Artėja mokesčių reformos įsigaliojimas: kaip susimažinti mokestinę naštą?

Jau nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios mokesčių reforma, dėl kurios daliai gyventojų didės mokestinė našta. Visgi, teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančios partnerės Saulės Dagilytės teigimu, dažnu atveju yra teisėtų ir ekonomine logika grįstų būdų ją susimažinti. Tad kada ir kokiais būdais mokesčius naujosios mokestinės aplinkos kontekste galima optimizuoti? 

Skylėti progresinių mokesčių krepšeliai

S. Dagilytė pažymi, kad didžiausia nuo kitų metų pradžios įsigaliosianti naujovė gyventojams – metinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) krepšelis. Į jį pateks skirtingų rūšių pajamos, įskaitant darbo užmokesčio, individualios veiklos bei kitas, kurios bus sumuojamos ir joms taikomas progresinis GPM tarifas. 

Pajamoms, neviršijančioms 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, bus taikomas 20 proc. GPM tarifas. Gaunant didesnes nei 36 VDU, bet mažesnes nei 60 VDU dydžio metines pajamas, galios 25 proc., o viršijus 60 VDU pajamų ribą – 32 proc. GPM tarifas. Krepšelio principas taip pat taikomas iš turto nuomos, NT perleidimo ar ne iš darbdavio gaunamo autorinio atlyginimo pajamoms, tačiau 12 VDU neviršijanti jų dalis yra apmokestinama 15 proc. GPM tarifu.

„Numatytos ir svarbios išimtys. Į metinį pajamų krepšelį neįtraukiamos pajamos iš paskirstyto pelno – pavyzdžiui, dividendų. Jos bus apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Išimtis su fiksuotu 15 proc. GPM tarifu taikoma ir pajamoms, gautoms iš ne mažiau kaip 5 metus išlaikytų ne biržoje įsigytų akcijų, dalių ar pajų pardavimo. Krepšelio principas negalioja ir 50 tūkst. eurų neviršijančioms pajamoms iš su verslo liudijimu vykdomoms veikloms bei tam tikrais kitais atvejais. Nors dėl jų pagrįstumo būtų galima ginčytis, šios išimtys sudaro prielaidas legaliai susimažinti mokesčius“, – sako S. Dagilytė.

Sutaupyti leidžia tinkamai pasirinkta veiklos vykdymo forma

Anot mokesčių teisės ekspertės, dėl išimčių daugelį ne iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų generuojančių veiklų gali būti verta perkelti į juridinius asmenis. Tai leistų uždarbį išmokėti kaip paskirstytą pelną, kuriam taikomas tik 15 proc. GPM tarifas. Be to, pagal kitą, nuo sausio 1 d. įsigaliojančią lengvatą, naujai įsteigtoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, pirmuosius dvejus veiklos metus bus taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. 

„Riba tarp vienos ar kitos veiklos vykdymo formos ar struktūros pagrįstumo ir nesąžiningo bandymo susimažinti mokesčius neretai yra išties plona. Visgi tuoj įsigaliosiančios reformos rėmuose tikrai yra būdų veiklas ir pajamas mokestiniu požiūriu optimizuoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis. Dėl to kitais metais galime matyti juridinių asmenų steigimo bangą. Į įmones gali būti perkeliama, pavyzdžiui, individuali veikla“, – teigia S. Dagilytė.

Nuo individualios veiklos prie verslo

Anot teisininkės,  yra nemažai niuansų susijusių su individualia veikla. Šiuo metu vykdant individualią veiklą – ypač taikant 30 proc. išlaidų atskaitymo taisyklę – faktinis GPM tarifas yra labai patrauklus. Tačiau nuo kitų metų tokios pajamos, kurios viršys 42,5 tūkst. eurų ribą, pateks į bendrą metinį pajamų krepšelį ir bus apmokestintos progresiniu GPM tarifu. Dėl to kai kurių individualią veiklą vykdančių asmenų mokestinė našta gali reikšmingai išaugti.

„Tais atvejais, kai gresia 32 proc. GPM tarifas, veiklą tikrai gali būti verta perkelti į juridinį asmenį. Dėl taikomų lengvatų naujai įsteigtai įmonei nereikėtų mokėti pelno mokesčio, o išmokėtiems dividendams galiotų tik 15 proc. GPM tarifas. Pelno mokesčio lengvatai pasibaigus ar negaliojant, reikėtų įsivertinti visas aplinkybes ir pasiskaičiuoti, kuri veiklos forma apsimoka labiau“, – sako S. Dagilytė.

Nuomai ir skolinimui verta pagalvoti apie įmonę

„Kraustytis“ į juridinio asmens struktūrą, anot S. Dagilytės, tam tikrais atvejais verta ir pajamas gaunant iš NT nuomos. Tai gali būti geras sprendimas tuomet, kai fizinis asmuo nuomoja komercinės paskirties NT, o iš to gaunamos pajamos yra pakankamai didelės. Kitu atveju tinkamesnė yra verslo liudijimo forma.

„Priešingai nei su būstais fiziniams asmenims, komercinio NT negalima nuomoti su verslo liudijimu. Dėl to nuomojantiems komercines patalpas verta pagalvoti apie juridinio asmens steigimą. Tas pats galioja ir gaunant pajamas iš palūkanų už skolinamas lėšas. Jei šios pajamos yra didelės, nuo kitų metų gali būti taikomas 25 proc. ar 32 proc. GPM tarifas. Įmonės tokiai veiklai steigimas gali padėti sumažinti mokesčių naštą. Svarbu, kad tokio juridinio asmens veikla būtų nuolatinė ir kryptinga“, – sako S. Dagilytė.

Investicinė sąskaita – dovana investuotojams

S. Dagilytė palankiai vertina jau šiuo metu galiojančią mokestinę lengvatą, taikomą investicinės sąskaitos naudotojams. Investuojant į listinguojamus vertybinius popierius – įmonių akcijas, obligacijas, fondų vienetus – investicinėje sąskaitoje atliekamos transakcijos nėra apmokestinamos GPM tol, kol uždirbtos lėšos iš jos nėra išsiimamos. Net ir tuomet, kai lėšos bus išsiimamos asmeniniam naudojimui,  jos neįkris į bendrą mokesčių krepšelį, ir bus taikomas tik 15 proc. GMP tarifas.

„Tai – investuoti skatinanti priemonė. Ji leidžia iš vienų investicinių instrumentų uždarbio padengti kitų nuostolius ir perinvestuoti didesnes sumas, nes uždarbiui iš karto nėra taikomas GPM. Tad investuojantiems tikrai verta naudotis investicine sąskaita ir taip susimažinti mokesčius. Tiesa, ši priemonė netinka investicijoms į kriptovaliutas ar nelistinguojamas obligacijas. Be to, akcijų dividendai yra standartiškai apmokestinami 15 proc. GPM tarifu“, – atkreipia dėmesį S. Dagilytė.

Holdingas – natūralus verslo vystymo žingsnis

Turintiems keletą verslų ar siekiantiems diversifikuoti veiklas natūraliu žingsniu, anot „Sorainen“ teisininkės, paprastai tampa holdingo steigimas. Ši juridinio asmens forma leidžia be papildomos mokestinės naštos investuoti į kitas veiklas ir įmones. Dėl to tai gali tapti svarbia mokesčių optimizavimo strategijos dalimi.

„Vienos holdingo įmonės pelnas į kitą įmonę gali būti investuojamas išvengiant GPM apmokestinimo. Neturint holdingo struktūros akcininkui - fiziniam asmeniui pirmiausiai reikėtų išsiimti pelną iš vienos įmonės, už jį sumokėti 15 proc. GPM ir tik tuomet nukreipti į naujos įmonės vystymą. Holdingo atveju prievolė mokėti GPM atsiranda tik akcininkams (fiziniams asmenims) išsimokėjus pelną. Holdingas savo valdomas įmones taip pat gali parduoti be pelno apmokestinimo. Be to, tokia forma suteikia galimybę konsoliduoti holdingo valdomų įmonių mokestinius nuostolius. Tad investuoti į naujus verslus ir juos valdyti paprastai geriausia būtent per holdingą“, – pažymi S. Dagilytė.

S. Dagilytė pažymi, kad asmenys turi teisę rinktis jiems mokestiniu požiūriu patraukliausias veiklos formas ir struktūras. Svarbu, kad jos nebūtų fiktyvios, o forma atitiktų turinį. Tad artėjant mokesčių reformos įsigaliojimui teisininkė ragina tinkamai pasiruošti ir atlikti namų darbus, kurie leistų mokesčius išsidėlioti optimaliai.