Tokią Palangą matęs ne kiekvienas – takais ir takeliais po neatrastas kurorto vietas

Palangos tiltas, 2023-10-11
Peržiūrėta
1670
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

FOTO: SHUTTERSTOCK
FOTO: SHUTTERSTOCK

Rudenėjanti gamta Palangą nudažo naujomis spalvomis ir apgaubia jaukumo aura – retas įsivaizduoja šio pajūrio kurorto grožį medžiams metant lapus. Vasarai pasibaigus, gyvenimas pamažu įgauna ramesnį, kokybiško laiko sau pripildytą tempą, kviesdamas atrasti Palangos išskirtinumą rudens sezono metu. 

„Galima drąsiai sakyti, kad Palangos kurortas niekada nemiega – nors vasarą poilsiautojų srautai didžiausi, kurortą kokybiško poilsio ieškantys lietuviai ir užsienio svečiai atradę ir kitais metų laikais. 

Pušimis kvepiantis ruduo, vis dar palepinantis gražiais orais ir saulės spinduliais, itin mėgstamas aktyvaus laisvalaikio mėgėjų, šeimų su vaikais. Natūralios gamtos apsupta Palanga kiekvienam turi ką pasiūlyti – nuo pasivaikščiojimų laiko neištrinamais grafų Tiškevičių pėdsakais ir atpalaiduojančio SPA poilsio, iki aktyvių pramogų ir visus metus džiuginančių kultūrinių renginių“, – sako Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Pušynais besidriekiantys pėsčiųjų takai vingiuoja per visą kurortą 

Auksinio smėlio paplūdimiais ir hipnotizuojančiu Baltijos jūros ošimu poilsiautojus pasitinkančioje Palangoje persipina šiuolaikinis gyvenimas ir turtinga kurorto istorija. Norėdami geriau pažinti kurortą, bent dieną ar kelias skirkite aktyviam poilsiui ir pasivaikščiojimams kurorto gatvelėmis bei natūralios gamtos apsuptais pėsčiųjų takais.

„Palanga neatsiejama nuo kilmingos grafų Tiškevičių šeimos, nutiesusios kelius modernios poilsio kultūros pradžiai Lietuvoje. Išskirtinę grafų giminės istoriją pasakoja iki šių dienų išlikę autentiški to laikmečio pastatai – didingi Tiškevičių rūmai, legendinis Palangos kurhauzas bei vilos, kurių sienos patikimai saugo ne vieną asmeninio grafų gyvenimo paslaptį. Senieji Palangos gyventojai pasakoja, kad virš palėpės savo viloje Sofija Horvataitė-Tiškevičienė buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį ir rengdavusi čia spiritizmo seansus, o visai netoliese asmeninėje viloje buvo įsikūrusi ir paties grafo Tiškevičiaus meilužė“, – pasakoja R. Kmitienė.

Pažintį su XIX ir XX a. kurorto istorija Palangos turizmo informacijos centro vadovė rekomenduoja pradėti nuo kelionės pėsčiomis ne vieną kilometrą besidriekiančiais Birutės parko takais. Tyvuliuojantys tvenkiniai, šimtamečiai pušynai ir dekoratyviniai elementai čia kuria nepaprastą grožį, kuriame darniai dera žmogaus prisilietimas ir natūrali gamta. Sunku patikėti, kad kadaise šioje įstabioje vietoje tebuvo kemsynais apaugusios pelkės, ambicingų idėjų dėka virtusios vienu gražiausių parkų visoje Šiaurės Europoje. 1897 metais iškilusiuose neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.

Visai šalimais poilsiautojams atviras ir lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik išpuoselėta teritorija ir pasivaikščiojimų takais, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti. Kad itin gražioje vietoje, pušyne ties Birutės parku esanti kone du hektarus apimanti naujoji laisvalaikio praleidimo erdvė būtų patraukli įvairaus amžiaus lankytojams, pirmiausia buvo sutvarkyta infrastruktūra – pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja infrastruktūra.

Norėdami pasiekti miesto centrą, būtinai prasieikite Meilės alėja – išpuoselėtas pačiu pajūriu besidriekiantis takas pritaikytas ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams. Išsišakojusiais mediniais takeliais akimirksniu pasieksite kopas, tad stabtelkite atsikvėpti ir pasigrožėti rudeninės jūros vaizdais. 

Norintiems atrasti tikrą gamtos prieglobstį, nuo Palangos tilto verta pasukti ir į kitą kurorto pusę – keliaudami Naglio alėja Šventosios kurorto link, pasieksite Naglio kalną. Legenda byloja, kad 15 metrų aukščio Baltijos pakrantės kopą savo rankomis supylė gedinti milžino karvedžio Naglio žmona. Šiandien kalnas – populiari pasivaikščiojimų vieta, kur puikiai girdisi jūros ir pušų ošimas, o tūkstantmečių paslaptys glūdi giliai po baltu smėliu.

Kadaise pati Naglio alėja buvo nutiesta per kopas. Vėliau teritorija buvo pradėta apželdinti pušelėmis, o senieji gyventojai pasakoja, kad į talką rinkosi visi vietiniai palangiškiai. Šiandien Naglio alėją iš visų pusių supa brandus miškas. Dėl čia ošiančių medžių, jūros bangavimo ir pušyno takų atvyksta daugelis poilsiautojų.

Ties Vanagupe rasite ir link jūros vedantį Palangos Lino taką, kuris pritaikytas ne tik pėstiesiems, bet ir negalią turintiems poilsiautojams. Dvi juostas – pėstiesiems ir turintiems judėjimą negalią – skiria akliesiems ir silpnaregiams skirta iškilių, 30 centimetrų pločio ryškios spalvos trinkelių vedimo linija. Paplūdimyje ties šiuo taku įrengtas ir iki pat vandens vedantis takas su nuolydžiu į jūrą. 

Bėgimo entuziastai čia pat gali pasimėgauti ir pušynais vingiuojančiu Labryčio taku, kuris driekiasi nuo Palangos iki Kunigiškių. Labryčio takas persipina su 1,4 tūkst. kilometrų ilgio Jūros taku, kurio maršrutas prasideda Nidoje ir driekiasi per visas tris Baltijos valstybes. Sakoma, kad viso tako kol kas nėra įveikęs nė vienas žygeivis.

Kiekvienas Palangos kampelis turi savo istoriją 

„Kiekvienas Palangos objektas – net ir visiems puikiai žinoma Basanavičiaus gatvė ar Palangos tiltas – turi savo istoriją, kurią girdėjęs retas kurorto svečias. Tiškevičiams dar tik puoselėjant būsimo kurorto viziją, tuometinis Tiškevičiaus bulvaras tebuvo kelių metrų pločio smėlingas ir klampus kelias, šalia kurio lygiagrečiai buvo nutiesti bėgiai, į laivą gabenę plytas iš Tiškevičiaus plytinės. Kilmingos damos ir ponai, nenorėdami klampoti ir išsitepti drabužių, naudodamiesi bėgiais galėjo nuvažiuoti iki tilto „konke“ – arkliu traukiama transporto priemone“, – pasakoja R. Kmitienė.

Atvykstančius į kurortą pirmą kartą ir nuolatinius jo svečius Palangos turizmo informacijos centro vadovė ragina nebijoti išklysti iš daugumai žinomų populiariųjų maršrutų ir atrasti Palangą už Basanavičiaus gatvės ribų. Nustebsite, kiek netikėtų istorinių atradimų ir pažinčių laukia šiame kurortiniame mieste. 

„Nemaža dalis kurorto lankytojų dar nėra atradę daugybės nuostabių Palangos kampelių, tačiau labai džiugu, kad vis daugiau jų užsuka ir į mūsų informacijos centrą – vieni pasidomi lankomiausiomis vietomis ir renginiais, kiti į pažintį su Palangos istorija leidžiasi lydimi profesionalių gidų. Palangos turizmo informacijos centre siūlome 6 unikalias ekskursijas po skirtingas Palangos vietas. Kiekviena iš jų turi savo tematiką, tačiau visos kviečia kitomis akimis pamatyti Palangą ir iš arčiau pažinti išskirtinę jos istoriją“, – sako R. Kmitienė.

 

Palangos turizmo informacijos centras

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rudenėjanti gamta Palangą nudažo naujomis spalvomis ir apgaubia jaukumo aura – retas įsivaizduoja šio pajūrio kurorto grožį medžiams metant lapus.


Legendinis virtualios realybės filmas „Angelų takais“, paremtas M. K. Čiurlionio kūrinių motyvais,  pradeda naują švietėjišką kelionę – turą po Lietuvą. 


2023 metai Lietuvos turizmui – net labai sėkmingi. Keliautojai gali džiaugtis atnaujintais pažintiniais takais, įspūdingais apžvalgos bokštais, lankytis išskirtiniuose muziejuose bei laiką leisti žmogaus rankos nepaliestose gamtos oazėse. 


„Angelų takais“ keliasi į pajūrį – pasinerti į M. K. Čiurlionio kūrybą virtualios realybės pagalba bus galima Klaipėdoje ir Nidoje 


Spalio 4 dieną 5A, 5B ir 5C klasių mokiniai dalyvavo edukacijoje „Miško brolių takais“. Susitikimo metu mokiniams buvo pasakojama apie laisvės kovų atminimo svarbą, laisvės kovotojų herojiškumo apraiškas, laisvės ir demokratijos siekį.


Nuo 1993 metų Lietuvoje minima Tarptautinė vaikų knygos diena. O birželio 1-oji-Tarptautinė  vaikų gynimo diena. Labai džiugu, kad prie šios šventės prisideda ir palangiškė literatė –kūrėja,i kimokyklinio ugdymo pedagogė- Alma Viskontienė. Neseniai, dar kvepianti dažais, pasirodė trečioji Almos Viskontienės eilėraščių knyga vaikams „Eina saulytė žemės takeliais.“ Knygoje – daug...


Palangos verslininkai sako šio sezono pelną skaičiuosiantys po jo, tačiau nedrąsiai užsimena – apie tokią vasarą buvo galima tik pasvajoti. „Visų apyvartos išaugo stipriai – nėra ką slėpti. Nors kurorte padaugėjo pramogų, tačiau ir žmonių pakako – šiltos buvo ne tik dienos, bet ir naktys“, – sako jau 20 metų pramogų verslą Palangoje...


Spalio 28 d. mūsų mokyklos mokiniai Tadas Valiukas, Tadas Jarulis (10 kl), Mantas Gaučius (8 kl.) ir Lukas Jarulis (7 kl.) drauge su Palangos V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių komanda, vykdydami bendrą projektą „Mes iš pajūrio“, dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Kardo rinktinės partizanų takais“ maršrutu Salantai – Grūšlaukė.


Nepamirštami veiklūs žmonės būna net ir atgulę amžinojo poilsio vietose. Nuolat lankomi kapai įrodo, jog žmonės vertina jų nuveiktus darbus. Surasti kurorto vardą garsinusių žmonių kapavietes nuo lapkričio mėnesio bus dar lengviau, mat Palangos kapinėse sukurtas virtualus turas, įamžinantis žymių palangiškių amžino poilsio vietas. Šią Palangos miesto etninės kultūros...


Rudenėlio takeliais - į gamtos glėbį

Lopšelio-darželio „Nykštukas“ auklėtoja S. Kairienė, 2010 10 12 | Rubrika: Miestas

Sukasi metų ratas kaskart atnešdamas vis naują rugsėjį. Lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ šiais mokslo metais didelis dėmesys bus skiriamas ekologinių pradmenų ugdymui. Juk nuo artimiausios aplinkos prasideda vaiko pažinimo pasaulis. Žengdamas po mažą žingsnelį, vaikas išmoks pamatyti rudens spalvų grožį, išgirsti lapų šnarėjimą, paglostyti rudašonį kaštoną.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius