Palangos atidarymo šventę aptemdė lėktuvo katastrofa

Linas JEGELEVIČIUS, 2015-05-18
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Palangos atidarymo šventę aptemdė lėktuvo katastrofa

Į Palangą šeštadienio vėlyvą popietę iš Švedijos, Geteborgo, skridę du patyrę pilotai dingo kaip į balą. Baisūs priekaištai užgriuvo ir Palangos oro uostą: Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus. „Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti. Nežinau, ką jie veikdavo bokšte, galbūt blogas radijo (ryšys)“, – sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

Direktorius išvykęs į komandiruotę
Aviacijos ekspertus ir pilotų artimuosius taip pat stebina pati reakcija į nelaimę: „Kaip oro uostas apie nelaimę galėjo pranešti tik po pusantros valandos? Vokietijoje, jei pilotas per pusvalandį nepraneša apie skrydžio pabaigą, reaguoja policija ir kitos tarnybos“. Lėktuvo įgula nespėjo pasiųsti nelaimės signalo.
Palangos oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas Tomas Tranauskas vakar atsisakė ką nors komentuoti „Palangos tiltui“. „Nesu įgaliotas ką nors komentuoti. Apie tai gali kalbėti tik oro uosto direktorius (Marius Gelžinis)“, – sakė T. Tranauskas.
Tačiau, anot bendruoju Palangos oro uosto telefonu atsiliepusios darbuotojos, direktorius „savaitei“ išvykęs į komandiruotę.
Pirmosios žinios apie tragediją buvo dar baisesnės: girdi, lėktuvas tądien, per Palangos sezono atidarymo šventę, skraidino visus norinčius šventės dalyvius, tad lėktuve buvo ne tik šventės dalyvių, bet net ir pats Palangos oro uosto direktorius. Tokios žinios pasirodė išlaužtos iš piršto, bet kurorto šventė buvo aptemdyta.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai, nuo praėjusio šeštadienio vakaro ieškoję virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo An-2, grįžo į uostą. Taip pat paiešką sustabdė Karinių oro pajėgų lėktuvas L-410 ir Latvijos paieškos bei gelbėjimo rajone dingusio lėktuvo ieškojęs Latvijos karinis sraigtasparnis Mi-17.
Laivais ir iš oro išžvalgyta didžiulė teritorija Baltijos jūroje – nuo Klaipėdos iki Liepojos ir dar už jos. Tačiau jokių lėktuvo nuolaužų, tepalų žymių, gelbėjimosi valties, kurioje galėtų būti pilotai, pačių žmonių, jei jie plūduriuoja vandenyje, rasti nepavyko.

Padarė viską, ką galėjo?
„Suprantu, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos yra skaudi tema, todėl atsiranda įvairių manipuliacijų, jog prastai dirbame. Galiu garantuoti, kad padarėme viską, ką galėjome, kiek leido oro sąlygos“, – tvirtino Lietuvos žiniasklaidai Lietuvos jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas A. Brencius.
Baltijos jūroje dingusio lėktuvo „An-2“ paieškos pradėtos šeštadienį, apie 18 valandą, paskutinį kartą lėktuvu skridę du pilotai su Palangos oro uostu radijo ryšiu susisiekė 16.16 valandą.
Jie Klaipėdos aerodrome turėjo nusileisti 17.20 valandą ir apie tai pranešti Palangos oro uostui.
Kai paskutinį kartą buvo susisiekta su pilotais, jie buvo apie 180 kilometrų nuo Palangos.
Net jeigu pilotai ir ištikus bėdai spėjo pasinaudoti gelbėjimo liemenėmis ar išskleisti plaustą, mažai tikėtina, kad jie, jei jie vandenyje, dar būtų gyvi. Specialistų teigimu, vandens Baltijos jūroje temperatūra siekia daugiausia 8 laipsnius. Tokiame vandenyje žmogaus organizmas atšąla per 3 valandas. Jei žmogus vilki hidrokostiumu, jis laimi dar porą valandų. Bet sušalimas žmogų po to įveikia.
Specialistų teigimu, net ir būnant valtyje, esant tokioms oro sąlygoms, per parą galima sušalti.
Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.
„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti. Nežinau, ką jie veikdavo bokšte, galbūt blogas radijo (ryšys)“, – BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

Kodėl nebuvo reaguota?
Jis sakė pats ne kartą skridęs iš Geteborgo į Klaipėdą. Pasak K. Brattforso, panašių problemų susisiekti su skrydžių vadovais Švedijoje neiškildavo. „Taip būdavo prieš šešerius ar septynerius metus. Iš pilotų panašias problemas girdžiu ir dabar“, – teigė švedų pilotas.
Pasak K.Brattforso, lėktuvas An-2, kuriuo skrido lietuviai, paskutinį kartą buvo tikrintas dvi savaites prieš skrydį, o pilotai buvo itin patyrę, todėl negalėjo padaryti klaidos. „Du vyrai su 15 tūkstančių valandų skrydžių patirtimi, Antonov-2 skridę 40 metų, nedaro klaidų. Turėjo būti rimtų problemų. Neįsivaizduoju, kokios jos. Galėjo nutikti tūkstantis skirtingų dalykų“, – kalbėjo K. Brattforsas.
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sakė, kad panašių nusiskundimų iki šiol negirdėjęs, bet teigė negalintis atmesti, kad blogos sąlygos gali sutrukdyti patekti į girdimumo zoną. Jo teigimu, vėliau dingę pilotai įskridę į Lietuvos skrydžių valdymo zoną šeštadienio popietę sėkmingai užmezgė ryšį. „Ryšys buvo pirmas ir paskutinis įskridus į Lietuvos skrydžių valdymo zoną, informavo apie vietą ir aukštį“, – sakė A. Šumskas.

Nėra juodųjų dėžių
Pasak jo, jeigu orlaivis ir bus surastas bei iškeltas, vadinamųjų juodųjų dėžių jame nebus, nes jų įrengimas tokio tipo lėktuvuose nėra numatytas, yra tik skrydžio aukštį matuojantis prietaisas manografas. Tyrimui, kas atsitiko, naudos jis jokios naudos neturi.
Nors lėktuvas neturėjo juodųjų dėžių, jis galėjo skristi per Baltijos jūrą, net tokiam skrydžiui keliami tik gelbėjimo įrangos reikalavimai. „Jis turėjo pilną gelbėjimo įrangą. Ar ja buvo pasinaudota – čia jau kitas klausimas“, – sakė A. Šumskas.
Jis sakė, kad orlaivių avarijų standartinės priežastys yra keturios – orlaivių gedimas, pilotų klaidos, nepalankios meteorologinės sąlygos ir išorinis poveikis. Jis iš karto atmetė versiją, kad pilotai galėjo padaryti klaidų, oro sąlygos buvo geros.
A. Šumskas sakė kartu studijavęs, baigęs mokslus ir skraidęs su dabar dingusiu pilotu Adolfu Mačiuliu. Kitas dingęs pilotas – Alvydas Selmistraitis.
Dingusio lėktuvo visą sekmadienį ieškojo ne tik Lietuvos kariniai laivai, karinės oro pajėgos, bet ir kolegos iš Latvijos.
Įmonės, kuriai priklausė lėktuvas, vadovas Viktoras Šišniauskas sakė, kad per paskutinį pokalbį pilotai patvirtinę, kad lėktuvas tvarkingas, skristi galima: „Lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Patikrintas mūsų inžinierių ir tų pačių lakūnų, kurie turi ir pilotų, ir technikų licencijas. Jis buvo apskraidintas Danijoje 40 minučių, paskui nuskrido iš Danijos į Gotenburgą. Lakūnams buvo skambinta, ar iš tikrųjų viskas gerai, jie patvirtino, kad taip“.

Sekmadienį nutraukė paieškas
Sekmadienio vakarą gelbėtojai nutraukė paieškas. Jos buvo bevaisės, be to, joms trukdė stiprus vėjas.
Laivais ir iš oro išžvalgyta didžiulė teritorija Baltijos jūroje – nuo Klaipėdos iki Liepojos ir dar už jos. Tačiau jokių lėktuvo nuolaužų, tepalų žymių, gelbėjimosi valties, kurioje galėtų būti pilotai, pačių žmonių, jei jie plūduriuoja vandenyje, rasti nepavyko.
Lėktuvo nelaimė pažadino ir sąmokslo teorijų kūrėjus. Aviacijos ekspertas Rytis Dulinskas kalbėdamas apie lėktuvus An-2 sakė: „Aviacija laikoma saugiausia transporto rūšimi, bet ir čia pasitaiko nelaimių, dažnai – dėl techninių problemų. Kalbant apie galimas nelaimės priežastis, darytina prielaida, kad galėjo sustoti variklis, nes šie varikliai kurti labai seniai – maždaug prieš pusę amžiaus ar dar seniau“.
Apie tai, kodėl lėktuvo įgula nespėjo pasiųsti nelaimės signalo, R. Dulinskas sakė: „Dabar galima daug spėlioti, kas nutiko, kokios nelaimės priežastys ir panašiai, bet viena iš tikėtinų versijų yra variklio sustojimas, o kodėl radijo ryšiu nebuvo perduota informacija, nežinome. Gal buvo ir kitų gedimų, gal dingo elektra“.
Pašnekovo teigimu, į daugelį klausimų pavyktų atsakyti tik radus katastrofos vietą.
An-2 tipo lėktuvus noriai naudoja aeroklubai, jie patogūs parašiutininkų šuoliams. Jie naudojami kaip pramoginiai lėktuvai, kaip retro stiliaus atspindys. Europoje lėktuvų An-2 yra nemažai, o Lietuvoje tikrai ne vienas ir ne du. Šio lėktuvo įgulą sudaro 1-2 pilotai, jis gali skraidinti iki 12 keleivių. Šie lėktuvai dar vadinti kukurūznikais, mat plačiai naudoti žemės ūkyje.
Vakar buvo sprendžiama, ar tęsti šeštadienį virš Baltijos jūros dingusio lietuvių lėktuvo „An-2“ su dviem itin patyrusiais pilotais paiešką.

Straipsnyje naudotasi BNS, „Delfi“, „Lietuvos rytas“ informacija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Spalio 14 d. 11 val. Palangoje, sanatorijoje „Gradiali“ vyks mineralinio vandens gręžinio atidarymo renginys.


Palangos sezono atidarymo šventę jaukia žvarbus vėjas

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 31 | Rubrika: Miestas

Sekmadienį Kurorto šventės svečius organizatoriai pakvietė pajudėti – nuo ryto paplūdimyje bei Jūratės ir Kastyčio skvere vyko įvairios mankštos bei treniruotės. Mieste šią dieną taip pat šurmuliavo kermošius, vidurdienį vėl pakvietė gatvės maisto festivalis. Mažuosius neabejotinai sudomino 13 val. Jūratės ir Kastyčio skvere vykęs pasieniečių profesijos...


Į Palangą šeštadienio vėlyvą popietę iš Švedijos, Geteborgo, skridę du patyrę pilotai dingo kaip į balą. Baisūs priekaištai užgriuvo ir Palangos oro uostą: Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sako, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos oro uostas kartais kurį laiką neatsiliepdavo į...


Nors Palangoje, sakoma, blogo oro nebūna, būtent jį šiandien keiksnojo Palangos sezono atidarymo šventės „Myliu Palanga“ kermošiaus dalyviai. „Pažiūrėkite į dangų –toks niūrus. Žvarbokas vėjas pučia. Laimė, kad nelyja,“ – sakė gintaro dirbiniais prekiaujanti palangiškė. Vytauto gatvėje vykstančiame kermošiuje...


Didžiausias kurortas kviečia visus į sezono atidarymo šventę „Myliu Palangą“

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 05 10 | Rubrika: Miestas

Naują poilsio sezoną pasitinkanti Palanga šiemet keičia savo veidą. Kurorte organizuojama Baltijos šalių asamblėja, kurios data sutampa su kurortinio sezono atidarymu, rodo, kad Palanga tampa  vasaros Šiaurės Europos širdimi, kviesdama poilsiauti šeimas iš įvairių šalių bei užtikrindama įvairiausias pramogas ir skirtingiems skoniams...


Kaip galima pratęsti prezidento vizitą Palangoje? Yra vienas būdas: prašyti Dievo, kad sugestų jo lėktuvas. Būtent lėktuvo gedimas parai prailgino Slovakijos prezidento Ivano Gašparovičiaus viešnagę Palangoje.


Artėjant Palangos atidarymo šventei visi restoranai, barai bei viešbučiai ruošiasi, gražinasi aplinką, tobulina valgiaraštį. „Palangos tiltas“ pasiteiravo kai kurių Palangos verslininkų, kokių naujovių gali tikėtis atvykę svečiai bei vietiniai gyventojai, ko jie tikisi iš Palangos atidarymo šventės.


Jubiliejinio sezono atidarymo akimirkos

Aldo ŽOLIO ir Aisto Mendeikos nuotraukos, 2010 05 20 | Rubrika: Miestas

Jubiliejinio sezono atidarymo akimirkos   Aldo ŽOLIO ir Aisto Mendeikos nuotraukos


Vasaros sezono Palangoje atidarymo programa

Palanga 2010, 2010 05 12 | Rubrika: Kultūra

40-oji vasaros sezono atidarymo šventė.


Įvardintos sezono atidarymo šventės klaidos

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 23 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas pakvietė Savivaldybės bei kitų atsakingų institucijų vadovus aptarti praėjusios sezono atidarymo šventės renginius.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas