Perspėja poilsiaujančius pajūryje: gresia bauda iki 600 eurų – geriau to nedarykite

Dažnai į pajūrį vykstantys pailsėti lietuviai džiaugiasi galimybe atitrūkti nuo kasdienybės ir pasikaitinti saulėje bei pasimaudyti jūroje. Tačiau pajūrio gelbėtojams vasara – tikras darbymetis. Apie tai, kaip elgtis skęstant, kaip padėti pamačius skenduolį bei dėl kokių kitų priežasčių pajūryje kartais konfliktuoja poilsiautojai sutiko pasidalinti Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas. 

Palangos gelbėtojų vadovas teigia, kad praėjęs savaitgalis gelbėtojams buvo itin sunkus. Skenduolių netrūko tiek Palangos, tiek Šventosios paplūdimiuose – pastarajame teko gelbėti 2 skenduolius – vyrą ir moterį. O Palangoje išgelbėtas 14 metų paauglys. 

Tiesa, vaiko mama pasigedo tik po 10 minučių – tada, kada jaunuolis jau buvo išgelbėtas. Gelbėtojas priduria, kad dažnai poilsiaujantiems prie jūros trūksta atsakingumo jausmo, o maudytis jie eina net ir tada, kai tai yra draudžiama.

Pažeidėjų laukia ir bauda nuo 300 iki 600 eurų 

Pasak J. Pirožniko, žmonės nėra atsakingi. 

„Įsivaizduoja, kad jūroje galima juokauti ir labai sunku atsakyti, ką jie galvoja tuo momentu, kada eina maudytis, nors būna iškelta raudona vėliava. 

Tie žmonės, kurie maudosi – pažeidinėja paplūdimio taisykles, o už tai yra numatyta bauda nuo 300 iki 600 eurų“, – nuogąstauja J. Pirožnikas. 

Itin svarbus ir gelbėtojų atliekamas prevencinis darbas, dėl kurio poilsiautojai yra įspėjami, kad maudytis pavojinga ar draudžiama.

Kiekvieną rytą taip pat keliami dronai, kad būtų stebima, kuriose vietose jūroje yra duobės. J. Pirožnikas pasakoja, kad duobės dažniausiai susidaro po audrų ar didelių bangavimų, o jas pastebėjus, gelbėtojai pažymi duobes specialiais ženklais. 

Dėl poilsiautojų saugumo, stebimi ir paplūdimyje esantys žmonės, dėl kurių kartais prireikia ir pareigūnų pagalbos.  

„Jeigu poilsiautojas yra neblaivus ir eina link vandens, tai gelbėtojas pamatęs jį perspėja ir paprašo palikti  paplūdimį. Bet jeigu toks žmogus, gelbėtojo neklauso ir ignoruoja visus nurodymus, tada mes kviečiame pareigūnus“, – pasakoja J. Pirožnikas. 

Paplūdimiuose pasitaiko ir konfliktų 

J. Pirožnikas pasakoja, kad paplūdimiuose gelbėtojams tenka gelbėti ne tik skęstančiuosius, bet ir spręsti kitokias problemas. Pavyzdžiui, tenka raminti įsiaudrinusius, triukšmaujančius ir alkoholio pavartojusius žmones.

Ir nors pašnekovas pažymi, kad paplūdimiai yra vieša vieta, kuriose alkoholį vartoti draudžiama, tačiau žmonės dažnai mėgina gudrauti. Alkoholinius gėrimus įsipila į termosus ar gaiviųjų gėrimų buteliukus. 

„Mes gaunam pranešimų ir iš pačių poilsiautojų, kad sėdi kompanija, geria „Coca Cola“ ir dainuoja. Tai tokiu atveju gelbėtojai prieina ir perspėja, kad netriukšmautų. Tačiau jei jie neklauso ir kaip nors neadekvačiai elgiasi, paprašom palikti paplūdimį. Jeigu jie to nepadaro, vėlgi kreipiamasi į policijos pareigūnus“, – sako Palangos gelbėtojų vadovas.

Kartais paplūdimiuose kyla ir konfliktinių situacijų. J. Pirožnikas dalinasi, kaip pats kartą yra matęs, kaip kūdikį migdęs asmuo užpuolė čeburekus pardavinėjusį pardavėją. 

„Šalia jo praėjo žmogus, pardavinėjantis karštus čeburekus ir sušaukė. Tėvas prisivijo pardavėją ir davė jam taip į kuprą, kad apsivertė visi tie čeburekai ir pats pardavėjas kelis kartus“, – atsimena gelbėtojas. 

Tiesa, vyras pažymi, kad gelbėtojai neturi teisės kištis į tokius konfliktus, todėl tokio pobūdžio įvykiai būna paliekami spręsti pareigūnams. 

Pataria, kaip elgtis skęstant ar pamačius skęstantį 

Geltona vėliava paplūdimyje žymi, jog maudytis jūroje gali būti pavojinga. Visgi, J. Pirožnikas pažymi, kad neretai žmonėms tai būna nė motais ir jie eina šokinėti ant susidariusių bangų. 

„Per 40-60 minučių besimaudančius srovė gali nunešti net iki 10 metrų į šoną nuo pradinio taško. Grįždami atgal jie papuola į duobę, o papuolus į duobę, juos užklumpa panika ir taip žmonės nuskęsta“, – pasakoja J. Pirožnikas. 

Pakliuvus į tokią situaciją Palangos gelbėtojų vadovas sako, kad prieš paneriant po vandeniu reikia įkvėpti oro ir sustabdyti kvėpavimą. Jo teigimu, dažniausiai duobės būna apie 40 centimetrų gylio ir 2-3 metrų skersmens. Todėl jas praplaukti ar praeiti nėra sudėtinga, tačiau svarbiausia – nesupanikuoti.  

Gelbėtojas prideda, kad panikuoti nereikėtų ir tada, jei besimaudantį žmogų pagauna srovė. 

„Jei žmogų pagauna srovė, reikėtų jai nesipriešinti, pasiduoti ir plaukti pagal srovę. Srovė būna neilga, gali būti iki 8,10, 20 metrų ir vėliau ji nueina į dugną, o žmogus gali ramiai išplaukti į krantą“, – sako J. Pirožnikas. 

Pajutus, kad skęstate ir nebeturite jėgų išplaukti į krantą, Palangos gelbėtojų vadovas pataria kuo labiau stengtis atkreipti dėmesį į save. Mėginti rėkti, šaukti, ploti su ranka per vandenį, kad jus pastebėtų. 

„Jeigu skęstantis žmogus neduoda jokių ženklų, labai sunku suprasti, atrodo, kad jis tiesiog plaukioja“, – sako pašnekovas. 

Jeigu pamatėte skęstantįjį, tačiau nemokate gerai plaukti, gelbėtojas įspėja jokiu būdu nemėginti išgelbėti skęstančiojo pačiam. 

„Vietoj vienos nelaimės, bus dvi nelaimės, nes nuskęsit ir jūs. Geriau kvieskite pagalbą, jei randat ant kranto kokią nors šaką, virvę, netgi 5 litrų bambalį, kamuolį, bet ką – meskit tam žmogui, kad jis galėtų jį pagriebti ir kiek nors atsilaikyti. O tuo metu kvieskit pagalbą ir stebėkite skęstantįjį.“, – teigia vyras.  

Gelbėtojo teigimu, per 2023 metus Palangos ir Šventosios paplūdimiuose buvo išgelbėti 26 žmonės. Šiais metais išgelbėti 4, o nuskendusiųjų – nebuvo.

šaltinis: tv3.lt / aut. Arnas Cvirka