700 eurų kainavusių Palangos savivaldybės pastangų sugrįžę gandrai neįvertino

Palangos tiltas, 2020-03-31
Peržiūrėta
1507
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos savivaldybės planas gandrų šeimyną įkurdinti naujoje vietoje neišdegė. Grįžę paukščiai pasirinko ant elektros stulpo pernai susuktą lizdą, o ne šalia jiems paruoštą naują būstą, rašo lrytas.lt Palangiškiai praėjusių metų gegužės pabaigoje išgyveno gandrų šeimynos dramą, kai įvažiavimo į Palangą kelyje per audrą nuvirto beveik 20 metų čia stovėjęs gandralizdis. Tąkart nugaišo trys lizde buvę gandrų jaunikliai, o gandrų pora dienų dienomis, nepaisydama lietaus, tupėjo ant šalia esančio namo stogo. Kol kurorto savivaldybė suko galvą, kaip padėti paukščiams, netrukus gandrų šeimyna atokesnėje vietoje lizdą susinešė ant netoli esančio aukštosios elektros įtampos stulpo. Nors ant nedidelio stulpo paviršiaus kraunami žabai byrėdavo žemėn, jame gandrai bandė perėti iš naujo. Ant aukštosios įtampos stulpo gandrų sukamo lizdo energetikai laikinai žadėjo neardyti, tačiau tvirtino, kad čia jo negali likti. Kol šiemet gandrai dar nebuvo sugrįžę, kurorto komunalininkai kovo pradžioje keliolika metrų nuo paukščių nusižiūrėto stulpo pastatė naują 8 metrų aukščio gandralizdį. Jo smailėje buvo pritvirtintas specialus gandralizdžio karkasas, remiantis ornitologų rekomendacijomis, į jį iš anksto buvo prikrauta žabų, velėnos. Gandralizdžiui įrengti buvo išleista apie 700 eurų. Į Lietuvą grįžę gandrai suka lizdus. Tačiau šią savaitę į Palangą atskridęs gandras savivaldybės pastangų neįvertino ir vėl tupi pernykštėje vietoje ant elektros stulpo. „Mes jau statydami naują gandralizdį supratome, kad senąjį reikėtų nuardyti. Juo labiau kad jis kelia pavojų. Bet patys to padaryti negalime, nes tai – „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdos“, – aiškino kurorto komunalininkų vadovas Gediminas Valinevičius. Apie tai, kad ESO nuo aukštosios elektros įtampos stulpo turėtų nuardyti pernai suneštą gandralizdį, prieš tris savaites energetikams priminė ir savivaldybės ekologė Reda Kairienė. Bet elektrikai šių prašymų neišgirdo.

www.lrytas.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šią vasarą poilsiautojų srautas Lietuvos pajūryje buvo panašus į praėjusios vasaros, tačiau tai verslininkų pernelyg nedžiugina – rezultatai prastesni nei pernai.


Klaipėdos apskrities paramos gavėjams šiemet gyventojai skyrė per 2,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia iki šiol skirta paramos suma.


Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad šiemet keliams būtų skirta 543,2 mln. eurų. Be to, 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų.


Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ 2022 metais Lietuvoje ir užsienyje numatė 77 mln. eurų dydžio investicijas, rašoma pranešime spaudai. Dar numatyta 2 mln. eurų Palangoje, kur numatyta pradėti viešbučio paskirties su SPA projektą. 


Kaip Palangos miesto savivaldybė atrodė šiais metais žvelgiant mokesčių surinkimo prievaizdo, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akimis? Kiek verslo liudijimų ir kokiai veiklai palangiškiai buvo šiemet išsiėmę? Kaip Palangoje surenkami labiausiai valstybės biudžetą papildantys gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai (GPM ir PVM)? „Palangos...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Palangos savivaldybės planas gandrų šeimyną įkurdinti naujoje vietoje neišdegė. Grįžę paukščiai pasirinko ant elektros stulpo pernai susuktą lizdą, o ne šalia jiems paruoštą naują būstą.


Šalies savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms. Savivaldybės įsitikinusios, kad neturi pakankamai instrumentų prisidėti prie emigracijos mažinimo. Dar daugiau: savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusiųjų, nes realios galimybės dažnai neatitinka grįžtančių emigrantų lūkesčių. Tarp trečiadienį Prezidentūroje nuskambėjusių...


Kada atskrenda gandrai?

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 21 | Rubrika: Miestas

Nors šis klausimas man visiškai neaktualus, ėmiau svarstyti, kodėl po žiemos į gatves pasipila tiek daug moterų, „prarijusių arbūzus“ (gražus ir šmaikštus nėščiosios apibūdinimas), arba tiek daug tų, kurios stumia ratuotus savo mažųjų „namelius“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius