Tarpukario kretingiškių sporto pramogos

Palangos tiltas, 2024-02-12
Peržiūrėta
827
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Atėjus pavasariui gera pasimankštinti erdviame progimnazijos kieme, 1924 m. balandžio 23 d. Jono Grudzinsko archyvas
Atėjus pavasariui gera pasimankštinti erdviame progimnazijos kieme, 1924 m. balandžio 23 d. Jono Grudzinsko archyvas

Nuo senų laikų kretingiškiai suprato, kad sportas – ne tik sveikata, bet ir puikus būdas laisvalaikiui leisti. Mus pasiekusiose tarpukario nuotraukose jie džiaugiasi ne tik vasaros, bet ir žiemos sporto malonumais, ko mes šiandien jau beveik nebeturime.

1923 m. žiemą ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ledo susirinkęs jaunimas avi ne tik tuo metu prabanga laikytas pačiūžas, bet ir rankose laiko niekur nematytas ilgas medines lazdas su jų gale pritvirtintu plokščiu skrituliu, kuriomis buvo gainiojamas kamuoliukas. Gali būti, kad iki Kretingos dar neatėjus XIX a. viduryje Kanadoje pradėtam žaisti ledo rituliui, kuris lakūno Stepono Dariaus iniciatyva Kaune pradėtas žaisti 1922 m., kretingiškiai mėgavosi savo pačių sugalvotu ar kažkur matytu žaidimu ant ledo, kai ilgomis medinėmis lazdomis dvi komandos stengėsi įmušti kamuoliuką į priešininko vartus. XX a. 4-ą deš. ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ir Akmenos upės ledo jau buvo žaidžiamas ledo ritulys. Ir čia pasižymėjo Pranciškonų gimnazijos mokiniai, su didžiuliu azartu, nepaisydami spaudžiančio šaltuko ir nuo jūros pučiančio šalto vėjo, savo pačių iš medžio išdrožtomis lenktomis lazdomis ir pirktinėmis pačiūžomis gainioję guminį ritulį.

Ant šio tvenkinio ledo veikė ir čiuožykla, kurioje dienomis ir vakarais, ją apšvietus ir grojant muzikai, galimybe čiuožti džiaugėsi ne tik Pranciškonų gimnazijoje besimokantis jaunimas, mokytojai, bet ir kiti pačiūžas įsigiję ir čiuožti pramokę kretingiškiai, už galimybę naudotis čiuožykla sumokėję simbolinį keliasdešimt centų mokestį.

O Kretingos progimnazijoje, 1920–1925 m. veikusioje miesto centre, viename mūrinių pietinės Turgaus aikštės pusės pastatų, joje besimokantis jaunimas per fizinio lavinimo pamokas ir laisvalaikiu mokyklos kieme mėgo gimnastikuoti ir kurti „gyvuosius paveikslus“.

Populiariausia pasaulyje sporto šaka – futbolas Kretingoje pradėtas žaisti XX a. 3-io deš. pradžioje, kai 1923 m. Kretinga jau turėjo savo futbolo komandą. 1934 m. Kretingos šaulių rinktinei prie miesto poilsio parko įsigijus sklypą ir įrengus stadioną, jame žaidė 1935 m. Telšių apygardos pirmenybėse dalyvavusios dvi Kretingos komandos „Šaulys“ ir „Žemaitis“, nors jų pasiekimai buvo vidutiniški.

Vakarinėje miesto parko dalyje, prie miškų urėdijos tvoros, buvo įrengti lauko teniso kortai, kuriuose teniso kamuoliuką gainiojo stilingais baltais rūbais apsirengusios moterys ir vyrai. Pokario metais šie teniso kortai buvo sunaikinti, nes sovietinė valdžia lauko tenisą laikė turtingųjų sportu, ir jų vietoje buvo įrengtos vaikų karuselės. Net ir šiandieną tenisą kretingiškiai žaidžia daugiausia Palangoje, nes savo mieste jam vietos iki šiol nerasta. Nors Kretingoje krepšinis buvo pradėtas žaisti XX a. 3-ią deš., jis ypač išpopuliarėjo 4-ą deš., 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tapus Europos čempione ir 1939 m. šį pasiekimą pakartojus.

Krepšinį ypač buvo pamėgę Pranciškonų gimnazijos vaikinai, jį žaidę krepšinio aikštelėje, įrengtoje tarp Šv. Antano rūmų ir senųjų II kapinių mūrinės tvoros, kur stovėjo iš medžio padaryti krepšinio stovai, lentos ir lankai su ilgesniais negu šiandien tinkleliais. Pranciškonų gimnazijos komanda žaidė pasipuošusi sportiniais marškinėliais su numeriais, ant kurių trijuose sujungtuose apskritimuose buvo įrašytos raidės KPG, kas reiškė Kretingos pranciškonų gimnaziją.

Tarpukariu Kretingos apskrityje vaikai buvo mokomi sportuoti pradinėse mokyklose nuo pat mažens. 1930 m. birželio 29 d., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, Kretingoje buvo surengta apskrities pradžios mokyklų vaikų sporto ir dainų šventė. Joje dalyvavusių mokinių tėvai skirstėsi patenkinti, matydami džiugiai sportuojančius savo vaikus, nors, kaip 1930 m. liepos 7 d. numeryje rašė „Lietuvos aido“ dienraštis, būta ir vieno neįvardinto dvasininko raginimo per pamokslus bažnyčioje tėvams neleisti to daryti. Deja, dalis tėvų šio raginimo paklausė, taip nuskriausdami sportuoti norėjusias savo atžalas.

Kretingoje sportavo ne tik mokiniai ir Šaulių sąjungos nariai, bet ir visuomeninių organizacijų, politinių partijų, tautinių bendrijų atstovai. Mieste populiarus buvo žydų sporto draugijos „Makabi“ skyrius, vienas pirmųjų subūręs futbolo komandų, žydų jaunimą sportuoti ir sveikai gyventi ragino ir šios bendruomenės religiniai ir dvasiniai vadovai. Sveikatos šaltiniu kretingiškiai laikė ir maudymąsi, plaukiojimą valtimis ir baidarėmis Akmenos upėje, kurios tyras vanduo buvo prieinamas ir mažiems, ir dideliems.

Išlikusios sportuojančių kretingiškių nuotraukos – svarbi krašto istorijos dalis. Jos padeda geriau pažinti tuometinį gyvenimą ir pasigėrėti gyvenimo džiaugsmą sporte radusių jau mus palikusių savo kraštiečių šviesiais veidais.

Romualdas BENIUŠIS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo senų laikų kretingiškiai suprato, kad sportas – ne tik sveikata, bet ir puikus būdas laisvalaikiui leisti. Mus pasiekusiose tarpukario nuotraukose jie džiaugiasi ne tik vasaros, bet ir žiemos sporto malonumais, ko mes šiandien jau beveik nebeturime.


Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylą dėl Dominyko Vaitkaus, vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, teiktų pavojingų sporto paslaugų „Ankorr“ treniruočių metu.


Palangos Jono Šliūpo muziejus tęsia tradiciją minėti pirmojo miesto burmistro vardines ir kartu su „Palangos orkestru“ kviečia birželio 23 d. vakarą praleisti skambant tarpukario melodijoms.


Pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2025 metais vyks Palangoje

"Palangos tilto" informacija, 2022 06 22 | Rubrika: Miestas

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – tarptautinis, gilias tradicijas turintis sporto renginys, suburiantis tūkstančius Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių, ir ši sporto fiesta 2025 metais vyks Palangoje.


Palangos Jono Šliūpo muziejus tęsia praėjusiais metais gimusią tradiciją minėti pirmojo miesto burmistro vardines ir birželio 23 d. vakarą kviečia praleisti skambant tarpukario šokių muzikai, atliekamai Palangos pučiamųjų orkestro.


Žiemos pramogos

2022 02 09 | Rubrika: Miestas

Šių metų sausio 20 dieną Palangos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ ugdytiniai ir mokytojai paminėjo Pasaulinę sniego dieną. Kadangi žiemužė iškrėtė išdaigą ir vietoje sniego  šią dieną mums atsiuntė lietų ir vėją, veiklos persikėlė į grupes. Taikydami STEAM idėjas mokytojai kartu su vaikais kalbėjo ir aiškinosi apie žiemą, sniegą, ledą, žiemos teikiamus džiaugsmus bei...


Tūkstantinės baudos už draudimo vyrams ir moterims maudytis kartu nepaisymą yra vienas keisčiausių tarpukariu besimezgusios poilsiavimo kultūros atributų. Apie šią ir kitas to meto kurortavimo tradicijas rašoma leidyklos „Lapas“ išleistoje dr. Viltės Migonytės-Petrulienės monografijoje „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“.


Pirmajame rinkimų į Seimą ture Mėguvos rinkimų apygardoje pergalę šventęs Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas, Palangos miesto Tarybos narys Mindaugas Skritulskas pirmadienį sakė „Palangos tiltui“, kad iki antrojo rinkimų turo po dviejų savaičių (spalio 25 d.) „neįkyrės“ rinkėjams ir laikysis nuosaikumo. „Forsavimo...


Spalio 1 d., minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Palangos miesto savivaldybė kartu su parneriais – kurorto verslininkais, kultūros, meno, sporto sričių darbuotojais, dvasininkais – miesto senjorus kviečia nemokamai pramogauti. Šiemetinė Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos tema Palangoje – aktyvus bei turiningas laisvalaikis ir sveika gyvensena.


Kai orai nelepina saulės kaitra, Palangoje poilsiautojai nenuobodžiauja – kurorte gausu vietų, kurias verta pamatyti tiek suaugusiesiems, tiek ir mažiesiems.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius