bei didelio intensyvumo bendro naudojimo paplūdimių. Tai neišvengiamai sumažins esamo gamtinio kraštovaizdžio natūralumą.
Palangos miesto savivaldybės nuomone, siekiant išvengti vizualinės taršos, vėjo jėgainių statyba galėtų būti numatyta ne arčiau kaip 32 kilometrai nuo kranto. „Siūlome šioje zonoje numatyti ir brėžiniuose žymėti alternatyvius plaukiojančius jūros bangų energijos šaltinius. Taip pat siūlome tokių alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą įvertinti ir tolimesnėje jūros zonoje, skirtoje atsinaujinančių energijos šaltinių vystymui. Palangos miesto savivaldybė prašo tikslinti LR bendrojo plano brėžinį „Kompleksinė infrastruktūra ir teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams“ pažymint, kad Palangos miesto teritorijoje vėjo elektrinių (ir kitų aukštų statinių) vystymas draudžiamas“, – rašoma Aplinkos ministerijai adresuotame rašte.
Kurorto meras Š. Vaitkus, komentuodamas Lietuvos bendrojo plano sprendinius, pabrėžė iš esmės nesąs prieš vėjo jėgainių parką jūroje. „Tačiau esu įsitikinęs, kad tam reikia parinkti tinkamesnę vietą – vėjo jėgainės neturėtų būti matomos nuo jūros tilto, kur žmonės ateina palydėti besileidžiančios saulės. Palanga yra tarptautinis kurortas, ir svečiai, ypač atvykę iš užsienio, žavisi mūsų natūraliu, neurbanizuotu pajūriu bei ragina šį turtą saugoti. Jei jūroje, vos 20 kilometrų nuo kranto, atsirastų vėjo jėgainės, tai neabejotinai sudarkytų unikalų kurorto kraštovaizdį“, – įsitikinęs Š. Vaitkus.

Į pastabas įsiklausė
Po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su aplinkos viceministru bei Ministru Pirmininku Š. Vaitkus sakė esantis patenkintas rezultatais. „Mums buvo pažadėta į išsakytas pastabas atsižvelgti – vėjo jėgainių parką planuoti maždaug 30 kilometrų nuo kranto – tokiu atstumu, kad įrenginiai nuo jūros tilto nebūtų matomi“, – sakė Š. Vaitkus.
Atsižvelgta bus ir į kitas kurorto savivaldybės pastabas. Viena iš jų – dėl ypač didelį susirūpinimą keliančių maksimalios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros planų. Palangos miesto savivaldybės nuomone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinį giliavandenį uostą statant Baltijos jūroje prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų Šiaurinio molo ties Melnrage, supilant jūroje apie 130 ha pusiasalį bei pailginus į jūrą esamus molus, bus nutrauktas bet koks priekrantės smėlio nešmenų judėjimas jūroje išilgai pakrantės į šiaurę nuo uosto. Kurorto savivaldybės atstovai įsitikinę, kad smėlio nešmenų deficitas neleis natūraliai smėlio nešmenimis pasipildyti paplūdimiams nuo Melnragės iki Latvijos sienos, t. y. iškils itin didelė krantų erozinių procesų grėsmė, kuri neigiamai paveiks ne tik Baltijos jūros kranto liniją bet ir kraštovaizdį.
Todėl Palangos atstovai pasiūlė Lietuvos bendrojo plano aprašomoje dalyje įrašyti formuluotę, jog išorinio giliavandenio jūrų uosto įgyvendinimui keliami reikalavimai – užtikrinti priekrantės smėlio nešmenų judėjimą jūroje išilgai pakrantės į šiaurę nuo uosto, kad paplūdimiuose nuo Melnragės iki Latvijos sienos prisipildytų smėlio. Šie reikalavimai taikytini veiklai - statyboms pajūrio juostos akvatorijoje. Atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras būtina įvertinti poveikį LR jūros rajono geros aplinkos būklės savybėms. Į šias pastabas pažadėta atsižvelgti.
Atsižvelgta bus ir į Palangos miesto savivaldybės atstovų pastabas dėl teritorijos jūroje, skirtos smėlio, tinkamo paplūdimių papildymui, kasimui, pažymėjimo Lietuvos bendrajame plane. Pagal parengtas krantotvarkos programas ir mokslininkų rekomendacijas, Lietuvos krantams „pamaitinti“ bei apsauginiam kopagūbriui atstatyti kasmet reikalinga apie 400 tūkst. kubinių metrų smėlio sąnašų, ir, mokslininkų duomenimis, tinkamiausias tam smėlis yra Preilos-Juodkrantės rajone Šiauriniame poligone. Šiuo metu rengiamame bendrajame plane ši smėlio kasimo teritorija nėra numatyta, tad Palangos miesto savivaldybės atstovai pasiūlė minėtoje teritorijoje prioritetą nustatyti gamtos išteklių naudojimui.