Narystė profsąjungoje suteikia saugumo jausmą, bet nuo narystės stabdo ir mėnesinis mokestis

Ugnė RAUDYTĖ, 2011-02-09
Peržiūrėta
1910
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šiandien Lietuvoje, nors daug šnekama apie žmogaus teises, solidarumą ir socialinį teisingumą, tačiau realiame gyvenime tie dalykai yra nuvertinti ir dažnai padaryti pajuokos objektais. Profsąjungos įkūrimas organizacijoje, kurioje siekiama teisingumo darbuotojų atžvilgiu, daugeliui sunkiai suprantamas arba sutinkamas su nedidele pašaipa. Daugelio sąmonėje, ko gero, išlikęs supratimas apie privalomas profesines sąjungas tarybinėje sistemoje.

 

Priklausydama profsąjungai jaučiasi saugesnė

Tačiau tie, kurie tuo metu turėjo spręsti konfliktus su darbdaviais ar kitas gyvenimo  krizes, apie profsąjungas turi ne tik neigiamą įvaizdį. Net ir tokioje valstybėje, kuri teigė, kad rūpinasi kiekvienu žmogumi, profsąjungoms buvo ką veikti. „Priklausydama profsąjungai aš jaučiuosi žymiai saugesnė, manau, taip pasakytų kiekvienas jos narys. Iškilus bet kokiai bėdai - ir nesvarbu, ar ji vietinės, ar Respublikinės reikšmės – galima su visų narių pagalba ir vienybe išspręsti viską“,- įsitikinusi Palangos valstybinių ir privačių įmonių sąjungos pirmininkė Valdonė Juozapavičienė.

Profsąjungų reikšmė yra ypatingai svarbi, nes valstybė tiesiogiai nedaro įtakos darbo santykiams bei žmogaus teisių įgyvendinimui kasdieniniame gyvenime. Profsąjungų tikslas pirmiausia yra budėti, kad bet kurie darbo santykiai nepažeistų žmogaus prigimtinių teisių: į gyvybę ir sveikatą, žmogaus orumą, privatumą, teisę į šeimą, taip pat socialinių ir ekonominių teisių, kurias garantuoja įvairios tarptautinės konvencijos ir LR įstatymai.

 

53 žmonės profsąjungos nariai

„Senojoje gimnazijoje profsąjungos nariai yra 53 žmonės. Tai sudaro du trečdalius kolektyvo, manau, kad ne kiekviena profsąjunga gali pasigirti tokiu kolektyvo gausumu. Profsąjungose yra labai svarbi vienybė, tuomet galima išspręsti daugelį kilusių problemų ir nesusipratimų. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų profsąjunga yra tikrai labai aktyvi“,- kalbėjo Senosios gimnazijos profsąjungos pirmininkė Rima Dargienė.

Tačiau, V. Juozapavičienės nuomone, Palangoje žmonės yra ne itin aktyvūs. „Nors mūsų profsąjungai gali priklausyti kiekvienas darbininkas, tačiau norinčiųjų kartais atsiranda nedaug. Jie nemato motyvacijos sumokėti į mėnesį po penkiolika ar dvidešimt litų nario mokesčio. Tačiau aš galiu pasakyti taip: kaip iškyla kokia nors bėda, tai iš kur imami pinigai? Būtent iš profsąjungos surinktų nario mokesčių, taip yra ginamos visos darbuotojo teisės, profsąjunga turi puikius teisininkus, kurie visuomet pasiruošę ginti darbuotojo interesus“,- pasakojo V. Juozapavičienė.

 

Palangoje – keturios profesinės sąjungos

Palangoje oficialiai egzistuoja keturios profesinės sąjungos – tai Palangos valstybinių ir privačių įmonių sąjunga, kuri yra viena iš didžiausių, Senosios gimnazijos profsąjunga, Baltijos pagrindinės mokyklos sąjunga bei ikimokyklinio amžiaus sąjunga lopšelyje-darželyje „Žilvinas“.

„Deja, mūsų profsąjungai priklauso tik šešiolika žmonių. Tačiau kas kitas geriau apgins mūsų teises ir norus jei ne profesinė sąjunga. Aš visuomet labai agituoju ikimokyklinio amžiaus darbuotojus įstoti į profesinę sąjunga, taip prireikus ir daugiau lėšų būtų, ir daugiau atstovų, kurie mums padėtų“,- kalbėjo lopšelio-darželio „Žilvinas“ sąjungos pirmininkė Irena Serapinienė.

Visos profsąjungos vieningai konstatavo faktą, jog pagrindinės profsąjungų problemos būna dėl algų ar negalėjimo apsiginti nuo griežto darbdavio. „Iš tiesų į profsąjungas stoja silpnesnieji žmonės, kurie nori apsiginti, turėdami stiprų užnugarį. Profsąjungas pamėgo jauni žmonės, jie mato, kad saugumo jausmas yra labai svarbus. Stiprūs ir įtakingi žmonės čia nestoja, nes bijo“,- komentavo V. Juozapavičienė.

 

Profsąjungos padeda išspręsti nesklandumus

Anot Palangos valstybinių ir privačių įmonių sąjungos pirmininkės, daugelis darbdavių Palangoje turi didelius „sparnus“ ir mano, kad su darbuotoju gali elgtis kaip tik norima. „Ypatingai švietime yra daug darbdavių, kurie negina darbuotojų interesų, stengiasi tik dėl savo gerovės. Dažnas darbdavys nori tiesiog karaliauti darbuotojui, pažeidinėjant jo teises. Todėl visuomet sakau, kad reikia burtis į vieningą visumą ir šiek tiek aktyviau pakovoti dėl savęs. Jei daugiau kalbėsime viešai – tai bus mažiau problemų darbe. Visgi darbdaviai prisibijo bent jau profsąjungų“,- kalbėjo V. Juozapavičienė.

R. Dargienė teigė, kad būtent Senojoje gimnazijoje visi bendri nesklandumai išsisprendžia labai greitai: „Jei kyla nesusipratimų dėl darbuotojo elgesio ar šiaip kokių rūpesčių, tuomet visuomet tykiai bei ramiai šias problemas išsprendžiama su direktoriaus pagalba. Jei jau kyla Respublikinio masto problemų – tuomet jau profsąjunga yra labai galingas ginklas, norint apsiginti ir pakovoti. Pavyzdžiui, kai buvo mitingai dėl algų, tuomet visi mūsų nariai labai aktyviai dalyvavo, net vykome į Vilnių. Labai džiaugiuosi, kad problemos labai suvienija profsąjungos narius. Vieninga profsąjunga išsprendžia ne vieną problemą“.

 

Profsąjungų stiprybė – vienybėje

Kaip teigė ir I. Serapinienė, ikimokyklinėje sąjungoje mažos problemos yra sprendžiamos ramiai: „Darbdaviai yra tolerantiški ir problemos sprendimus prieiname taikos derybos keliu. Dažniausiai kyla problemų su darbuotojais, kurie gauna minimalius atlyginimus, dirbdami visą pilną dieną. Buvo klausiama ir dėl prailgintų atostogų. Auklėtojos turi 58 laisvas dienas, o auklytės – 28, jos norėjo šiek tiek daugiau, tuomet kreipiasi į profsąjungą ir bandome ieškoti darbuotojams naudos“,- kalbėjo I. Serapinienė.

Profesinių sąjungų pirmininkės sako, kad žmonėms profesinių sąjungų reikia, kad  bet kokioje sistemoje žmogus galėtų jaustis žmogumi, gautų teisingą atlyginimą už darbą, turėtų teisę išpažinti savo religiją ir nedirbti sekmadieniais, jei tai prieštarauja jo religiniams įsitikinimams, turėti laiko praleisti kartu su savo šeima ir vaikais, laiko poilsiui ir savo jėgų – tiek fizinių, tiek dvasinių atstatymui bei dvasiniam augimui. Tai yra siekti, kad žmogus būtų ne tik priemonė, bet ir visos veiklos tikslas.

„Mūsų tikslas - gausinti profesinę sąjungą. Profsąjungos stiprybė glūdi jos gausiame atstovavime ir mokymesi dirbant kartu. Kas gi daugiau pakovos už darbuotojus nei jų profesinės sąjungos?“,- retoriškai klausė I. Serapinienė.

 

Ar dalyvaus mitinge, nežino

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gavo Vilniaus miesto savivaldybės leidimą surengti mitingą vasario 19 dieną. Mitingo reikalavimai: didinti minimalųjį darbo užmokestį, išlaikyti esamas ir kurti naujas darbo vietas, kad kainų nustatymo mechanizmai būtų reguliuojami taip, jog žmonių pajamos atitiktų poreikius, kad skurdas būtų mažinamas didinant pajamas bei skatinat vartojimą, atstatyti pensijų dydžius.

„Vasario dvyliktą dieną bus suvažiavimas, kuriame bus kalbama apie šį mitingą, svarstysime, ar ten vykti. Dabar dar niekas neaišku, tačiau galbūt mūsų profsąjungos nariai norės jungtis mitinguoti“,- informavo Palangos valstybinių ir privačių įmonių sąjungos pirmininkė V. Juozapavičienė.

Tačiau Senosios gimnazijos sąjungos pirmininkė R. Dargienė mano, kad mitinge nedalyvaus: „Manau, kad daugelis mūsų profsąjungos narių nedalyvaus, žinoma, negaliu kalbėti už visus, tačiau švietimo darbuotojai, kiek girdėjau, neketina vykti į šį mitingą. Galbūt savanorių atsiras, tačiau nemanau, kad daug kas norės vien dėl kelionės išlaidų“.

I. Serapinienė sakė taip pat dar nesitarusi dėl mitingo su profesinės sąjungos nariais: „Mes dar svarstysime šį variantą, galbūt atsiras norinčiųjų vykti į mitingą Vilniuje“.

Šįsyk LPSK leidimo prašė ne 3 tūkstančių žmonių susibūrimui, o lygiai 2249 žmonėms. Mat tik tiek, savivaldybės skaičiavimais, telpa priešais LR Vyriausybės rūmus esančioje V.Kudirkos aikštėje. Valdininkai paskaičiavo, kad vienam žmogui reikia bent dviejų kvadratinių metrų ploto.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Profesines mokyklas baigusių specialistai šalies darbo rinkoje graibstomi, tačiau profesinis mokymas vis dar nėra toks populiarus, koks galėtų būti.


Esate itin svarbi bendruomenė, kuri mums visiems užtikrina saugumo jausmą. Jūsų darbas reikalauja ne tik didžiulės fizinės, bet ir dvasinės ištvermės, neišsenkančių jėgų ir kantrybės. Linkiu, kad šios profesijos reikšmė ir kilnumas atsvertų darbo įtampą bei sudėtingumą. Ir toliau būkite tvirti, atsakingi, drąsūs, telydi Jūsų darbus visuomenės pagarba ir artimųjų palaikymas.


„Labai gera vasara. Niekuo nesiskundžiu. Ir orai geri, ir poilsiautojų yra daug. Nors viskas brangsta – pradedant elektra, baigiant aliejumi bulvytėms gruzdinti, manau, kad šiemetine vasara visi džiaugsis“, – kalbėjo vienos Palangos paplūdimyje įsikūrusios kavinės savininkas.


Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kaip ir kasmet vasaros sezonui papildomai ieško apie 600 darbuotojų , kuriems siūlo nemokamą apgyvendinimą Baltijos pajūryje, kasmėnesines premijas bei ypač patogų darbo grafiką. 


45-ąjį gimtadienį atšventęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus prisipažįsta: „Kai buvau 25-erių, keturiasdešimtmečiai man atrodė jau seni. Dabar, kai pats sulaukiau 45-erių, tokios mano mintys tada man kelia tik šypseną.“ Paklaustas, ar save matąs Europos Parlamente po 15 metų, Š. Vaitkus išsisuko nuo tiesaus atsakymo: „Planų ir siekių...


Atsiradus Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įrašui apie baustumą Italijoje dar 2002 metais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas ir miesto savivaldybės Tarybos narys Danas Paluckas pasitraukė iš partijos skyriaus pirmininko posto, taip pat atsisakė Palangos miesto tarybos nario mandato. Praeities skeletai verčia ant šono dar vieną...


Mirus daugiau kaip 20 žmonių, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl naujojo korona viruso.


„Man teko nemažai su specialiomis šalies tarnybomis pakovoti, kad informacija apie asmenų pokalbių pasiklausymą, asmenų skaičių, kuriems taikomos tokios operatyvinės priemonės, taptų vieša, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) pirmininkas Darius Petrošius. –...


Susitvardantis, pabrėžtinai mandagus ir galantiškas tuometinis ministras Raimundas Palaitis, išsikvietęs į savo kabinetą ministerijoje „pokalbiui“ taip pat jau buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių, anot pastarojo, sunkiai slėpė įtūžį – ministras į pavaldinį net nežiūrėjo: „Kodėl nusitaikėte į liberalcentristų žmones?...


Šiandien Lietuvoje, nors daug šnekama apie žmogaus teises, solidarumą ir socialinį teisingumą, tačiau realiame gyvenime tie dalykai yra nuvertinti ir dažnai padaryti pajuokos objektais. Profsąjungos įkūrimas organizacijoje, kurioje siekiama teisingumo darbuotojų atžvilgiu, daugeliui sunkiai suprantamas arba sutinkamas su nedidele pašaipa. Daugelio sąmonėje, ko gero, išlikęs supratimas apie...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius