Palangos viešbučių ir restoranų prezidentė Laura Taučiūtė: „2025-aisiais pamatysime mažiausiai du naujus renginius“

„Lietuvos pajūrio“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partnerio, paprašyta spėti, kaip atrodys Palanga po 50 metų, 2075-aisiais, Laura Taučiūtė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė, nesutriko. „Manau, kad tuomet turėsime nuostabių viešbučių ir restoranų ant vandens ar ore, o gal net ant jūros dugno, žinoma, medžiuose, – šypsojosi ji pridurdama, – bet tikiuosi, kad ir po 50 metų į Palangą važiuosime – gal net autonomišku traukiniu – dėl to, kuo ji žymi dabar: dėl puikios ekologijos, unikalios gamtos, kokybiškų paslaugų.“

– Kokių dar renginių reikėtų Palangai?

– Tokių, kurie sulauktų visų palaikymo ir daug dalyvių iš visos Lietuvos ir ne tik (šypsosi). Tokia buvo Senjorų savaitė pernai rudenį. Buvo nuostabu matyti šimtus senjorų iš visos Lietuvos! Savivaldybėje yra įsteigta komisija naujoms renginių idėjoms generuoti – mūsų asociacija su ja ir visa Savivaldybe aktyviai dirba. 

Vadinasi, Palanga toli gražu nėra persotinta renginiais – tereikia idėjų ir jas įgyvendinti!

Manau, kad šiais metais pamatysime mažiausiai du naujus renginius Palangoje. Dar truputį luktelkite – visų detalių kol kas neatskleisiu (šypsosi). Kiekvienas naujas renginys, kupinas inovatyviausių idėjų, yra kultūriškai naudingas Palangai, jos svečiams ir, žinoma, miesto gyventojams

– Kasmetinė Stintų valgymo šventė vasarį – vis dar didžiausias žiemos renginys. Gal jūs turite savo žiemos renginių idėjų, kurios įgyvendintos sudrebintų žiemą Palangą?

– (Juokiasi). Esu tas žmogus, kuris nuolat generuoja mintyse begalę naujų, inovatyvių idėjų.  Bet pripažinkime: Stintų šventė neišsikvėpė, iki šiol yra nuostabi ir labai įdomi visiems.  Stintų šventė padovanojo daugumai galimybę pažinti Palangą žiemą. Manau, kad daug šventės dalyvių ne tik dėl stintų čia atvyksta – Palangą atranda vis daugiau žmonių. Man, 41-erių palangiškei, čia gimusiai ir užaugusiai, ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentei, tai yra maloniausia. Palanga ir vėlyvą rudenį ar žiemą – labai magiška ir stebuklinga. Prisipažinsiu: ruduo, spalio mėnuo – mano mėgstamiausi. Palanga būna tokia burgundiška! Mano, kaip asociacijos prezidentės, misija – skleisti žinią, kad mes esame nuostabūs visus metus.

– Matyt, žodis „sezoniškumas“ – ne toks blogas. Net Kanaruose vietos verslininkas man sakė, kad ir jie, kur saulė nenukopia iš dangaus, jį šiokį tokį patiria. Ar skaičiavote, kiek per paskutinius dešimt metų Palanga pratęsė savo aktyvųjį turizmo sezoną?

– Seniai, kai tik pradėjo kurtis dauguma kavinių, jis, geriausiu atveju, tęsdavosi du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. O dabar mūsų high-season, aktyvusis turistinis sezonas, prasideda gegužės vidury ir pasibaigia spalio pabaigoje. Didžiuojuosi, kad pernai buvo pasiektas Palangos lankomumo nepriklausomoje Lietuvoje – nuo 1990-ųjų – rekordas.

– Koks jums buvo maloniausias ir netikėčiausias komplimentas apie Palangą?

– Koks čia grynas oras ir nuostabi gamta! Daug stebisi, kad mes čia turime nuostabią gastronomijos industriją: joje yra visko, ir svarbiausia, kad kiekvienas svečias gali atrasti tai, kas jam labiausia patinka tiek kainos, tiek kokybės santykiu. Čia turime puikios kokybės, net boutikinių viešbučių, nuostabių kempingų, su visa infrastruktūra, aukščiausios klasės sanatorijų ir SPA – plius mūsų nuostabi gamta ir jūra. Ir mes atsinaujiname kiekvienais metais! Be to, Palanga jau tapo įvairių – net tarptautinių konferencijų – susitikimo vieta, ir konferencinis turizmas turi itin didelį potencialą.

– Ar Europą niokojant karščio bangoms, Palanga gali tapti ekologine užuovėja – su lietuviška, o ne tropine ar Sacharos vasara?

– Absoliučiai taip! Jau pastebėjome, kad pastarąsias kelias vasaras Palangoje apsilankė daugiau prancūzų ir ispanų, ir kitų svečių iš Pietų Europos, kurie renkasi mūsų šalį dėl gerokai priimtinesnio, malonesnio oro.

– Viename interviu praėjusią vasarą pasidalinote idėja apie privačius paplūdimius Palangoje...

– Tam poreikis yra, ir tai nėra kažkas labai neįprasta kituose kurortuose. Džiaugiuosi, kad nuolat gerėja mūsų paplūdimio infrastruktūra.

Viliuosi, kad kada nors ateity Palangoje atsiras ir privačių pliažų zonos. Latvijos Jūrmalos paplūdimio juosta yra dar siauresnė nei Palangos, o jame yra ir privačių pliažų (šypsosi). Sėsime su meru ir diskutuosime – bandysime argumentuoti, kad daliai užsienio svečių, pripratusių prie itin aukštos paslaugų kokybės privačiuose užsienio kurorto pliažuose, tai svarbu yra ir Palangoje.

– Beje, Jūrmaloje viešbučiai ir sanatorijos pūpso beveik ant pačios pakrantės. Tokia idėja Palangai – dar visiškai nepriimtina, ar ne?

– Tačiau verta paminėti, kad Palangoje yra viena unikaliausių vietų visoje Lietuvoje – vila „Auska“, kuri yra netoli jūros, o ateity virs į nuostabų viešbutį su senelių globos namais. Gali būti, kad ir aš juose kada nors gyvensiu! (Juokiasi).

– Palangoje kyla tarptautinio viešbučių tinklo „Marriott“ viešbutis. Ką jis reiškia Palangai?

– Tai, kad Palangą atranda tarptautiniai, plačiai visame pasaulyje žinomi viešbučių tinklai, aiškiai rodo, kad Palanga yra patraukli investicine prasme. Neabejotinai, jie, prieš priimdami tokius sprendimus, detaliai įvertino viską – net smulkmenas. Vadinasi, investuotojams čia viskas tiko ir patiko, o tai – didelis Palangos įvertinimas.

Beje, į Palangą jau atėjo ir „Accor“ – buvęs viešbutis „Vanagupė“ jau yra jo dalis, vadinasi „Mercure Palanga Vanagupė Resort & Spa“. Tai rodo didelį Palangos potencialą, išaugimą iš vaikiškų kelnyčių. Mes – tarptautinis kurortas.

– Matyt, po „Marriott“ ateis ir „Hilton“?

– Žinoma. Tuo neabejoju! (Šypsosi). Manau, kad ateis ir nedideli, bet nišiniai brendai. Einame teisinga linkme! (Interviu vyko vasario pradžioje. Kovo pradžioje buvo pranešta , kad Palangos viešbutis „Gabija“ jungiasi prie vieno didžiausių tarptautinių viešbučių tinklų „Hilton“ – L.J.)

– Kokių naujų oro susisiekimo krypčių Palangai dar reikėtų? Ko paprašytumėte naujojo susisiekimo ministro?

– Geležinkelio atšakos iki Palangos! Ji kurtų labai didelę pridėtinę vertę mūsų kurortui. Ir ne tik. Kalbant apie avialinijų kryptis, tegul išlieka jau esančios, o jų per daug niekada nebus – tik kad sulauktume pilnų pilnutėlių „boingų“ iš kitų šalių (šypsosi).

– Pastaruoju metu Vilniuje užsidarė nemažai kavinių ir restoranų. O kaip Palangoje?

– Padidėjus PVM maitinimo įstaigoms, tai kai kam tapo pernelyg sunki našta... Deja, tokia realybė. Pernai, po didesnio PVM įsigaliojimo, apyvartos krito apie 15 procentų dėl mažesnio klientų skaičiaus. Nors pernai Palangoje buvo begalė svečių, dalis buvo nusistatę limitus, kiek pora ar šeima gali išleisti pietums kavinėje ar restorane. Verslas labai pajuto vartojimo kritimą po naujų metų, dar labiau išaugusių žaliavų kainas. Tad situacija nėra iš lengviausių. 

– Papasakokite apie savo atstovaujamą asociaciją daugiau. Kodėl kurorto kavinei ar viešbučiui naudinga būti joje?

– Kai yra bet kokia bendruomenė, spręsti problemas kartu yra lengviau. Asociacija, pagrįsta didele bendryste, akivaizdžiai naudinga. 

Kasdieninių probleminių dalykų kyla labai dažnai, ir pas visus mūsų narius – dėl parkingo, triukšmo, mokestinių dalykų ir panašiai. Dalindamiesi vieni su kitais gerąja patirtimi, daug greičiau ir efektyviau tai išsprendžiame.

Kaip asociacija, mes esame numatę reguliarius susitikimus su Savivaldybe, juose diskutuojame mums aktualiais klausimais, ieškome bendrų susitarimų, sprendžiame įvairiausius klausimus – čia ir dabar. Priklausomai nuo vykdomos veiklos, narystės asociacijoje mokestis yra nuo 100 iki 500 еurų metams.

– Pabūkite minutę futurologe. Kaip atrodys Palanga 2075-aisiais?

– Be to, ką jau sakiau, tikiuosi, kad ir po 50 metų Palanga bus lankoma šeimų, čia vyks bendruomenės renginių. Turint omeny skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto vystymosi spartą, tikiuosi, kad 2075-aisiais Palangoje bus vietų, kuriose neveiks internetas ar mobilusis ryšys, ir žmonėms, pavargusiems nuo technologijų, tai labai patiks ir jie veršis į tokias vietas. Žmogus yra iš gamtos, jis jau grįžta į gamtą, ir Palangos gamta – tokia kaip dabar – ir po 50 metų teiks tai, ką ji teikia dabar – ramybę, poilsį, suvokimą, kad gamta ir jos nauda žmogui nepakeičiama.