Alfonsas Juškys: „Ant gitaros nesu niekada supykęs - tik ant savęs...“

Jaunieji palangiškiai, kurie vienaip ar kitaip susiję su muzika, būtinai žino ar yra girdėję apie Alfonsą Juškį. Jis - dainininkas, muzikantas, mokytojas, mokantis vaikus muzikos Stasio Vainiūno  muzikos mokykloje bei  Palangos moksleivių klube. Jaunos merginos į mokytoją žvelgia su simpatija – jis puikiai brazdina gitarą. A. Juškys mielai sutiko atsakyti į „O man ne dzin“ klausimus.

Kas paskatino jus pasirinkti gitarą?

Mano muzikinis kelias prasidėjo Šiauliuose, mat ieškojau tokios specialybės, kur nereikėtų matematikos. Per matematikos pamokas, pamenu kaip dabar, tik nurašydavau nuo lentos  sąlygą ir mano žinios pasibaigdavo... O matematikos aukštesniojoje Šiaulių  muzikos mokykloje nebuvo! Joje pasirinkau, valtorną, tačiau jis man labai nepatiko, tad pakeičiau jį į kontrabosą. Grojau net Šiaulių simfoniniame orkestre. Dar kiek vėliau pradėjau groti šokiuose. Štai tada į mano gyvenimą atėjo gitara. Tačiau pamenu, kad pradžioje buvau labai neritmiškas. Būdamas 18 metų, ėmiausi kurti dainas. Nuo tada prasidėjo mano tikrasis  muzikinis kelias.

Kokią įtaką jaunimui  turi muzika?

Visų pirma, reikėtų kalbėti apie užimtumą. Antra, muzika padeda formuoti charakterį.  Grubiai šnekant, muzika atgraso jaunimą nuo žiaurumo. Žmogus, kuris savo gyvenimą sieja su muzika, sėda į gerą valtį, tampa „gerietis“.

Kas labiau nori išmokti groti gitara: berniukai ar mergaitės?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, bet mergaičių, norinčių išmokti groti gitara, daugiau ir  jos stropesnės. Turėtų būti priešingai, tačiau  berniukai  nori dažniausiai visko greitai ir lengvai. Nors  yra išimčių... Turiu vieną mokinį, Paulių Domarką, kuris yra be galo stropus ir siekiantis geriausio rezultato, nesvarbu kiek reikia užsiėmimams skirti laiko.

Ar nebuvo taip, kad besimokant groti gitara iš nevilties porą jų sudaužėte?

Tokio atvejo, kad sulaužyčiau gitarą, dar nebuvo. Būdavo, kad nesisekdavo - supykdavau, bet ne ant gitaros, o labiau ant savęs...

Kokios stygos pačios patvariausios?

Pačios patvariausios yra klasikinės gitaros nailoninės stygos.  Gitarai stovint, ji gali nutrūkti, tačiau grojant, tai nutinka labai retai. Elektrinės gitaros stygos dažniausiai nutrūksta grojant.

Kokią pačią netikėčiausią dovaną esate gavęs po koncerto?

Dažniausiai tai būna gėlės. Tačiau visai neseniai iš senos moterėlės gavau  labai keistą dovaną: česnakų bei svogūnų pynę ir dar pridėjo verbą. Tai turėjo simbolizuoti amžiną stiprybę. Dovanų esu gavęs pačių įvairiausių, tik dabar jų nebeatmenu.

Su kokiais sunkumais susiduriate mokydamas  jaunus žmones groti gitara?

 Pagrindinis tikslas -  išmokti  dirbti taip, kad mokinys reikalautų iš mokytojo, o ne mokytojas iš mokinio. Tai yra pats sudėtingiausias dalykas.

Gal galite atskleisti savo sėkmės receptą?

Siekiant viršūnės, tobulumo nevalia sustoti. Kuo  sudėtingesnis kelias, tuo daugiau tenka repetuoti, bei treniruotis. Tik  šiek tiek užsibūni vietoje, ir tuoj leidiesi žemyn. Žinoma, tam kad būtum pačiame   viršuje, reikia jėgų ir laiko, kurio kartais gali ir pritrūkti.

Ko norėtumėte palinkėti  Palangos jaunimui?

Daugiau natūralumo. Nustoti  vaikytis  sintetikos ir stropiau ieškoti tikrų menininkų. Per televiziją  yra leidžiami tik įrašai ir fonogramos. Ten nėra nieko tikro. Linkėčiau jaunimui ieškoti  bei domėtis  gyvais koncertais.

Ačiū už pokalbį. Sėkmės.