Palangoje dirbantis architektas Donatas Rakauskas: „Dirbant Palangoje reikia jausti atsakomybę“

Palangos tiltas, 2021-08-24
Peržiūrėta
8986
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 „Eglės apartamentai“ N.Tukaj nuotr.
„Eglės apartamentai“ N.Tukaj nuotr.

Palanga nusipelnė geros architektūros, sako visą savo profesinę karjerą iki šiol šiame mieste praleidęs architektas Donatas Rakauskas. Keli jo darbai visuomenei bus pristatyti kurorte rengiamo atviros architektūros savaitgalio „Pastatai kalba. Palanga“ metu.

Palangoje užaugęs ir čia dirbtantis Donatas Rakauskas per ketvirtį amžiaus gimtajame mieste suprojektavo apie tris dešimtis įvairių pastatų, jo kūriniai – Eglės apartamentai ir du viešbučio „Palanga“ korpusai pateko tarp tų, kuriuos bus galima aplankyti rugsėjo 11-12 dienomis kurorte vyksiančio architektūros festivalio metu.

Savaitgalio metu bus galima iš viso apžiūrėti 15 pastatų, į kuriuos įprastai patekti nėra lengva, o dalyvius lydės gidai, kurie atskleis įdomiausius faktus apie šiuos statinius. 

Nemažai prie dabartinio miesto veido formavimo prisidėjęs Donatas Rakauskas sako, jog kosmopolitinėje Palangoje galima pamatyti visko ir norėtų, jog miestas ateityje būtų atviras naujovėms.

Čia, anot jo, galima įgyvendinti įvairiausius kūrybinius sumanymus laikantis nustatytų žaidimo taisyklių, ir tiesiog sąžiningai atliekant savo darbą. 

– Kaip architekto darbą veikia aplinkybė, jog jis dirba gimtajame mieste – padeda, o gal trukdo, daro kitokią įtaką?

– Žinoma, kad padeda. Atrodo, jog viską – kiekvieną miesto gatvę, kiekvieną pastatą, užkampį – pažįstu, vertinant vietas praverčia netgi asmeninės patirtys, ką čia išgyvenau, nes čia užaugau. Visa tai man žymiai palengvina darbą, matyti projekto viziją.

 Kartu yra ir didesnis atsakomybės jausmas prieš šį miestą, juk man pačiam čia reikės dirbti ir gyventi. Pastatas atsiranda ilgam – dešimtmečiams, mano nuomone, negali sau leisti, jog jis būtų ne koks ir stovėtų kaip priekaištas visą likusi gyvenimą. 

– Kaip paaiškintumėte atsakomybę prieš miestą?

– Aš turiu kažkokią viziją, kažkokią svajonių Palangą. Ir savo darbais bandau artėti prie tos svajonės. Tai ir yra atsakomybė prieš miestą.

– Kaip Jūs apibūdintumėte Palangą: ne kaip miesto gyventojas, o žvelgiant architekto akimis?

– Man šis miestas įdomus todėl, kad jis yra visoks. Čia praeityje dirbo ir dabar dirba architektai iš visos Lietuvos.  Kiekviena karta – įskaitant ir grafus Tiškevičius – atnešė savo stilius ir architektūros madas. 

Taip Palanga tapo kosmopolitiniu miestu, eksperimentų vieta – juk pastatai čia dažnai kyla ne iš būsto poreikio ar sprendžiant gyvenamosios vietos problemą, bet investuojant laisvus pinigus į žmonių poilsio ir gyvenimo kokybę. Galima sakyti, statybos kurios teikia malonumą, o taip atsiranda galimybė įgyvendinti įvairiausius architektūrinius sumanymus, žmonės mažiau bijo eksperimentuoti, negaili lėšų geresnėms medžiagoms ar brangesniems sprendimams. 

Už kiekvieno pavykusio pastato stovi ne tik architektas, bet ir statytojas. Rezultatas priklauso ir nuo jo supratimo, akiračio. Už nevykusių pastatų dažniausiai niekas nestovi – į krūmus neria ir tas ir anas.

– Kita vertus, čia, be laisvės kūrybai, apstu ir apribojimų, gal net daugiau nei kitur – visgi pajūris, jautri zona. Ar lengva suderinti laisvę su draudimais?

– Apribojimai yra būtini, net jeigu jie atrodo per griežti ar net nelogiški, tačiau būtent jie apsaugo miestą nuo neapgalvotų sprendimų. Tai tarsi filtras. Apribojimai drausmina.

Jeigu reikėtų rinktis, tai “kvailas” apribojimas kartais yra geriau nei kvailas statytojas. 

Reikalavimai netrukdo – priešingai, jie paaiškina, kas galima, o kas ne, dirbi pagal taisykles.

Aš nevadinčiau taisyklių kūrybos suvaržymu, sąlygos – visiems vienodos, o išeitį visada galima rasti. Kurti galima ir gerbiant aplinką, taisykles. 

– Kaip Jums atrodo – ar visi naujų projektų autoriai jaučia atsakomybę prieš Palangą? 

– Nenoriu vertinti kolegų darbo. Galiu pasakyti, kad yra daug gerų pavyzdžių, yra daug ir nelabai gerų. Esame tokie, kokie esame. 

– Palanga išsiskiria ir didesne rekreacinės architektūros koncentracija. Ar šioje srityje matote kažkokias tendencijas, miesto išskirtinumą iš kitų kurortų? 

– Palangoje tik tokia architektūra ir turėtų būti – juk miestas skirtas rekreacijai, pastatų tipologija, fasadai, išplanavimai turėtų tai aiškiai liudyti.

– Ar šiame mieste, Jūsų nuomone, dera senoji ir šių laikų architektūra? 

– Jos viena kitai netrukdo, juk Palanga nėra etnografinis draustinis. Nereikia imituoti, reikia kurti tai, ką diktuoja laikas. Savo laikmečiu senoji architektūra irgi buvo moderni, sovietmečio architektūra irgi buvo moderni, taigi ir šiuolaikiniai sprendimai turi atspindėti dabartį. 

– „Pastatai kalba. Palanga“ metu visuomenei bus pristatyti ir Jūsų darbai – Eglės apartamentai ir du viešbučio „Palanga“ korpusai. Kaip Jūs šiuos pastatus pristatytumėte? 

– Vienam iš jų – 20, kitam – 10 metų. Man svarbiausia tai, kad jie puikiai funkcionuoja ir nėra morališkai pasenę, nedarytos jokios rekonstrukcijos, o šios aplinkybės man, kaip architektui, turbūt yra svarbiausios. 

– Kaip Jums atrodo, kokia Palanga turėtų būti ateityje, kokia Jūsų vizija? 

– Aš neturiu jokios konkrečios vizijos, kaip miesto urbanistine prasme, tačiau aš žinau, kokius pastatus mieste norėčiau matyti. Norėčiau, kad pastatai būtų tvarūs, naudojamos geriausios medžiagos, negailima pinigų sudėtingiems sprendimams, norėčiau, kad kiekvienas pastatas turėtu savo veidą, būtų atpažistamas.

Palanga yra nedidelė, pastatai lieka ilgam, todėl norisi, kad nauji projektai nedarytų gėdos nei miestui, nei statytojams. Kad imdamiesi naujo projekto žmonės galvotų apie tai. Nereikia greito produkto – pastačiau, pardaviau, išvažiavau. 

Reikia, kad pastatai būtų kokybiški ir išliktų ilgam. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga nusipelnė geros architektūros, sako visą savo profesinę karjerą iki šiol šiame mieste praleidęs architektas Donatas Rakauskas. Keli jo darbai visuomenei bus pristatyti kurorte rengiamo atviros architektūros savaitgalio „Pastatai kalba. Palanga“ metu.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


„Šito Palangos Kurhauzo atstatymo etapo pabaigtuvių laukia rimtos bėdos,“ – sakė žinomas kurorto architektas Edmundas Benetis, užėjęs į „Palangos tiltą“ pasidalinti savo nuogąstavimais. 


Buvęs vyriausiasis Palangos miesto architektas Leonas Laimutis Mardosas švenčia 90 – ąjį gimtadienį.


Apie 15 tūkstančių eurų iš Palangos miesto savivaldybės už priverstines pravaikštas prisiteisęs buvęs Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas vėl dirba širdžiai mielą darbą – laimėjo konkursą Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto pareigoms užimti. „Buvau vienintelis jo dalyvis, o mano kelionė iš Palangos į Neringą užtrunka dvi...


Palangos kaip miesto politiką vykdo miesto Taryba ir jos pirmininkas, miesto meras, tačiau, vaizdžiai tariant, darbščiosios bitutės yra savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie politikų sprendimus įgyvendina praktiškai. Joms jau septintus metus vadovauja Akvilė Kilijonienė, savivaldybės administracijos direktorė. Ji davė išskirtinį interviu „Palangos...


Vakar į savo kabinetą, iš kurio Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų buvo išvesdintas sausio 29 dieną, grįžo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas. Liepos 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra panaikino nutarimą dėl skyriaus vedėjo laikino nušalinimo nuo pareigų.


Ko reikia organizmui pavasarį: vitaminai ir jų šaltiniai

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro inf., 2013 03 14 | Rubrika: Sveikata

Atėjus pavasariui, organizmas šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti. Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema, bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti diskomfortą.


Sakote, buvęs? Bet jis, kaip ir popiežius ar prezidentas, palangiškiams taip bus visada žinomas: „kurorto vyriausiasis architektas…” Kuomet pradedame kalbėti apie Palangą, unikalų, istorinį šalies kurortą, buvęs vyriausiasis miesto architektas Edmundas Benetis žodžių į vatą nevynioja ir išsako kritišką bei objektyvią nuomonę: „Man...


Pagerbtas architektas Leonas L.Mardosas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 24 | Rubrika: Kultūra

Trečiadienį Gintaro muziejaus salėje jubiliejaus proga buvo pagerbtas architektas Leonas Laimutis Mardosas. Šią šventę paminėti panorę Palangos miesto valdininkai ir architektai, atvykę iš Klaipėdos, pamalonino dėmesiu ir dovanomis visų gerbiamą architektą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius