Linksmybės mirusiųjų šešėlyje

Laura NARBUTAITĖ, 2009-11-04
Peržiūrėta
193
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žmogus, gyvendamas XXI amžiuje, staiga tampa neapsakomai reiklus: jam nuolat stinga dėmesio, pinigų, linksmybių, noro pasirodyti pačiam bei arogantiškai pasižvalgyti į kitus. Mažoje Marijos žemėje nuolat lyja, čia šalta, nyku, liūdna, nes kiekvieną savaitės dieną reikia  juodai kalti pinigą, o savaitgaliai aukojami gerb. Miegui. Tačiau net ir šioje vargo buveinėje kūrybingieji lietuvaičiai randa būdų, kaip atsipalaiduoti, skurdų etatinio artojo vaidmenį bent trumpam iškeisti į šiek tiek išdykusio, tabu bei tradicijų nepripažįstančio plevėsos vaidmenį. Viena tokių pramogų – Šventė, kuomet nereikia skubėti į darbą, gaminti maisto, vedžioti šuns. Nereikia tokiomis dienomis  ir dulkių nuo lentynų valyti, nes visas stichinis linksmybių sūkurys savo purvą perkelia į naktinius klubus ar šiaip retai kam žinomas „chatas“, kuriose verda svaiginantis gyvenimas.

 

O švęsti mes tikrai mėgstame ir mokame. Kartais tokios progos atsiranda savaime, kuomet margame naujausio modelio „mobiliake“ pamatome praleistą seno draugo „majaką“, o kartais, kai jų trūksta, kūrybingieji tautiečiai sumaniai ima vadovautis taisykle „Jei neturi savo, pavok kitų“. Tai, beje, galioja ne tik kalbant apie materialųjį turtą.

Lapkričio pradžia lietuviams –  laikas, kuomet skubame aplankyti tų, kurių jau seniai nebėra šalia mūsų, tų, kurie mums be galo brangūs, mylimi, reikalingi. Ilgesingais veidais pasipuošę brendame per rudeninį vėją aplankyti mažų žemės kauburėlių, virtusių naujaisiais išėjusiųjų namais. Tuomet mums būna liūdna, sunku ir neretai norisi verkti pagalvojus apie tai, jog daugeliui lapkričio pradžia siejasi su iš užsienio pasisavinta Helovino (Halloween – angl. Visų šventųjų išvakarės) švente.

Jaunimui, ypač paaugliams ši, atrodo, nekaltai linksma šventė, sukelianti gausybę teigiamų emocijų, panaši į mažą spektaklį: juk tuomet reika kuo baisiau apsirengti, kuo keisčiau atrodyti, blaškytis po mažą mėlyną pasaulį ieškant nuotykių, naujų draugų, būdų puikiai praleisti dar vieną nekaltą vakarą. Na, o pačioms raganoms, neopagonims, ši šventė asocijuojasi su magija, įvairiausiais ritualais, užkeikimais, burtais. Visa tai gali tapti labai rimta, tai gali tapti keliu, vedančiu į okultizmą.

Tokiu būdu Grigaliaus IV paskelbta mirusiųjų pagerbimo diena lieka užmarštyje. Niekam nebeįdomi ramybė, susikaupimas. Visiems reikia  duonos ir žaidimų, žaidimų, naikinančių pagarbą senosioms tradicijoms, papročiams.

Helovino populiarumą pasaulyje galima aiškinti ir tuo, jog ši diena – tai keltų Naujųjų metų šventė. Tačiau kuo ji tokia patraukli lietuviams? Ar tai reiškia, kad santūrieji lietuviai pamažu laužia savo asketiškumo kevalą ir kartu su europėjančia Lietuva bando rasti raktą į kone stebuklingu laikomą užsienio vartų spyną? Ši bauginanti retorika siejama ir su kita – nutautėjimo problema. Juk niekas nedraudžia blaškytis apsirengus pačius keisčiausius kostiumus, niekas nedraudžia šventę švęst, bet  ribos tarp žodžių „galima“ ir „gal nevertėtų“ kiekvieną dieną tampa vis blankesnės. Nykstantys prioritetai pamažu sukelia ir šalies eroziją. Nebetenkama pagrindo, pamato, ant kurio stovi valstybė.

Kiekviena šalis turi savo papročius, tradicijas, mentalitetą. Tai natūralu, elementaru, paprasta. Tačiau kiekviena šalis tuo pat metu turi turėti ir kažką pastovaus, dvasingo. Kažką, ko niekuomet neužgoš užsenietiška invazija, mada ar noras pasirodyti europietiškesniais. Nereikėtų pamiršti ir to, kad žmogus tampa velniu arba ragana ne tik tada, kai apsirengia baisų, bet madingą Helovino kostiumą...

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu, pranešė LRT.lt


„Geografine prasme nesame palangiškiai, labiau esame šio krašto, o ne pačios Palangos gyventojai, nors apsipirkti važiuojame į Palangą, čia naudojamės ir pašto paslaugomis“, – sulaukusi straipsnio autorės skambučio Peskonių kaime, šalia Girkalių, su šeima gyvenanti Vaidota Aleksiūnienė dvejoja, ar „Palangos tilto“...


Sporto areną, Koncertų salę Palangoje pastatė ir net gatves kurorte remontuoja plungiškiai, telšiškiai ar statybininkai iš kitų rajonų, bet ne iš Palangos. Didžiausių kurorto statybinių bendrovių vadovai neslepia, kad Palangai jie nereikalingi ir svarsto savo bendroves perkelti į Klaipėdą, kuri jiems dosniai atseikėja darbų. „Ką padarysi, tokia...


Angelina Jolie rado dar vieną būdą būti žvaigžde – ši aktorė, „Oskaro“ laureatė ir Jungtinių Tautų (JT) ambasadorė pabėgėlių reikalams, dabar sulaukia pagarbos pareiškimų iš sveikatos apsaugos aktyvistų, gydytojų ir savo gerbėjų, kai atskleidė, jog ryžosi abiejų krūtų pašalinimo operacijai, kad sumažintų riziką susirgti vėžiu. 37 metų aktorei abi...


„Žiūrovas yra protingas. Jo neapgausi: jis supras, kas yra tiesa, ir pamils tave tik tada, jeigu pajus tą tiesą“, – įsitikinusi Palangos sanatorinės mokyklos anglų kalbos mokytoja, Palangos „Grubiojo“ teatro aktorė, šiemet mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ tapusi nominacijos „Ryškiausia aktorė“ laureate Rita...


„Konservatoriai su koalicijos partneriais reanimavo valstybę, dabar jiems, pastačius ją ant kojų, turi būti suteikta teisė ją reabilituoti ir prikelti naujam gyvenimui. Seimui nereikia rėksnių, kurių Parlamente, deja, yra ne vienas, o dabartinis Seimo narys Pranas Žeimys – labai vakarietiškas, puikiai išmanantis įstatymų leidybą ir, svarbiausia, labai sąžiningas...


Liepos 8-ąją, pagrindinę Žemaičių Kalvarijos atlaidų dieną, Arkivyskupas L. Bonazi, sakydamas pamokslą, paminėjo aštuonis palaiminimus politikams. Man tie palaiminimai pasirodė tokie prasmingi, kad kilo mintis juos kiekvieną paanalizuoti kuo išsamiau.


Kasdien brangsta ne tik būtiniausi maisto produktai, nafta, dujos ar elektra, bet ir „gyvatuko“ mokestis. Redakcijoje apsilankiusi palangiškė Albina Rakauskienė, gyvenanti Alyvų take, piktinosi kiekvieną mėnesį vis kylančiu mokesčiu: „Dar 2010 metais miesto tarybos posėdyje buvo nutarta, jog mėnesinis mokestis už „gyvatuką“ neviršys 35 litų. O ką...


Palanga – ne toks jau ir didelis miestas, tačiau čia gyvena maždaug 2 tūkstančiai žmonių su negalia. „Palangos neįgaliųjų draugijai priklauso 110 gyventojų, tad papasakoti galiu tik apie jų gyvenimą“, - laikraščiui sakė miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Šiupinys.


Linksmybės mirusiųjų šešėlyje

Laura NARBUTAITĖ, 2009 11 04 | Rubrika: Miestas

Žmogus, gyvendamas XXI amžiuje, staiga tampa neapsakomai reiklus: jam nuolat stinga dėmesio, pinigų, linksmybių, noro pasirodyti pačiam bei arogantiškai pasižvalgyti į kitus. Mažoje Marijos žemėje nuolat lyja, čia šalta, nyku, liūdna, nes kiekvieną savaitės dieną reikia  juodai kalti pinigą, o savaitgaliai aukojami gerb. Miegui. Tačiau net ir šioje vargo buveinėje kūrybingieji...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius