Detektyvas Palangoje: ties 200 metrų dviračio tako, kurio gyventojams nereikia

Palangos tiltas, 2020-12-10
Peržiūrėta
246
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Detektyvas Palangoje: ties 200 metrų dviračio tako, kurio gyventojams nereikia

Palangos pakraštyje, Vanagupės rajone, savivaldybė nusprendė naikinti dalį miško, kirsti mažiausiai 35 brandžius medžius. Taip siekiama nutiesti 200 metrų dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpą, kuri niekur neveda. Kaimynystėje esančių namų gyventojai tam priešinasi, nes mano, kad taip už savivaldybės pinigus planuojama nutiesti įvažiavimą į privačią valdą.

Tai bene pirmas kartas Lietuvoje, kai gyventojai priešinasi pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimui už valstybės pinigus. Antradienį įvyko detaliojo plano Vanagupės teritorijos tarp Šilo g., M. Daujoto. g. ir valstybinio miško projekto viešas svarstymas nuotoliniu būdu. Savivaldybės užsakymu UAB „Urbanistika“ parengė naują teritorijos detalųjį planą, kuriame numatyta tiesti F5 kategorijos 1,5 metro pločio pėsčiųjų ir 1,25 metro pločio dviračių taką tiesiog miško teritorijoje šalia privačių gyvenamųjų namų.

Naują detalųjį planą pristačiusi „Urbanistikos“ projektų vadovė Rūta Garuckienė akcentavo, kad gyventojų sutikimo šiam projektui nereikėjo, nes takas projektuojamas vieno metro atstumu nuo gyventojų sklypų ribų.

Tačiau dalies šioje teritorijoje esančių namų ir kotedžų gyventojų manymu, planuojamas takas yra tiesiog miesto valdžios dovana vienai privačiai namų valdai, kuri dabar neturi tiesioginio įvažiavimo į savo kiemą.

Minimas namas naudojasi servituto teisėmis per gretimą sklypą. Gyventojai baiminasi, kad taip bus sudarytos sąlygos automobilių eismui visai šalia jų namų langų, per kuriuos jie dabar mato mišką. Jų įtarimus stiprina ir tai, kad anksčiau jie dokumentuose matė planuojamą F6 kategorijos automobilių kelią, kuris, tik kilus nepasitenkinimui, dokumentuose virto pėsčiųjų ir dviračių taku.

„Vakarų ekspresą“ pasiekė ir nuotrauka, kurioje matosi, kad minimo privataus namo kieme jau sudėtos trinkelės ir įrengtas įvažiavimas. Atrodo, kad jau laukiama, kad toje vietoje, kur dabar yra pieva ir miškas, atsiras kelias. Be to, tiek pačioje Palangoje, tiek Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose yra nemažai teritorijų, kuriose, nesant kitų kelių, gyventojai į savo kiemus automobiliais patenka tiesiog važiuodami dviračių takais.

Bandys gintis teismuose

Redakcijai informacijos suteikę gyventojai mano, kad jų žodinių protestų ir tik įtarimais pagrįstų prielaidų gali nepakakti, kad sustabdytų valdžios buldozerio principu priimamus sprendimus. Todėl septynių namų ir kotedžų savininkai susivienijo, pasisamdė advokatus ir žada nepagailėti nei laiko, nei pinigų, kad apgintų savo teisę į ramybę.

„Šio tako nėra teritorijos bendrajame plane, jis prieštarauja ir Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano principams“, - jau teisinius argumentus dėsto gyventojų pasamdytas advokatas Vidas Rudokas. Savivaldybei išsiųstame rašte jis tiesiogiai siūlo atsisakyti tiesti taką, priskirti teritoriją želdynų ar miško funkcinei zonai ir išsaugoti planuojamus kirsti 35 medžius.

Tarp projekto priešininkų argumentų yra ir tai, kad takas nesijungia su jokiais takais, esančiais šalia, o atsiremia tiesiog į mišką. Akivaizdžiai matosi, kad ši vieta nėra pamėgta pėsčiųjų, nes joje nesimato pramintų takų.

Tačiau plano rengėja R. Garuckienė neabejoja, kad takas reikalingas, ji tikina, kad taip kuriamas koridorius nuo Vytauto g. link jūros ir ateityje tako tęsiniai turėtų atsirasti ir gretimose teritorijose tiek Šilo g. pusėje, tiek kito pusėje, su šia teritorija besiribojančioje sanatorijos „Gradiali“ žemėje. Tačiau informacijos, kad tokie planai jau pradėti įgyvendinti, ji neturi.

Man keista, kad gyventojai tam priešinasi, takas būtų puiki vieta mamoms su vaikų vežimėliais, važinėtis riedučiais, palikome vietos net apšvietimui įrengti“, - vaizdžiai pasakoja R. Garuckienė.

Tačiau patys gyventojai mano, kad toks savivaldybės rūpestis jų gerove yra apsimestinis. Juos stebina, kad savivaldybė nieko nedaro, kad būtų sutvarkyta ir išasfaltuota prie jų namų vedanti M. Daujoto g.

R. Garuckienė atremia, kad ši gatvė nepatenka į jos rengiamo detaliojo plano ribas. Bet jo, ji pastebi, kad gatvei tvarkyti reikia daugiau pinigų, nei planui keisti. Tačiau „Vakarų ekspreso“ paklausta, kiek savivaldybė mokės už jos įmones suteiktas paslaugas, prisidengdama sutartiniais dalykais, sumos neatskleidžia.

Gyventojų įsitikinimu, tiek Palangoje, tiek šiai savivaldybei priklausančioje Šventojoje yra daug svarbesnių vietų, kurias reikia tvarkyti pirmiau.

Savivaldybė demonstruoja nuostabą

Kad aptariamas klausimas Palangos savivaldybei nėra labai patogus, rodo ir savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Žydrūno Žvirblio reakcija. „Vakarų ekspreso“ paklaustas apie situaciją M. Daujoto gatvėje vedėjas nustemba tarsi pirmą kartą apie tai girdėdamas. Tik labiau sukonkretinus klausimą, jis pataria kreiptis į savo pavaduotoją - Palangos vyriausiąjį architektą Vytautą Indreiką.

„Tikrai mus nustebino gyventojų pasipriešinimas ir reakcija“, - sakė V. Indreika. Anot jo, minėtas dviračių takas buvo numatytas dar 1994 metais patvirtintame teritorijos detaliajame plane. Tačiau per tiek metų faktinė situacija pasikeitė, užaugo medžiai, todėl ir reikalingos visos šios procedūros. Detaliuoju planu ir siekiama iš miško atimti tai, ką per laiką jis pasisavino, ir atiduoti pėsčiųjų takui.

„Mes tikrai siekiame, kad takas tęstųsi nuo Vytauto gatvės iki jūros, tako tęsinys numatomas ir šiuo metu planuojamoje kaimyninėje teritorijoje“, - tikina V. Indreika.

Tačiau jis akcentuoja, kad detaliojo plano korekcijos dar nereiškia faktinio tako tiesimo.

„Sutinkame, kad viskas turi būti daroma nuosekliai, pirma sutvarkoma pati M. Daujoto gatvė, tada tiesiami takai, reikia atsižvelgti ir į gyventojų nuomonę„, - švelnina poziciją V. Indreika.

Patys gyventojai mano, kad savivaldybė taip lengvai neatsisakys savo planų. Be to, jie pasigenda ir aiškios miesto mero Šarūno Vaitkaus pozicijos. Jie tikisi, kad meras, aktyviai pasisakantis už miško išsaugojimą įvairiose Palangos vietose, nekeis savo principų. Beveik keturios dešimtys kirsti pasmerktų medžių ar du šimtai metrų įtartinais interesais apipinto tako? Norėjome šį klausimą užduoti pačiam Š. Vaitkui, bet kol kas susisiekti nepavyko.

Edgaras Valeckas

"Vakarų ekspresas" 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos pakraštyje, Vanagupės rajone, savivaldybė nusprendė naikinti dalį miško, kirsti mažiausiai 35 brandžius medžius. Taip siekiama nutiesti 200 metrų dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpą, kuri niekur neveda. Kaimynystėje esančių namų gyventojai tam priešinasi, nes mano, kad taip už savivaldybės pinigus planuojama nutiesti įvažiavimą į privačią valdą.


Įsigaliojęs Tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. T2-228 nurodo, kad Palangiškio kortelių galiojimo laikas pratęsiamas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taigi palangiškiams naujų kortelių išsiimti nereikia, jos lieka galioti iki nurodyto termino.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


500 kv.m. trispalvė, kurią sudaro net 15 000 metrų spalvotų juostelių, papuošė Tiškevičių alėją .


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Palangiškio kortelės. Palangiškiams tai – naujiena, tačiau, kaip juokavo „Palangos tilto“ pašnekovai, dviračio išradinėti nereikėjo – tokia kortele naudojasi kiti miestai jau keletą metų.


Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto remonto darbai artėja link pabaigos – apžvelgti kurortą iš daugiau nei dvidešimties metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės bus galima jau ankstyvą rudenį.


Esu prisiekusi dviračių mėgėja, tad, ko gero, nėra geresnio būdo išbandyti save, kaip sėsti ant dviračio ir pasipustyti padus į Klaipėdą. Taip ir padariau. Čia – mano įspūdžiai.   35  kilometrų kelionė „Vis tiek turi baigtis kada tas takas“, – galvoju sau. Baigėsi. Už maždaug 35 kilometrų.  Po daugiau nei valandos jau nukabinus...


Rekordinis šalyje Palangos margučių ridenimo takas – per 18 metrų

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 04 12 | Rubrika: Miestas

18,6 metro – tokio ilgio yra šalyje rekordinis margučių ridenimo takas, pirmadienį nutiestas Palangoje. Beje, planuota buvo užfiksuoti gerokai mažesnį šalies rekordą – 16 metrų.


Palangos meras dažniau sės ant dviračio, kai taps Amsterdamo meru

Ugnė RAUDYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 09 27 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį, tarptautinę dieną be automobilio, Lietuvoje minėjo daugelis šalies savivaldybių - kvietė gyventojus nesinaudoti tą dieną savo automobiliu, o vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Bet didžioji dauguma Palangos valdininkų su meru V. Stalmoku priekyje tądien neatsisakė automobilio patogumų. Kas, jeigu ne savivaldybės vadovai savo asmeniniu pavyzdžiu, turėtų kurti Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius