Po Palangos pliaže žmonių apsupto ruonio vaizdų – gamtininkų prašymas: palikime jį ramybėje

"Delfi", 2021-10-12
Peržiūrėta
1973
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kristinos Kaulakytės nuotr.
Kristinos Kaulakytės nuotr.

Lietuvos pajūryje neretai galima pastebėti pailsėti ant kranto išlipančių ruonių. Visai neseniai vienas jų užfiksuotas Palangoje. Gyventojai dažnai mano, kad šiems gyvūnams reikia pagalbos ir svarsto, kur kreiptis, tačiau specialistai sako, kad jei ruonis nesužeistas, jį derėtų palikti ramybėje, antraip – tik pakenksime, rašo Viktorija Dačinskaitė delfi.lt

Pajūrio regioninis parkas feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį, kad gyventojų bandymai paplūdimyje besiilsinčius ruonius vyti į vandenį jiems visai nedaro naudos.

„Palikim ruonį ramybėje. Jis savo namuose. Viskas su juo gerai. Čia apie Palangos pliaže besilaikantį žvėrį. Nereikia jo nei baidyti nei tempti į vandenį, tai laukinis žvėris. Jis išlipa pasišildyti. Ruonis nėra naminis gyvūnėlis, kuriam trūksta dėmesio“, – buvo rašoma Pajūrio regioninio parko paskyroje. Jis įspėjo, kad ruonis neatsargius ir pernelyg prisiartinančius žmones gali grybštelėti.

Užfiksuotose nuotraukose buvo matyti, kad ruonį krante apspito jį fotografuojantys žmonės. Parkas prašė tokiu atveju palikti atstumą, kuris gyvūnui nekelia nerimo. „Empatiškai nesunku pajusti, kada gyvūnas į jus nekreipia dėmesio“, – sakoma įraše.

Parkas pripažino dažnai sulaukiantis skambučių dėl ruonių baidymo, varymo į vandenį taip neva suteikiant pagalbą – tai gyvūnui kenkia.

„Žmonės mums skambina ir piktinasi, kad su ruoniu kartais elgiamasi brutaliai, jis baidomas, tempiamas į vandenį, leidžiama jį puldinėti šunims. Pagarba gamtai yra kultūros ir etikos sritis. Kaip nelipame vienas kitam ant galvos, taip ir žvėriui reikia suteikti individualią erdvę. Esame radę ne vieną šunų apkandžiotą ruonį. Jeigu ruonis įsipainiotų į tinklus, ar pastebėtumėte kitokius aplinkosauginius pažeidimus pranešti Bendruoju pagalbos telefonu 112“, – skelbia parkas.

„Tai labai tipiškas Baltijos gyventojas – pilkasis ruonis. Atsikuriančioje Baltijos populiacijoje jau yra apie 30 tūkst. šios rūšies individų. Su dar dviem rūšimis – paprastuoju ir žieduotuoju ruoniais, Baltijos jūroje gyvena apie 50 tūkst. šių žvėrių. Ruoniai labai svarbūs ekosistemos stabilumui. Iki karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ruonių“, – teigiama Pajūrio regioninio parko įraše.

Vilniaus universiteto Biomokslų instituto mokslininkė Vaida Survilienė sako, kad ar gyvūnui reikia pagalbos, galima įvertinti iš kelių dalykų.

„Kada reikia tos pagalbos, kada – ne, parodo, ar mes galime laisvai prieiti prie gyvūno ir jei galime, kaip jis atrodo? Ar jis yra nusilpęs, ar į mus aktyviai reaguoja, žiūri. Kaip atrodo jo kailis? Pavyzdžiui, jei pavasarį krante yra nusilpęs ruoniukas, galima gražiai prie jo prieiti ir įvertinti: jo kailis dažniausiai būna sausas, jis pats – sulysęs, pakankamai silpnas, gali būti kiek agresyvus ar jau visiškai vangus, galbūt yra sužeistas, įsipainiojęs į tinklus. Visa tai iš pirmo žvilgsnio sako, kad gyvūnas serga, jaučiasi blogai, jam reikia pagalbos“, – pasakoja mokslininkė.

Anot jos, parko pasidalintame įraše matyti, kad gyvūnas reaguoja pakankamai aktyviai, jo kailis šlapias, o tai reiškia, kad jis neseniai buvo vandenyje, vadinasi – gali pats į jį nueiti, taip pat gyvūnas iš pažiūros atrodo gerai įmitęs, neturi jokių išorinių sužeidimų žymių. Tai rodo, kad pagalbos jam nereikia.

V. Survilienė sako, kad gyvūnai taip pat turi savo charakterį – šis ruonis, panašu, žmonių nebijo, yra pakankamai drąsus, tačiau nereikėtų pamiršti atsargumo. Ruoniai patys yra labai atsparūs daugeliui ligų, bet jas gali pernešti, todėl netgi grybštelėjimas žmogui ar šuniui gali būti pavojingas.

Pašnekovė sako, kad ruoniai išlipa į krantą pailsėti, kadangi vandenyje dėl termoreguliacijos sunaudoja daug energijos – vanduo yra šaltas, taigi ruoniui reikia daugiau energijos jeigu jis nori ilsėtis ar miegoti vandenyje. Anot jos, krante sušilę ir pailsėję ruoniai grįžta atgal į jūrą.

Delfi.lt

Kristinos Kaulakytės nuotr.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jūrų takas – tai pėsčiųjų maršruto E9 dalis. Šis maršrutas prasideda prie Šv. Vincento kyšulio Portugalijoje ir baigiasi Estijos sostinėje Taline.


Lapkričio 3 dieną Palangos pliaže aptiktos aštuonios jūros skalaujamos šernų gaišenos. 


Praėjusią savaitę Palangos paplūdimyje plevėsavo raudona vėliava, bet jūroje buvo matyti minia žmonių, taip pat ir vaikų.


Palangos savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo vertinimo tarybą peržiūrėti, ar obeliskas žuvusiems sovietiniams kariams kurorte vertas būti kultūros vertybių sąraše. Tad koks likimas laukia jo? „Šis klausimas karo Ukrainoje ir ypač mūsų miesto brolio Bučos sunaikinimo ir išniekinimo akivaizdoje, viena vertus, yra kaip niekad aktualus, tačiau, kita vertus, ne mažiau jautrus ir problemiškas,“...


ietuvos pajūryje neretai galima pastebėti pailsėti ant kranto išlipančių ruonių. Visai neseniai vienas jų užfiksuotas Palangoje. Gyventojai dažnai mano, kad šiems gyvūnams reikia pagalbos ir svarsto, kur kreiptis, tačiau specialistai sako, kad jei ruonis nesužeistas, jį derėtų palikti ramybėje, antraip – tik pakenksime, rašo Viktorija Dačinskaitė delfi.lt


Palangos miesto savivaldybė pagal susirgimų COVID-19 skaičių šią savaitę pateko į pirmąją vietą Lietuvoje – Statistikos departamentas skelbia, kad 100 tūkstančių gyventojų tenka 201 naujas ligos atvejis, o šiuo metu Palangoje esą serga 35 asmenys. 


Nusikalsti linkę asmenys sugalvoja vis naujų legendų pinigams išvilioti. Per 2016 m. gruodį Palangos gyventojai pranešė apie 5 telefoninius sukčius. Galima numanyti, kad tokių skambučių sulaukė ir daugiau miesto gyventojų. Dviem atvejais sukčiai džiaugėsi grobiu.


Žemaitijos sūnau, ilsėkis ramybėje aukštaičių žemėje...

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas

2012 m. spalio 2 d. „Palangos tilte“ buvo paskelbta publikacija „Jonas Piktuižis pasiaukojęs Tėvynės laisvei“. Straipsnyje aprašytas kario savanorio gyvenimas, jo karinė karjera bei žūties aplinkybės. Primenu, kad jaunesnysis puskarininkis J. Piktuižis žuvo kovoje už Lietuvos nepriklausomybę su maištininko Liuciano Želigovskio kariauna, būdamas dar...


Sudegusios medinės Palangos kurhauzo dalies atstatyti nepradėjęs Gediminas Jacka su savo šeima nusižiūrėjo valstybės ir savivaldybės lėšomis baigiamą restauruoti mūrinę istorinio kurorto pastato dalį. Prieš dešimt metų Kurhauzo pastatą pasidalijusi ir savo mūrinę dalį po gaisro jau atstačiusi Palangos valdžia sulaukė Jackų akibrokšto. Kurhauzo...


„Oi, tu pažiūrėk, čia juk Alfredas. O čia mano kaimynė. O kur tie fotografai tokią vietą atrado? Vaje, čia dar ne viskas, tai kiek tų nuotraukų sukabinta?...“ Tai toli gražu ne visi nuostabos ir susižavėjimo šūksniai ir nugirstos pokalbių nuotrupos, skambėjusios šeštadienį Vytauto gatvėje ir Jūros take, kur ant toli gražu į kultūros vertybes nepretenduojančios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius