Žemės įkaitais tapę karjero savininkai nebenori laukti valdžios malonės

 „Labai skaudu. Po daugelio metų susigrąžinau senelio žemes, kasmet už sklypą moku didžiulius pinigus, tačiau nieko jame negaliu daryti“, – tokiais žodžiais „Palangos tiltui“ apie jau penkerius metus neišsprendžiamą problemą kalbėjo Raminta Bunkienė.

Nesulaukia atsakymo

Dar praėjusią savaitę klausimas dėl Kunigiškių karjero, kuriame jai priklauso vienas daugiau nei dviejų hektarų sklypas, buvo nagrinėjamas kurorto savivaldybės tarybos posėdyje. Tačiau moteris iš jo išėjo nusvirusiomis rankomis.

Posėdyje buvo pateiktas paviršinio vandens telkinio, esančio žemės sklypuose Liepojos pl. 2A ir 2B, apsaugos zonų ir juostų nustatymo specialiojo plano rengimo projektas. Miesto politikai turėjo arba pritarti jam, arba atmesti. Tačiau konkretaus sprendimo taip Taryba ir nepriėmė.

„Jau balandį buvo nagrinėtas šitas klausimas. Tada buvo priimtas neigiamas sprendimas – projektui Taryba nepritarė. Teikimą perkėlė į gegužės mėnesio posėdį. Tačiau viskas baigėsi niekuo, nebuvo jokių diskusijų, atmetė ir viskas“, – piktinosi pašnekovė.

Kaip vaikų darželis

Anot jos, istorija tęsiasi nuo 2007 metų. Jos žodžiais, visi procesai yra vilkinami. Prieš kelerius metus ji užsisakė padaryti savo žemės sklypo detalųjį planą. Jį buvo parengusi bendrovė „Almontus“.

Bendrovės direktorius Visvaldas Pertyla taip pat piktinosi, kad iš Palangos valdžios taip ir nesulaukia konkretaus atsakymo.

„Jau antrą kartą buvo pateiktas prašymas dėl specialaus plano, tačiau jokio atsakymo negavome. Atrodo kaip vaikų darželis. Mums nieko kito nelieka kaip tik kreiptis į teismą“, – teigė bendrovės vadovas.

Anksčiau detaliajame plane buvo numatyta pastatyti nedidelį viešbutuką su kavine prie vandens. Sklypas patenka į rekreacinės paskirties zoną, todėl orientuotasi į poilsį. Didesnis dėmesys galbūt būtų skirtas Palangos oro uosto keleiviams, kad jie galėtų kur apsistoti, pailsėti. Viskas būtų užėmę apie 200 kvadratinių metrų ploto. Tačiau detalusis planas taip ir užstrigo, nes, pasirodo, pirmiausia reikia pasitvirtinti specialųjį apsaugos zonų planą.

Gali skųsti teismui

Sklypo savininkė R.Bunkienė taip pat teigė, kad šiomis dienomis pasitars su savo advokatu ir projektuotoju bei sudėlios visus taškus ant „i“. Ji taip pat teigė, kad greičiausiai kreipsis į teismą.

„Kasmet aš už savo žemę moku po 900 litų. Noriu pasidaryti detalųjį planą, bet negaliu, nes reikia specialaus. Bet matote kas darosi, negaunu jokio atsakymo. Ir taryba neargumentuoja, kuo remiantis atmetė teikimą“, – apgailestavo R.Bunkienė.

Šiomis dienomis, pasikonsultavusi su specialistais, ji žada imtis priemonių išjudinti susiklosčiusią situaciją. Jeigu kreipsis į teismą, tai moteris planuoja skųsti balandžio mėnesio tarybos neigiamą sprendimą dėl specialaus plano ruošimo.

Specialusis planas – privalomas

Projektą dėl apsaugos zonų tarybai teikusiam Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjui Svajūnui Bradūnui taip pat neaiški politikų pozicija.

„Sprendimas nepriimtas. Nebalsavo nei už, nei prieš. Kodėl – nežinau. Aš teikiau projektą, kad teisiškai viskas būtų įtvirtinta, nes tada žemės savininkai žinotų, kaip gali naudotis savo žeme, kokias sąlygas įvykdyti, kad galėtų tvarkyti krantines, jas eksploatuoti“, – kalbėjo valdininkas.

Pasak jo, vandens telkinys yra išskaidytas į du sklypus, kurie priklauso dviems privatiems asmenims, vienas jų yra minėtos R.Bunkienės.

Nebeeksploatuojamas karjeras, kurio teritorija užima apie 4 hektarus, yra dešinėje pusėje važiuojant Šventosios link. R.Bunkienės sklypas yra tuščias – vandens telkinys ir pamiškė. Kito savininko sklype yra suręsti laikinieji pastatai, kuriems netaikomi specialūs statybų reikalavimai.

Savininkai norėjo pasidaryti detaliuosius planus, kad galėtų tvarkyti savo teritorijas. Tačiau, anot pašnekovo, visiems vandens telkiniams turi būti nustatomos apsaugos zonos, tam reikalingi specialieji planai. Jam parengti reikalingas tarybos pritarimas.

„Pateikėme projektą rengti ar nerengti specialųjį planą. Tačiau taryba nepriėmė sprendimo. Išėjo taip, kad nei galima, nei negalima ruošti planą. Aš ir toliau teiksiu tarybai, kol pagaliau bus aišku, ką galima daryti“, – sakė S.Bradūnas.

Viešbučiui atsirasti dar per anksti

Pasak jo, šis vandens telkinio apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentas dar nereikš, kad bus galima kažką statyti.

„Čia reikia nustatyti, kokie apribojimai taikomi vandens telkiniui. Kai apribojimai bus nustatyti, tada detaliaisiais planais galima nustatyti, kas nepateko į apsaugos zonas ir ką galima pritaikyti. Kol nėra griežto apsaugos zonų nustatymo, tol nepraeis joks detalusis planas, kadangi nėra aiškių kriterijų ir nėra prasmės rengti teritorijų planavimo dokumentų“, – aiškino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas S.Bradūnas.

Kai turės specialųjį planą, tik tada gali atsirasti teisė statyboms.

Kol kas, anot pašnekovo, savininkai gali, pavyzdžiui, naudoti vandens atrakcionus, pastatyti lieptus, elingus. Tačiau apie viešbučius kol kas nė kalbos negali būti.

Niekas neaišku

Palangos savivaldybės tarybos narys, teisininkas Edmundas Krasauskas teigė, kad daugelis politikų susilaikė šiuo klausimu.

Nors projektas tarybai buvo teikiamas jau antrą kartą, tačiau politikas tvirtino, kad jiems visa ši istorija yra paini ir neaiški, kad galėtų taip greitai priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Po posėdžio pasiūliau sklypų savininkams ateiti ir išsamiau išsiaiškinti visą šį reikalą. Nes išties mums yra daug neaiškumų. Čia gali būti visokių interesų, gi brangi žemė, pušynai, žvyras“, – sakė E.Krasauskas.

Teisininkas teigė, kad reikia išsamiau išnagrinėti visus dokumentus.

Jis svarstė, kad galbūt birželio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje vėl bus nagrinėjamas klausimas dėl šių sklypų vandens telkinio apsaugos zonų nustatymo specialiojo plano rengimo.