Antanas Vinkus: „Amžius – ne kliūtis, o dažnai – ir privalumas“

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-01-24
Peržiūrėta
2805
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žinomas šalies gydytojas, Seimo narys Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje Antanas Vinkus sako tikįs stebuklais ir yra jų nemažai patyręs (ponas Antanas gimė per Kalėdas – gruodžio 25-ąją jam sukako 77 metai), tačiau žmogaus sprendimai ir veikla lemia, kokia yra kiekviena bendruomenė ir tauta. Į pastabą, kad galbūt jam jau būtų laikas ilsėtis ir leisti kitiems dalyvauti politikoje, A. Vinkus kaip visada atsako taikliais ir įtaigiais žodžiais: „Žmogaus amžius niekada nėra kliūtis būti darbščiam, atviram naujovėms, pasirengusiam greitai ir kokybiškai įsigilinti į problemas, jautriai suvokti savo laikmetį ir jo iššūkius. Įgimtas darbštumas, tvarkingas gyvenimo būdas, žalingų įpročių vengimas bei ilgaamžių mamos ir tėvo genai leidžia man išlikti sveikam ir darbingam net sulaukus garbingo amžiaus,“ – sakė A. Vinkus.

– Sakoma, kad Kalėdos, kurios sutampa su jūsų gimtadieniu, – stebuklų metas. Ar Jūs tikite stebuklais? Ar esate gyvenime jų sulaukęs?

– Kaip galėčiau netikėti Kalėdiniais stebuklais, jei mano atėjimas į šį pasaulį Kalėdų rytą savaime jau yra stebuklas. O šiaip tai tikėjimas Kalėdiniais stebuklais priklauso nuo kiekvieno interpretacijos, išradingumo ir fantazijos. Labiausiai stebuklais tikėjau vaikystėje. Kai metus laiko svajojau apie mažą vaikišką mašinytę, kad ir pačią paprasčiausią, kurios neišgalėdavome nusipirkti, o per Kalėdas ją radau po egle, tai žinoma buvo tikras stebuklas. Kai po santuokos svajojau užauginti sūnų ir jis gimė, argi tai nėra stebuklas? Taigi, tikiu stebuklais ir esu jų nemažai patyręs.

– Šios kadencijos Seimas jau pradėjo paskutinius savo darbo metus. Kokius pagrindinius jo pasiekimus jūs išskirtumėte?

– Manyčiau, kad kiekvieni vėlesni kadencijos metai yra produktyvesni, nes Seimo nariai įgyja vis didesnę patirtį, geriau perpranta gyvenimo realijas ir spręstinas problemas. Nepriklausomai nuo to, ar metai eiliniai, ar į kadencijos pabaigą artėjantys, svarbiausiu klausimu išlieka valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir SODROS biudžeto subalansavimas ir priėmimas Seime. Jeigu Seimas to nesugebėtų užtikrinti, bet kuriais kadencijos metais iškiltų poreikis esminėms pertvarkoms.
Daug dėmesio skirta socialinės atskirties mažinimui – parlamento sprendimais didintos gyventojų pajamos, pradėtas pensijų kompensavimas, jų indeksavimas, įvesta vaiko pinigų sistema. Nuo 2020 sausio 1 d. vėl didinami vaiko pinigus.
Vyksta valstybinių įmonių valdymo bei urėdijų pertvarka.
Įstojome į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, vykdome įsipareigojimus NATO.
Priimtos Konstitucijos pataisos, kurios sudarė prielaidas kiekvienam kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jau sulaukta ir pirmojo skundo iš vieno Lietuvos piliečio.
Didėja viešojo sektoriaus (sveikatos apsaugos, mokslo) darbuotojų atlyginimai, mažinamas alkoholio prieinamumas. Tai – geri, svarbūs ir pastebėtini dalykai, nepriklausomai nuo mūsų kiekvieno santykio su politika ar/ir Seimu.

– O kas jus nuvylė Seime?

– Kadangi aš daug savo karjeros metų buvau susijęs su darbu politikoje, didelio nusivylimo, tapęs Seimo nariu, tikrai nepatyriau. Ir kadangi esu išrinktas į Seimą savo gimtosios Kretingos ir kaimyninės Palangos rinkėjų, tai kaip tik turiu galimybę pasirūpinti jų problemomis ir prisidėti prie jų sprendimo. Seimo darbui gal tik norėtųsi palinkėti sprendžiant klausimus „išjungti“ politinį aspektą ir priimant sprendimus vadovautis vien esminiais ir dalykiniais kriterijais.
– Kokius pagrindinius savo darbus, iniciatyvas Seime išskirtumėte?
– Norėčiau paminėti tas, kurios yra arčiausiai žmogaus, kurių sprendimas pozityviai veikia žmonių gyvenimą. Norisi pasidžiaugti, kad, regis, jau beveik išspręstas mano inicijuotas klausimas dėl šimtaprocentinio vaistų kompensavimo valstybės lėšomis ir bet kokių priemokų panaikinimo pagyvenusio amžiaus žmonėms. Aš buvau siūlęs tokią lengvatą taikyti žmonėms virš 80 metų, bet, pagerėjus valstybės ekonominei būklei, atsirado galimybė šią nuostatą pradėti taikyti žmonėms virš 75 metų amžiaus.
Kitas žmonėms labai aktualus klausimas yra rūkymo balkonuose uždraudimas. Sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas, tačiau noriu tikėti Seimo narių supratingumu, nes tokio sprendimo priėmimas gali būti nenaudingas tik verslui, bet ne žmonėms. O mes esame išrinkti žmonių ir turime ginti jų interesus.
Įregistruotas asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo projektas siekiant atstatyti teisingumą tų asmenų atžvilgiu, kurie grįžo į Lietuvą dar motinų, buvusių tremtyje, įsčiose, bet gimė ir pasaulį išvydo jau Lietuvoje. Kai kurie iš šių asmenų prieš kurį laiką tokį statusą yra gavę, vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymo nuostatomis. Tačiau, įsigaliojus tokiai praktikai, vėliau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija šią įsakymo nuostatą pripažino neteisėta, teigdama, kad tokia nuostata turėtų būti įrašyta Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme. Ir visa eilė kitų darbų

– Esate nekart sakęs: „Mano gyvenimo pašaukimas – tarnauti žmonėms“. Ar buvo lengva šio principo laikytis, kai žmonės į jus jūsų rinkimų (Palangos – Kretingos) apygardoje kreipiasi dėl nuoskaudų dėl jiems nepalankių teismo sprendimų, didelių mokesčių ar blogo kaimyno? Kiek realiai galėjote padėti kiekvienam žmogui?

– Galėdamas padėti žmogui jaučiu tikrą palaimą. Man labai rūpi kiekvieno žmogaus problemos ir nesėkmės. Kadangi į apygardą beveik kiekvieną savaitgalį važiuoju traukiniu, tai net bendrakeleivių neretai paklausiu: „Ar negaliu aš jums kuo nors padėti?“ Be dėmesio nepalieku nei vieno kreipimosi, bet apgailestaujant tenka pripažinti, kad visų prašymų patenkinti nepavyksta, nes jie yra už Seimo nario kompetencijos ribų. Labiau patinka tie prašymai, kuriuos galiu padėti išspręsti iki galo. Tam tikra dalis jų susiję su sveikatos problemomis.
Daug sudėtingiau yra padėti žmogui, kai jis skundžiasi per maža pensija, problemomis dėl nuosavybės teisių atstatymo, menkomis kompensacijomis už dantų protezavimą ir pan. Jau jūsų klausime yra paminėtos galimos nuoskaudos dėl priimto teismo sprendimo. Kai žmogus kreipiasi tokiu klausimu, jam padėti yra sudėtinga, nes teismai yra savarankiškos institucijos. Kartais net praktikuoju valstybinių institucijų specialistų susitikimus su gyventojais, kad jie paaiškintų žmonėms kaip vieni ar kiti santykiai yra teisiškai sureguliuoti, kieno iniciatyva jie gali būti koreguojami ir kas atsakingas už šių klausimų reglamentavimo tobulinimą. Tokia praktika pasiteisino.

– Esate Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas. Akivaizdu, kad buvote aktyvus. Kodėl jums išeivijos reikalai taip prie širdies?

– Man, kaip diplomatui, artimai bendravusiam su rezidavimo šalių lietuvių bendruomenėmis, labai miela širdžiai ši veikla. Šis darbas man pažįstamas. Žaviuosi užsienio lietuvių rūpesčiu dėl Lietuvos gerovės, jos klestinčios ateities, dėl pamatinių tautos vertybių – tautiškumo ir patriotiškumo – išsaugojimo ir puoselėjimo, noru pasitarnauti savo tautai, jos dabarčiai ir ateičiai. Išvykstama gyventi svetur dėl įvairių priežasčių ir tai viena skausmingiausių patirčių gyvenime. Juk reikia sukurti gyvenimą iš naujo svetimame krašte. Turime suprasti, kad praėjęs sunkų integracijos į kitą aplinką kelią, lietuvis vis tiek lieka lietuviu. Visur matau, kad išvykę svetur lietuviai užtikrina lietuvybės tęstinumą, moko lietuvių kalbos, skiepija tautines tradicijas savo vaikams. Visa tai jie daro savo iniciatyva. Kartais tam reikia nepaprastai didelių pastangų. Ši kova siekiant išsaugoti tapatybę padaro žmones stiprius. Todėl, mano nuomone, tiesiog būtina visiems lietuviams, gimimu įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, leisti ją išsaugoti net gavus kitos šalies pilietybę.

– Ar nuvylė jus referendumo dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo rezultatai?

– Daugiau kaip dešimtmetį nebuvo ryžto organizuoti referendumą, kuriame mūsų tauta galėtų pasisakyti, ar ji nori, ar ne, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę. Pasaulio lietuvių bendruomenė ir mūsų Komisija nuolat prašė spręsti šį klausimą. Nors pavasarį vykusiame referendume ir nebuvo priimtas teigiamas sprendimas ir klausimas nėra išspręstas, bet aš manau, kad referendumas pavyko, net 927 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių iš 1 mln. 291 tūkst. balsavusių šiame referendume pasakė TAIP, procentine išraiška tai sudaro 73,38 procento. Balsavime dėl referendumo nuostatos dalyvavo 53,16 proc. balso teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių. Tai tik gera pradžia. Pradėjome eiti šiuo keliu, ir eisime. Kol kas kito kelio tikrai nebus ieškoma, tikrai galime rimtai ruoštis sekančiam referendumui, nes Konstitucinis Teismas nenurodo kito šio klausimo sprendimo kelio.

– Prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo apie „gerovės valstybę”. Kokia ji jums yra? Kaip ją pasiekti?

– Lietuvos valstybė bus gerovės valstybė kai kiekvienas jos pilietis galės užsitikrinti orų ir laimingą gyvenimą savo tėvynėje tiek būdamas jaunas, tiek sulaukęs gilios senatvės. Lietuvos valstybė turi sukurti galimybes visiems Lietuvos žmonėms dirbti ir užsidirbti pagal savo poreikius ir galimybes. Tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali dirbti ir užsidirbti patys savo oriam gyvenimui, privalome padėti, turi prisidėti valstybė. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi sulaukti pagalbos, kai ji jam yra būtina. Ypatingą dėmesį atkreipčiau į pačios aukščiausios kokybės sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumą kiekvienam Lietuvos žmogui, kai ji jam yra būtina. Tokių paslaugų prieinamumas turi būti užtikrinamas ne teoriškai, bet praktiškai.
Lietuvos tauta per okupacijų ir nepriteklių laikotarpius išsaugojusi savo troškimą gyventi nepriklausomoje valstybėje ir atkovojusi nepriklausomybę yra nusipelniusi gerovės valstybės ir mes, politikai, privalome dėti pastangas, kad ji būtų sukurta.

– Netrukus prasidės naujojo Seimo rinkimų kampanija. Ar dalyvausite rinkimuose?

– Kasdien stengiuosi būti naudingas Lietuvos žmonėms, prisidėti prie Lietuvos valstybės progreso, jos žmonių gerovės kūrimo. Tokiai veiklai nestokoju nei entuziazmo, nei jėgų. Tikiu, kad tokios intensyvios mano politinės veiklos liudininkai yra mano rinkėjai. Jų dėmesio ir prašymų sulaukiu kasdien. Tai man leidžia jaustis reikalingam ir suteikia jėgų tolesnei politinei veiklai.
Dar nesu apsisprendęs dėl dalyvavimo naujojo Seimo rinkimuose. Mano apsisprendimą nulems tai, ar mano artimiausi politiniai bendraminčiai ir bendražygiai, Kretingos, Palangos regiono žmonės norės matyti mane tarp kandidatų į naująjį Seimą, ar norės, kad aš jų interesams vėl atstovaučiau Lietuvos parlamente.

– Vienam iš Amerikos demokratų favoritų Džou Baidenui (JoeBiden) primenamas jo garbingas 76 metų amžius, neva jis jau nėra tinkamas siekti JAV prezidento posto. Kaip apgintumėte savo bendraamžį? Ką atsakytumėte visiems, kurie tokį klausimą kelia ir jums?

– Linkėčiau jauniems žmonėms tapti tokiais politiniais lyderiais kaip Džou Baidenas. Sugebėti taip kaip jis suvokti savo šalies ir viso pasaulio problemas, mokėti greitai ir užtikrintai jas įvertinti ir pateikti savo nuomonę pačiais įvairiausiais politinio ir visuomeninio gyvenimo klausimais. Neabejoju, kad toks, koks yra, šis JAV politinis lyderis tapo ir ilgametės patirties politikoje dėka.
Šiuolaikiniame pasaulyje politiniam lyderiui tenka susidurti su vis naujais iššūkiais. Žmogaus darbštumas, tvarkingas gyvenimo būdas, žalingų įpročių vengimas bei ilgaamžių mamos ir tėvo genai leidžia žmogui išlikti sveikam ir darbingam net sulaukus garbingo amžiaus.
Žmogaus amžius niekada nėra kliūtis būti darbščiam, atviram naujovėms, pasirengusiam greitai ir kokybiškai įsigilinti į žmonėms, bendruomenėms iškilusias problemas, jautriai suvokti savo laikmetį ir jo pagrindines problemas.
Svarbu nepasiduoti ir pačiam savęs nepriskirti asmenims, kurie jau ko nors nepajėgia daryti dėl savo amžiaus. Reikia tinkamai išnaudoti savo patirtį ir sukauptą žmogiškąjį kapitalą, kuris gali pasitarnauti visuomenei, bendražygiams ir artimiesiems.

 

 

Jūsų komentaras:

kodėl 2020-03-03 14:00 (IP: 78.58.48.24)
senam žmogui atrodo, kad jis yra nepakeičiamas

Taip pat skaitykite

Palangos švietimo pagalbos tarnyba jau daugiau kaip dešimtmetį kuruoja Palangos Trečiojo amžiaus universiteto (Palangos TAU) veiklas.


Nesunku pastebėti, kad kiekvieno iš mūsų namai susideda iš tūkstančių detalių, tačiau kartais tereikia tik atnaujinti labai nedidelę jų dalį, kad susidarytų vaizdas, jog nuo šiol gyvensite visiškai naujuose namuose. Nieko keistai ir tai, kad didelei daliai žmonių kyla klausimų, kaip dažnai turėtų būti keičiamas vienas ar kitas elementas, o taip pat – kam...


Unikali beveik dviejų šimtų eksponatų paroda „Pajūrio akmens amžius“ Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje netrukus bus uždaryta. Kviečiame suskubti tuos, kurie nespėjo joje apsilankyti, o apsilankiusius – sugrįžti į parodos uždarymo renginius.


Koronoviruso pandemija ir ją lydėjęs karantinas nebuvo kliūtis dviem Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos mokytojoms – Saulei Paulikienei ir Raimondai Baltmiškei – siekti daugiau profesinių žinių ir kelti savo kvalifikaciją. Tačiau šįkart abi pedagogės tai padarė nuotoliniu būdu. Ponia Saulė tokiu būdu birželio 18-19 dienomis dalyvavo Italijoje tarptautinėje...


Rugilė, dirbanti kambarių tvarkytoja Palangoje, teigia delfi.lt, kad valytojos, dirbančios privačiame sektoriuje Palangpje, dažnai yra apsukamos aplink pirštą.


Žinomas šalies gydytojas, Seimo narys Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje Antanas Vinkus sako tikįs stebuklais ir yra jų nemažai patyręs (ponas Antanas gimė per Kalėdas – gruodžio 25-ąją jam sukako 77 metai), tačiau žmogaus sprendimai ir veikla lemia, kokia yra kiekviena bendruomenė ir tauta.


Vienuolikmetė Amelija Butenytė – drąsi, kupina energijos, o svarbiausia – ryžto ir valios pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Tą ji įrodė panorusi šokti ir net pati susiradusi sau mokytoją. Gerokai vėliau, nei kitos mergaitės, ėmėsi šios veiklos ir pasiekė puikių rezultatų. Balandį įvyko šokių mokyklos „Coda“ šokio spektaklio „Alisa...


Sveikas gyvenimo būdas priklauso ne tik nuo to,ką mes valgome, kaip jaučiamės savo kūne,tačiau ir nuo to, kada sulaukę laisvo,nuo mūsų tiesioginio darbo nebepriklausančio laiko, jį dovanojame sau.


Palangoje žurnaliste dirbusi Inga Šviesaitė, dabar sėkmingai dirbanti dizainere Klaipėdoje, toliau dalijasi savo kelionės į Maroką įspūdžiais su „Palangos tilto“ skaitytojais.  


Pagal Rytų horoskopą ateinantys Žaliojo medinio arklio metai turėtų būti didingi, sako žirgų sporto treneris Zigmas Šeškas. Su juo prieš kasdienes treniruotes „Zigmo žirgyne“ įvažiuojant į Palangą kalbėjomės apie kasdienybę, ateities planus, bet ir teiravomės: kokie turėtų būti ateinantys metai? „Didingi, nes žirgas iš visų kitų gyvūnų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius