Žirgų apsuptyje jaučiasi laimingi

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009-03-21
Peržiūrėta
2142
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žirgynas – gyvenimo būdas

Žmogus ir žirgas neatsiejami jau daugelį tūkstantmečių. Net ir pačiuose seniausiuose išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose, kiekvienos tautos mitologijoje ir tautosakoje, minimas žirgas, kuriam skiriama ypač garbinga vieta kaip žmogaus draugui ir pagalbininkui. „Žmogus žmogumi ir tapo tik dėl žirgo“, - pritaria Edmundas, mostelėdamas į aptvare šuoliuojančius ilgakojus ristūnus. Pėsčiomis neįveikiami atstumai, kovos dėl išgyvenimo ar garbės, žemės ūkio darbai – visose gyvenimo srityse arkliai buvo svarbūs palydovai ir svari pagalba. Nors šiandieninis žmogaus gyvenimas yra gerokai kitoks ir vieni dalykai išstūmė kitus, žirgai iš žmogaus gyvenimo nedingo. Kai kam šių gyvūnų apsuptis – gyvenimo būdas, aistra, kasdieniai rūpesčiai ir džiaugsmai bei pragyvenimo šaltinis.

 

Skirtingi charakteriai

Edmundas prasitarė, kad žirgais domėtis pradėjo vedinas smalsumo ir nepaaiškinamo potraukio. Vėliau baigė vadeliotojų mokyklą Rusijoje, o dabar jau 18 metų gyvena žirgų apsuptyje. Baubliauskų ūkyje dabar 9 ristūnai – įskaitant tris ponius. „Kiekvienas turi unikalų savo charakterį, kiekvienas skirtingas“, - sakė Edmundas, vasaros sezono metu poilsiautojus ir miesto svečius vežiojantis karieta.

Šeimininko balsą net iš tolo pažįstantys žirgai klauso: griežtesnis žodis reiškia įsakymą. Aikštingas 13-etis žirgas Grimas atrodė aikštingas, tačiau nuolankiai nuleido galvą ir leidosi sudrausminamas. „Žirgas – labai protingas ir nuovokus gyvūnas. O šis – auksinio charakterio. Nors ir užsispyręs ir išdidus, jis klauso komandų, puikiai atlieka užduotis. Štai pernai per kurorto sezono atidarymą kuo puikiausiai mažais žingsneliais žygiavo kolonoje, tempė sunkų vežimą, nors aplink ir žmonių gausybė buvo, ir muzika garsi“, - pagyrė savo charakteringą augintinį šeimininkas.  

  Reikalauja daug nuoširdaus darbo

„Retas įsivaizduoja, koks darbas yra auginti žirgus. Juokaudama aš žirgus lyginu su vaikų auginimu. Juos ir pašerti reikia, ir kasdien į lauką išleisti, ir šukuoti, glostyti, ir kaustyti, prižiūrėti kanopas, rūpintis jų sveikata, mokyti, prajodinėti. Kelionės toliau nuo namų, ilgos viešnagės – sunkiai su žirgininkyste suderinami dalykai“, - pasakojo Edmundo žmona Jolanta, prisipažinusi, jog gimusi ir užaugusi mieste pati kadaise sunkiai suvokė tokios veiklos niuansus. „Darbų užtenka visai dienai. Vasaros metu net nakties poilsis gerokai sutrumpėja. Tačiau visa tai atperka kiti dalykai“, - šypteli moteris. Žirgo žvilgsnis į šeimininką, reakcija į grįžtančius namo, prisirišimas, naujos gyvybės atsiradimas – tai vos keli nuosavo žirgyno malonumai. „Gyvūnas jaučia žmogų – net iš žirgo žvilgsnio daug ką galima pasakyti apie jo šeimininko elgesį. Jis toks pat jautrus ir jausmingas, kaip ir žmogus“, - dalijosi patirtimi moteris, su meile savo vyrui atradusi ir meilę žirgams.

 

Vardas – pagal tėvus

Kumelė vaisių nešioja 11 mėnesių. Pusmečio sulaukęs kumeliukas jau gali savarankiškai augti pats. Prireikia net trejų metų, kol jis tampa tinkamas jodinėti. „Užsiauginti žirgą, kaip matote, prireikia ketverių metų. Tai daug, o investicijos taip pat didelės. Be to, vienas žirgas yra tinkamas lenktynėms, kitas – pramoginiam jodinėjimui, ne visi vienodi“, - aiškino Edmundas.

Žirgyno šeimininkams kūrybingumo nepritrūksta ir renkant augintiniams vardus. Tik čia galioja taisyklė: jei gimė kumeliukas, jo vardo pirmoji raidė turi atitikti pirmąją tėvo vardo raidę, o vardo antrojo skiemens raidė – motinos vardo pirmąją raidę. Tad Grimo ir Reksonos kumeliukas gavo Goro vardą. „Norėjosi stipraus ir ryškaus vardo, net ir pats kumeliukas buvo charakteringas ir tvirtai sudėtas“, - sakė Jolanta. Skambūs ir kitų žirgų vardai – kaip Žestas, Europa.

 

Nenusakomas vidinis ryšys su augintiniais

„Žirgynas – man ne komercija, tai greičiau gyvenimo būdas. Iš parduodamų gyvūnų, laimėtų varžybų, jodinėjimo pamokų ar karietos paslaugų teikimo poilsiautojams užtenka pragyventi, bet tik tiek. Patys paskaičiuokite – pats neaugindamas pašaro, jo nuperku maždaug po tris tonas kiekvienam žirgui kasmet. O kur avižos, mineralai, veterinaro priežiūra, skiepai ir visi kiti dalykai“, - atsidavimo reikalaujantį darbą bandė nupasakoti Edmundas. Tačiau vyro akys kaskart suspindi, kai paklausiame apie žirgus – seniai perpratęs kiekvieno charakterį vyras nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be jų. „Jei reikia kurį parduoti – širdį labai skauda. Juk esu tas, kurį jie mato, pasitinka, jaučia kasdien, ištisą dieną“, - sakė.

 

Gelbsti naujokams

Anksčiau intensyviai jodinėjęs pats, savo malonumui ant žirgo Edmundas užlipa jau rečiau. „Gal sveikata nebe tokia, kaip anksčiau, gal atjodinėjau savo“, - pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo žirgyno šeimininkas, kartu su žmona anksčiau dažnokai jodinėdavęs laukuose, miškuose, pajūriu. „Kaip gali mokyti kitus, pats nejodinėdamas? Aišku, jodinėjame. Ir nesuprantame tų, kurie įsivaizduoja, kad atvažiavę pajodinėti pas mus, stebisi, kad mes mokome juos joti, o ne žirgą apvedame vieną kitą ratą, svečiui sėdint ant žirgo nugaros. Ne, jei jau atvažiavai pas mus - mokykis“, - juokėsi Jolanta. Vasaros metu į žirgyną užsuka nemažai smalsuolių, lipančių į balną. Šaltuoju metų laiku jodinėjimo subtilybių mokosi vos vienas kitas. Edmundas sakė nerimaujantis, kad ši sritis ilgainiui bus užmiršta. „Jaunimas dabar virtualiame pasaulyje gyvena – jiems tik technika, kompiuteriai. Retas atranda ir jaučia ryšį su gamta, gyvūnija. Gaila“, - prasitaria. „Aš manau, kad gamtoje ir su gamta augęs žmogus yra kur kas geresnis už tą, kuris jos nepažįsta“, - pritarė Edmundo žmona, pagyrusi vyrą, jog šis yra itin draugiškas ir gelbstintis žirgininkystės naujokams, kitų Lietuvos žirgynų šeimininkams. „Gal kai kas jaučia konkurenciją, pavydą – o Edmundas gelbsti ir pataria visiems ir visada“, - pasakojo Jolanta.

 

Pasimatymas su žirgais – vilioja

Aprodę visą žirgyno „virtuvę“ šeimininkai maloniai pamoja atsisveikindami. „Užsukite pajodinėti – vertėtų pajusti tą žirgo šilumą ir eiklumą, kai atsisėdate į balną“, - intriguoja. O patys nuskuba prie kasdienių darbų. „Manikiūras, pedikiūras ir visa kita“, - imdamas didžiulę dildę juokavo Edmundas, žemaitiška tarme kalbindamas vieną iš sako augintinių.

Nepaprasta žirgyno aura, tamsių akių žvilgsnis ir išdidi laikysena, įstabūs gyvūno šuoliai ir pasimatymas su ristūnais gryname ore – nepaprastai vilioja. Norėtųsi tikėti, kad kiekvienas palangiškis žino šį atsidavusių šeimininkų puoselėjamą ūkį.       

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos baseinas, kurį Palanga apgynė nuo privataus operatoriaus pernai, kviečia užsukti ir dalinasi įspūdingais skaičiais.


2024 m. vasario 8 d. 18 val. Jono Šliūpo muziejuje vyks Andriaus Grodžio paskaita „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.


Štai ką šimtmečio sulaukusios Gimnazijos rubrikoje „Kai gurkšteliu jūros“ šie mokytojai kalba apie savo meilę dėstomam dalykui ir mokiniams.


Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui kompensacijos bus mokamos ilgiau – pusę metų vietoje trijų mėnesių.


Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai? 


Išėjo dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jis man, jo leidėjui ir redaktoriui – toks ypatingas. Pradėtas tik gegužės pradžioje, turėjo išeiti toks „kovidinis“, „iš idėjos“ – plonytis, iki 82 puslapių, nors vasarinis numeris nuo pat žurnalo leidybos pradžios 2016 metais visada „persiropščia“ 100 puslapių. Matyt, nesu labai geras verslininkas: šįkart žurnalą...


Žolinės šventės proga Palanga poilsiautojus stebino gintarą primenančia pusantros tonos sveriančia širdimi iš ledo ir vaistažolių. Kartu su žinoma menininke ir TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaite sukurta įspūdingo dydžio instaliacija ir jos vaistažolių piešiniai priminė, kad būtina rūpintis savo širdimi.


Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, muzikinių televizijos projektų dalyvis Eugenijus Chrebtovas tobulam pasimatymui randa laiko kasdien, bet meile iš pirmo žvilgsnio netiki.


Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


Žirgų apsuptyje jaučiasi laimingi

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 21 | Rubrika: Kultūra

Žybteli juodos akys, suvilnija žvilgantys karčiai, prunkštelėjimas... Kone pusę tonos sveriantis gyvūnas trukteli savo šeimininką, laikantį pavadį... Štai taip prasidėjo pasimatymas su įspūdingais gamtos sutvėrimais Edmundo ir Jolantos Baubliauskų žirgyne.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius