„Pušyno“ siekiai virto darbais – pareigūnų šiandien ilsisi 6 kartus daugiau nei prieš trejus metus

Jeigu šiandien susėstumėte pokalbiui prie kavos su Tomu Juliumi Žulkumi, miesto savivaldybės Tarybos nariu bei poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriumi, kalba, ko gero, pasisuktų apie tris dalykus: sėkmingą „Pušyno“ veiklą – „Kai kiti verčiasi per galvą, kad būtų kuo didesnis užimtumas, ypač ne sezono metu, pas mus laisvų vietų tiesiog nėra“, – apienetikrumą dėl prekybos paplūdimyje, kur penkiolika metų vykdė komercinę veiklą (su T. J. Žulkumi šnekėjomės dar prieš Seimo balsavimą dėl Alkoholio įstatymo pataisų) ir, be abejo, miesto problemas.
„Reikia pripažinti, kad miestas pastaruoju metu įveikia, kaip sakau, laikiną nesėkmių kartelę: koncesijos dėl Koncertų salės ir Nemirsetos kempingo konkursai iki šiol neatnešė laimėtojo, dėl baseino taip pat buvo tam tikrų netikrumų, nors dabar jau laukiame, kada ekskavatorius iškels pirmą kaušą žemių, žyminčių statybos darbus“, – pradėjo pokalbį T. J. Žulkus.
Koncertų salės koncesijos konkurse varžėsi keturi dalyviai – konkursas jau įžengė į antrąjį etapą.
Jį neramina, kad dalis prekybos vietų viešose miesto vietose nesulaukė jokio dėmesio.
„Manau, kad prekybos organizavimo viešose miesto vietose komisija galėjo ir lanksčiau į daugelį dalykų pasižiūrėti. Kai kurios naujos vietos, pavyzdžiui, Jūratės gatvėje – už 2000 eurų, skvere– už 8000 eurų, nors ir strateginėse, prekybos prasme, vietose, tačiau nesulaukė populiarumo konkurse dėl pernelyg aukštos kainos. O kai kur į vieną vietą, pavyzdžiui, Jūratės gatvėje taikėsi net 19 konkursantų.Esu praleidęs vasaros versle 15 metų – vasaros prekybos ypatumus, drįstu manyti, aš žinau. Abejoju, ar juos gerai žino mano minėta komisija“, – teigė T. J. Žulkus.
Anot jo, kai kurie prekybininkai, siekiantys, kad trokštama prekybos vieta būtų jų, į konkursus eina su keliomis ar net keliolika savo firmų.
„Į vieną vietą, įsidėmėjau, šiemet pretendavo net 14 vieno žmogaus firmų. Koks šansas laimėti kitiems? Jokio. Įstatymas formaliai nepažeistas, bet tokia tvarka ydinga – iškreipia konkurenciją, ypač, kai naujos prekybos vietos, kur prašoma pradinė kaina yra gerokai didesnė, niekas nenori“, – atskleidė pašnekovas.
Su įdomumu T. J. Žulkus stebi Seime vykstančias diskusijas dėl Alkoholio įstatymo pataisų.
„Taip, esu už prieinamumo prie alkoholio griežtinimą, bet ar tik neperlenksime lazdos, jei visas siūlomas pataisas priimsime? Visiškai uždrausti prekybą vasarą, net ir silpnesniu alkoholiu, paplūdimio paviljone man atrodo kaip gan ekstremalus, mažų mažiausiai prieštaringas dalykas“, – sakė J.T.Žulkus.
Anot jo, maždaug pusė visų paplūdimio palapinėse vasarą generuojamų pajamų – iš prekybos silpnu alkoholiu.„Galbūt visi paviljonai nebankrutuos dėl griežtesnio įstatymo, bet dalis tikrai užsidarys. Vadinasi, miestas negaus pajamų iš rinkliavų“, – sakė verslininkas.
Jis įsitikinęs, kad, priėmus pataisas, daugiau miesto svečių keliaus į paplūdimį su pilnais alkoholio, nusipirkto vietos prekybos centruose, krepšiais.
„Bet kuriuo atveju, manau, kad leidus pačioms savivaldybėms spręsti, kam ir kur prekiauti alkoholiu, Palangos miestas pasisakys už griežtesnę alkoholio politiką. Manau, kad būtų geriausia, jog tai būtų palikta spręsti vietos savivaldybėms“, – sakė T. J. Žulkus.
Pastaraisiais metais Palangos miesto savivaldybės Taryba jau apribojo prekybą alkoholiu – velnio lašų galima dabar kavinėse įsigyti tik iki vidurnakčio, kai kurioms, su triukšmu nesusidorojusioms kavinėms, buvo atimtos ar apribotos prekybos alkoholiu licencijos.
Miesto Tarybos narys taip pat atkreipė dėmesį ir į kai kurias svarbias šių metų kurortinio gyvenimo naujoves.
„Pirmąkart per 27 nepriklausomybės metus paplūdimyje pastatėme apie 10 tualetų – jie stilingi, spalva priderinta prie paplūdimio aplinkos spalvų, komunalininkai juos, neabejoju, tinkamai prižiūrės. Antras didelis dalykas – atiduosime vieną Vytauto gatvės pusę dviratininkams. Abejais klausimais buvo sulaužyta galybė iečių, bet dabar senai brandintas temas paverčiame darbais“, – sakė T. J. Žulkus.
Jis tikisi, kad jau artimiausiais metais, anot politiko, išsipildys ir kitos jo „senos svajonės“: paplūdimyje atsiras apšvietimas ir lauko dušai nusiprausti po saulės vonių ir maudynių jūroje.
„Manau, argumentas, kad tai – Palangai per brangu, jau neatlaiko kito argumento: nuvesti vandenį į konteinerinius tualetus paplūdimyje irgi nebuvo pigu“, – pastebėjo T. J. Žulkus.
Jis pokalbyje pabrėžė būtinybę labiau vystyti paplūdimio infrastruktūrą.
„Jau žengėme šiemet gan drąsų žingsnį –pastatėme konteinerinius tualetus paplūdimyje, bet elementarių paslaugų pliaže reikėtų ir daugiau – pavyzdžiui, vandens kolonėlių, įrenginių kojoms apsiplauti, pliažo dušų pagal galimybes“, – sakė pašnekovas.
Jo nuomone, reikėtų paplūdimyje ir apšvietimo – nors nuo Gelbėjimo stoties iki Mėlynosios vėliavos pliažo.
Anksčiau su „Palangos tiltu“ kalbėdamasis T. J. Žulkus buvo prisiminęs atostogas Ispanijoje, Tenerifėje.„Ten driekiasi ilgos promenados, jos pilnos vaikštinėtojų, skamba gyva muzika, vyksta šokiai. Nesakau, kad viską turime aklai nukopijuoti ir pritaikyti mūsų Palangoje, bet noriu visus paskatinti gyvai diskusijai, koks turėtų būti Palangos paplūdimys“, – sakė miesto Tarybos narys.
Anot jo, apšvietus pliažą, jis taptų saugesnis, o, svarbiausia, atlikti išvardintiems jo infrastruktūros gerinimo darbams itin didelių investicijų nereikėtų.
Jis palaiko ir idėją paplūdimyje įrengti tam tikras zonas – tylos, naktinio gyvenimo, sporto, vaikų.
Pliažo paslaugų sukūrimui, politikas mano, miestas galėtų panaudoti „pagalvės“ mokesčio lėšas.
Tarybos narys džiaugiasi, kad šiais metais paplūdimys bus labiau pritaikytas neįgaliesiems – įrengti specialūs, neįgaliesiems pritaikyti nuvažiavimo iki pat paplūdimio takai ties „Linu“ ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.
Kaip „Pušyno“ direktorius, T. J. Žulkus nuolat sulaukia neįgalių žmonių ar jų giminaičių skambučių – skambinantys teiraujasi, ar Palangos paplūdimys pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
„Džiugu, kad šį sezoną galėsime pranešti gerų žinių“, – sakė politikas.
Pasidomėjus, kokie „vėjai“ komitete – T. J. Žulkus yra Statybos ir miesto ūkio komiteto narys –pastebėjo, kad jame darbų – ir, ko gero, paties komiteto svarba sumenko, kai buvo priimtos įstatymo pataisos, kurios numato, kad detaliuosius planus nuo 2016-ųjų metų svarsto ne miesto tarybos komitetai, o derina ir pasirašo savivaldybės administracijos direktorius.
„Išties, netekome dalies galių. Sumažėjo ir vaikštukų – taip vadinu lobistus, kurie buvo dažni komiteto svečiai anksčiau“, – sakė miesto Tarybos narys.
Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų yra aiškiai nurodyta, kad Palanga yra visus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sporto, poilsio ir sveikatingumo infrastruktūra. Šia linkme savivaldybė, anot politiko, ir dirba – siekiama sukurti tokioms investicijoms patrauklią aplinką.
„Bet problema yra ta, kad tokie projektai reikalauja itin didelių privataus kapitalo investicijų. Sunkumų kyla ir dėl to, kad mieste yra mažai laisvų, neužstatytų teritorijų, kurias būtų galima pasiūlyti stambiems investuotojams. Reikalus ypač komplikuoja tai, kad Palangoje dar nebaigta žemės reforma“, – pastebi T. J. Žulkus.
Užtat reikalai jo vadovaujame „Pušyne“ klojasi itin gerai.
„Mūsų problema, net ir ne sezono metu, kur apgyvendinti, o ne ką apgyvendinti. Norinčiųjų pas mus ilsėtis – labai daug. Reikėtų, žinoma, plėstis – pastatyti naujus korpusus, SPA, baseiną –bet tai turėtų nuspręsti mūsų steigėjas, Vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybė“, – sakė „Pušynas“ direktorius.
Centras siekia suteiktikuo daugiau ir kuo įvairesnių paslaugų VRM pareigūnams. Džiugu, kad siekiai virto darbais – pareigūnų „Pušyne“ dabar 6 kartus daugiau nei prieš trejus metus. Prieš pusantrų metų tuometinis VRM ministras S.Skvernelis priėmė puikų sprendimą dėl VRM pareigūnų reabilitacijos.Kuruojant šį sprendimą VRM kancleriui A.Stončaičiui, pavyko šį projektą pilnai įgyvendinti, ko eigoje kasmet „Pušyne“ atstato savo jėgas ir sveikatą apie 500 VRM pareigūnų. Tikimės,kad šis pavykęs projektas bus tęsiamas ir ateityje.
„Ankstesniais metais „Pušynas“ buvo nukrypęs nuo savo pagrindinių tikslų – teikti kokybiškas paslaugas VRM sistemos darbuotojams. Pavyzdžiui, 2013–2014 metais VRM pareigūnai, kuriems buvo suteiktos reabilitacijos ir poilsio paslaugos pas mus, tesudarė vos6-8procentus.Dabar šis rodiklis yra apie 30 procentų.Vadinasi, einama teisinga linkme“, – sakė T. J. Žulkus.