Viltasi, kad užsienio turistus pakeis vietiniai, tačiau statistika negailestinga: ar šie metai bus geresni?

Metams prasidėjus laikas peržvelgti praėjusius metus bei pateikti savo įžvalgas kitiems. Tad peržvelkime kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui.

Nors ir yra teigiama, kad Lietuvos ekonomiką išgelbėjo pramonė, tačiau 2020 metų Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant ribojimų, turizmo verslas generavo 1,7 proc. Lietuvos BVP (2019 – 2,9 proc.) ir jame vis dar dirbo 4,7 proc. (2019 – 5,1 proc.) Lietuvos dirbančiųjų. Taigi, nežiūrint teiginių, kad Lietuvos ekonomiką ištraukė pramonė, turizmas ir toliau išliko svarbi ūkio šaka, suteikianti darbo daugybei žmonių.

Ir tai patvirtina dar kiti skaičiai: 2019 metais lietuviai poilsiui užsienyje išleido 1,2 mlrd. Eur, o užsieniečiai Lietuvoje išleido 1,33 mlrd. Eur. Būtent tie 1,33 mlrd. Eur, kuriuos atvežė užsieniečiai, ir prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo – nuo kelionių organizatorių iki paprasto žemdirbio.

Tad kaip sekėsi turizmo sektoriui praėjusiais, 2021 metais? Nors visų skaičių dar nėra, bet galime aiškiai įžvelgti tendencijas, kurios ir nulems Lietuvos turizmo ateitį.

Lietuvos oro uostai savo viešuose pranešimuose džiaugėsi, kad užsakomųjų skrydžių skaičiai pasiekė 2019 metų skaičius. Visgi, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos džiugesiu nespindi. 2021 metų trijų ketvirčių išvykstamojo turizmo verslo pajamos lyginant su tuo pačiu 2020 metų periodu, nors ir paaugo 95 proc., tačiau jos dar nepasiekė 2019 metų rodiklių ir yra 54 proc. mažesnės. Tačiau didžiausią rūpestį turėtų kelti atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pajamos. Jos lyginant su 2020 metų trijų ketvirčių rezultatais sumažėjo 7 proc., o lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu – sumažėjimas siekia net 93 proc. Tai reiškia tik viena – atvykstamasis turizmas Lietuvoje yra beveik miręs.

Tai atspindi ir apgyvendinimo įstaigų rezultatai. Nors ir buvo teigiama, kad užsienio turistus pakeis vietiniai turistai, tačiau statistika yra negailestinga. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose šiemet per tris ketvirčius sulaukėme dar mažiau turistų nei 2020 metais (-3 proc.) ir bendras nuosmukis lyginant su 2019 metais siekia 44 proc. Beje, tai atsispindi ir apgyvendinimo įstaigų pajamų statistikoje – jos vis dar yra 2020 metų lygyje, ir lyginant su 2019 metais pajamos yra sumažėjusios 35 proc.

Įdomiausia yra tai, kad nors ir buvo teigiama, kad Lietuvos kurortuose nėra kur apsistoti, tačiau statistika rodo, kad turistų juose ir toliau mažėja. Taip lyginant su 2020 metais Birštone turistų sumažėjo 27 proc., Druskininkuose – 13 proc., Anykščiuose – 14 proc., Neringoje – 2 proc., ir tik Palangoje pastebimas turistų augimas – plius 9 proc.

Ir šiam turistų mažėjimui yra akivaizdi priežastis – Lietuvos ir užsienio kurortus renkasi tas pats vartotojų segmentas, tad atsiradus galimybei keliauti į užsienio kurortus – lietuviai patraukė į juos. Tiesa sakant, toks vartotojų elgesys prognozuotas dar 2020 metais.

Nors ir Premjerė sakė, kad mes suprantame, kad Jūs bankrutuosite, visgi parama turizmui buvo skirta. Tačiau jau šiandien aišku, kad parama skirta galimai pažeidžiant Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus.

Ir tai akivaizdu. Štai 2019 metais kelionių organizatorių ir agentūrų sektoriuje 95 proc. mokesčių sumokėjo smulkus ir vidutinis verslas, o toks gigantas kaip AB „Novaturas“ sumokėjo likusius 5 proc. Akivaizdu, kad parama turėjo pasiekti išimtinai smulkųjį ir vidutinį verslą. Tačiau iš 48 mln. Eur paramos, skirtos turizmo sektoriui, 83 proc. gavo stambusis turizmo verslas. Iš 27 mln. Eur, kurie buvo skirti kelionių agentūrų ir organizatorių sektoriui, 63 proc. paramos gavo viena įmonė – AB „Novaturas“.

Tai yra parama skirta ne tiems, kas moka mokesčius, o tiems, kas jų beveik nemoka. Belieka gyventi viltimi, kad ši istorija bus neužmiršta ir ja domėsis ne tik asociacijos, bet ir teisėsauga.

Ateinantys 2022 metai turizmui matyt bus dar vieni iššūkių metai. Jau šiandien aišku, kad yra dviejų greičių turizmo atsigavimo šalių grupės – Pietų ir Šiaurės Europa. Jeigu pietų šalys turistus jau beveik susigrąžino, tai Šiaurės Europa (tame tarpe ir Lietuva) turistus gal būt susigrąžins po kelerių metų. Ar tarp susigrąžintų turistinių srautų lyderių bus Lietuva – daug kas priklauso ir nuo būsimo VŠĮ „Keliauk Lietuva“ vadovo. Šiuo metu belieka spėlioti, kas juo taps – sklando gandai, kad gal būt tai bus buvusi Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė Šeškuvienė ar dabartinis Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas. Visgi, norisi tikėti, kad juo taps asmuo, galintis tapti turizmo verslo lyderiu, o ne užsiimantis tuščiu piaru.

Tad turizmo laukia dar vieni sunkūs ir įdomūs metai, kurie, tikėtina atneš daugybę naujovių. Beje, šie metai jau startavo su stipria naujiena – aviakompanijos „Sun Express“ puslapyje atsidaro tiesioginiai aviabilietai Vilnius – Antalija – Vilnius. Tad 2022 metai Lietuvos turizmui, panašu, bus ne mažiau spalvingi nei karantininiai. Su tuo ir sveikinu, kolegos.

Delfi.lt